Cezario pjūvio operacija, mediciniškai vadinama „sekcija“, yra chirurginė procedūra, kurios metu naujagimis gimsta per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Ši operacija gali būti planinė, atliekama iš anksto, arba skubi, reikalinga susidarius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu. Supratimas apie šią procedūrą padeda būsimiems tėvams geriau pasiruošti.
Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų. Gimdymo centruose, kuriuose moterys atvyksta gimdyti su mažos rizikos nėštumu, šis skaičius gali būti apie 15-18 proc., o kartais net ir 10 proc.
Cezario pjūvio operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija gali būti atliekama ir dėl moters sveikatos būklės indikacijų. Pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos. Didelė dalis cezario pjūvio operacijų atliekamos skubiai, kad galėtume išgelbėti naujagimį arba jo mamą.
Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu. Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje. Po operacijos kurį laiką išlieka skausmas pjūvio srityje, o kai kuriais atvejais nuskausminamųjų vaistų gali prireikti ilgesnį laiką.
Kada atliekamas planinis cezario pjūvis?
Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:
- Buvusi (-ios) cezario pjūvio operacija (-os): Tokiu atveju sprendimas dėl gimdymo būdo priimamas individualiai, įvertinus galimybę ir saugumą gimdyti natūraliais takais (VBAC - gimdymas natūraliais takais po cezario pjūvio) bei moters pageidavimus.
- Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė, skersinė), kurios nepavyksta koreguoti.
- Daugiavaisis nėštumas (pvz., pirmojo dvynio sėdmeninė padėtis).
- Placenta previa (kai placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį).
- Tam tikros gimdymo takų ypatybės ar ligos (pvz., didelės miomos žemutiniame gimdos segmente, ankstesnės operacijos).
- Nustatytas vaisiaus galvos ir motinos dubens neatitikimas.
- Tam tikros sunkios motinos ligos.
- Aktyvi lytinių organų pūslelinė gimdymo metu.
- Pavojinga vaisiaus būklė, nustatyta nėštumo metu (pvz., ryškus augimo atsilikimas).
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, leidžianti moteriai prašyti atlikti cezario pjūvio operaciją ir nesant aukščiau išvardintų medicininių indikacijų. Tačiau svarbu žinoti esmines sąlygas:
- Norinti moteris turi konsultuotis su akušeriu ginekologu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės.
- Pati operacija, atliekama tik pagal pageidavimą, nėra kompensuojama valstybės (PSDF) lėšomis - už ją reikia susimokėti pačiai.
- Galimų pooperacinių komplikacijų gydymas yra apmokamas PSDF lėšomis.
- Ne visos gydymo įstaigos Lietuvoje teikia šią mokamą paslaugą pagal pageidavimą.
- Sprendimas dažnai priimamas aptarus situaciją su medikų komanda.
Privačiose gydymosi įstaigose cezario operacijos kaina yra gerokai didesnė. Pavyzdžiui, „Vilniaus gimdymo namuose“ cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu kaina yra 2000 eurų.
Kada prireikia skubaus cezario pjūvio?
Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:
- Gresiantis gimdos plyšimas.
- Neprogresuojanti gimdymo veikla (gimdos kaklelis neatsidarinėja, vaisius nesileidžia žemyn).
- Nesėkmingas gimdymo sužadinimas (indukcija).
- Ūmi vaisiaus hipoksija (vaisius pradeda dusti, kinta širdies tonai).
- Smarkus kraujavimas (pvz., atšokus placentai).
- Staiga pablogėjusi motinos būklė (pvz., sunki preeklampsija, eklampsija).
- Virkštelės iškritimas.
Pasiruošti skubiai cezario operacijai būna mažai laiko. Dėl šios priežasties po skubiai atliktos cezario pjūvio operacijos galima tikėtis daugiau infekcinių ar su kraujavimu susijusių komplikacijų.
Nuskausminimas operacijos metu
Cezario pjūvio operacijai dažniausiai taikomi du pagrindiniai nuskausminimo būdai:
- Regioninė nejautra (spinalinė arba epidūrinė): Tai dažniausias pasirinkimas planinėms ir daugumai skubių operacijų. Anestetikai suleidžiami į apatinę nugaros dalį, šie vaistai suleidžiami į tarpslankstelinį tarpą, į patį nugaros smegenų kanalą tarp kaulinės dalies ir kietojo dangalo. Procedūra visiškai neskausminga. Jūs išliekate budri ir viską stebite bei girdite. Dėl to apatinė kūno dalis tampa nejautri skausmui, tačiau moteris išlieka sąmoninga, gali iš karto pamatyti ir išgirsti savo naujagimį. Šio tipo nejautra gali laikinai sumažinti kraujospūdį, todėl jis nuolat stebimas. Operacijos metu į šlapimo pūslę įvedamas kateteris.
- Bendroji nejautra (narkozė): Taikoma rečiau, dažniausiai labai skubiais atvejais arba kai regioninė nejautra negalima. Gali būti sukeliama per kvėpavimo kaukę, panašią į deguonies, arba anestetikas leidžiamas į kraują specialiai įvestu intraveniniu kateteriu. Jūs užmiegate. Sukeliama dirbtinė miego būsena - moteris operacijos metu miega. Po operacijos nutraukus vaistų tiekimą, moteris pabunda.
Kaip vyksta operacija?
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti.
- Pjūvis: Dažniausiai atliekamas horizontalus („bikini“) pjūvis pilvo apačioje, ties gaktos plaukų augimo riba. Toks randas vėliau dažnai pasislepia po apatiniais drabužėliais. Retais atvejais gali prireikti vertikalaus pjūvio nuo bambos iki gaktos.
- Eiga: Chirurgas atveria pilvo sieną, pasiekia gimdą. Apatinėje gimdos dalyje atliekamas pjūvis, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Gydytojas ranka įeina į gimdos ertmę ir atsargiai išima naujagimį. Iš naujagimio burnos ir nosies išsiurbiamos gleivės. Perkerpama virkštelė. Po to išimama placenta. Gimdos pjūvis ir pilvo siena susiuvami sluoksniais.
- Pirmasis kontaktas: Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, dažnai stengiamasi užtikrinti kuo ankstesnį „oda prie odos“ kontaktą - naujagimis gali būti uždedamas mamai ant krūtinės dar operacinėje.
Po operacijos
Po operacijos moteris iškart patenka į pooperacinę palatą arba intensyviosios terapijos skyrių, kur stebima jos būklė (kraujospūdis, pulsas, kraujavimas). Skiriami vaistai nuo skausmo. Šlapimas surenkamas per kateterį. Kai būklė stabili, moteris perkeliama į įprastą pogimdyminę palatą, kur dažniausiai būna kartu su naujagimiu.
Pirmosiomis dienomis būna kraujingų išskyrų (lochijų). Maitinant krūtimi, jaučiami gimdos susitraukimai. Skausmas malšinamas vaistais. Labai svarbu kuo anksčiau pradėti judėti - iš pradžių pasiversti lovoje, atsisėsti, vėliau atsistoti ir po truputį vaikščioti. Tai padeda greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų.
Šlapimo kateteris paprastai pašalinamas antrą parą. Svarbu pradėti normaliai šlapintis. Per kelias dienas turėtų atsistatyti ir žarnyno veikla. Palaipsniui grįžtama prie įprasto maisto. Skatinamas ir palaikomas žindymas. Kartais po operacijos pieno gamyba gali prasidėti šiek tiek vėliau, svarbi personalo pagalba.
Žaizdos priežiūra ir išvykimas namo
Netirpstančios siūlės ar kabės dažniausiai šalinamos 5-6 dieną po operacijos. Gydytojas ar akušerė paaiškins, kaip prižiūrėti žaizdą. Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų. Rando gijimo sėkmei įtaką daro ir individualaus moters organizmo savybės - nuo to priklauso, ar randas susiformuos, ar ne.
Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, iš ligoninės paprastai išrašoma 5-6 dieną. Grįžus namo, mamos sveikata rūpinasi šeimos gydytojas ir akušeris-ginekologas (būtina profilaktinė apžiūra po 6-8 savaičių), o naujagimio - šeimos gydytojas ar pediatras.
Galimos rizikos ir sveikimas
Cezario pjūvis yra didelė pilvo operacija, susijusi su tam tikra rizika, nors daugeliu atvejjų ji praeina sklandžiai. Galimos rizikos: infekcija, gausesnis kraujavimas, kraujo krešuliai, anestezijos komplikacijos, ilgesnis atsigavimo laikotarpis, galimos problemos būsimų nėštumų metu.
Sveikimo laikotarpis po cezario pjūvio trunka ilgiau nei po natūralaus gimdymo. Kiekviena situacija yra individuali. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą. Tačiau pajutus ūmų skausmą, reikėtų pasitarti su gydytoju ir paprašyti pagalbos ar patarimų, kaip būtų galima jį sumažinti.
Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija. Dažnai moterys, kurios antrą kartą pagimdė pačios, pastebi, jog atgauti jėgas ir grįžti į normalų gyvenimo ritmą yra žymiai lengviau.
Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta. Svarbu suprasti, jog svarbiausia yra sveikas naujagimis ir jo mama“, - teigia gydytoja akušerė ginekologė.
Dr Peter Jurcevic - Maternally Assisted Caesarean
Jeigu moteris turi baimių, susijusių su gimdymu natūraliais takais, visuomet stengiamės atsakyti joms į kylančius klausimus ir nuraminti. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Tačiau medikai pasirengę padėti ir efektyviai numalšinti gimdymo skausmą.
Kiek duoti gydytojui už cezario operaciją?
Daugumai moterų su įvairiais neoficialiais „mokesčiais“ susidurti teko ir tiesiogiai. Skiriasi tik viena - šio reiškinio vertinimas. Visi tėveliai turi skirtingas (ir, žinoma, subjektyvias) nuomones apie tai, ar reikia, kiek reikia ir kam reikia mokėti.
"Su šiuo “mokesčiu” susidūriau ir aš. Tai vyksta lyg ir visose gydymo įstaigose, bet man tai kaip ir savaime suprantamas dalykas. Gydytoją pasirinkau pati. Su juo susitariau, kad priims gimdymą, nes buvo svarbu, kad gimdyčiau ne pas tą, kieno tuo metu pamaina, o pas tą, kuris mane nėštumo metu prižiūrėjo - taip jaučiausi saugesnė. Apie pinigus ir sumas nebuvo kalbos, bet su vyru jau iš anksto buvome sutarę kažkiek duoti. Konkrečią sumą įdėjom į vokelį tik po visko, kai pamatėm, kaip profesionaliai gydytojas priėmė gimdymą, kaip susitvarkė su netikėtom komplikacijom. Kai sužinojom, kad viskas galėjo baigtis ne itin gerai, tačiau nuostabaus gydytojo dėka turim sveiką mergytę, vien “ačiū” atrodė nepakankamas. Be to, ligoninės puslapyje pažiūrėjom, kokia yra oficiali gydytojų alga, tai net gėda už mūsų šalį pasidarė…. Taigi, šito „mokesčio“ nelaikau kyšiu, o labiau padėka. Gydytojui davėm 300 eurų, dar akušerei norėjau duoti bent 50, nes man labai padėjo, bet jos nebepagavau…”, - pasakoja vilnietė Kornelija.
Planinę cezario pjūvio operaciją turėjusi Renata sako niekam nieko nemokėjusi ir jokių užuominų apie tai nesulaukusi. “Arba buvau per žiopla ir tiesiog ne į tai susitelkusi, kad suprasčiau. Tačiau neseniai pažįstamo žmona gimdė Vilniuje ir jai buvo daug visokių problemų - preeklampsija, skatintas gimdymas, tada po jo du kartus reanimacijoje atsidūrė. Ligoninėje ji prabuvo ilgiau nei savaitę. Tai vienos pamainos gydytoja, kuri ją iš pradžių priėmė, buvo visą laiką nepatenkinta ir skirianti mažai dėmesio - vos ne, ko tu čia dabar iš manęs nori?! Atėję kitos pamainos gydytojai pakraupdavo nuo jos būklės. Esant tos nemalonios gydytojos pamainai ji skundėsi bloga savijauta, tačiau gydytoja nedarė jokių tyrimų. Atėjusi nauja pamaina, kurioje gydytojai, matyt, jauni, tyri ir teisingi, skubiai išsiuntė ją į reanimaciją, nes, pasirodo, buvo pradėję nebefunkcionuoti vidaus organai…Paskui, sako, taip ir supratę, kad reikėjo sumokėti, nes palatos kaimynė kitą dieną po gimdymo atrodė žymiai geriau, nei ji po savaitės. Pastarosios vyras šiam reikalui buvo paskyręs nei daug, nei mažai - 1000 eurų. Žinoma, jei viskas gerai, tai ir prie gydytojos nepatenkinto veido gali sėkmingai pagimdyti, bet jei taip laukdami vokelio uždelstų su komplikacijomis, baisu ir pagalvoti, kaip viskas galėtų baigtis…”, - samprotauja Renata.
Pirmą kartą tėvais tapti ketinančios poros dažnai yra tik girdėjusios, kad kažką duoti reikia, tačiau nei kiek nei kaip tai padaryti - nenutuokia. Čia rašoma, kad įprastai gimdymas „kainuoja“ 200 eurų, už Cezario pjūvį reikia mokėti daugiau, apie 300-400 eurų, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Panašios kainos didžiuosiuose miestuose nusistovėjusios jau daugiau nei keletą metų, provincijoje jos kiek mažesnės.
"Akušerei daviau 60 eurų, nes tikrai labai gera buvo ir rūpinosi, atstojo ne tik akušerę, bet ir gydytoją. Gimdymą irgi priėmė ji. Žinojau, kad nuo pradžių iki galo bus būtent ši akušerė, nes mane atvežė vos prasidėjus jos pamainai. Būčiau nedavusi nieko, jei būtų nesirūpinusi ar jei nebūtų buvę aišku, kada keisis pamaina. Gydytojai nieko nedaviau, nes jos beveik nemačiau”, - viename interneto forumų rašo kaunietė.
Deja, bet Lietuvoje kyšių davimas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams yra kone dažniausiai pasitaikanti korupcijos rūšis. Visgi, nereikėtų pamiršti - kad ir kaip nekaltai atrodytų keletas į atvirlaiškį įkištų banknotų - tai yra nusikaltimas, už kurį baudžiamas tiek gavėjas, tiek davėjas. Be to, nors daugumos gydytojų atlyginimai tikrai nėra adekvatūs jų atsakomybėms, kyšiai yra bloga praktika, kuri tuos, kurie neturi, ką duoti, tarsi paverčia mažiau svarbiais ar pagarbos vertais pacientais. Taip pat pacientai neturėtų jaustis kalti dėl mažo gydytojų atlygio, nes tai didelė problema, kurios sprendimą kyšiai tik atitolina, nes “išsprendžia” laikinai.
Jeigu vis dėlto nuspręsite skirti tam pinigų, gerai pagalvokite, kodėl tai darote - iš dėkingumo ar dėl nederamo gydytojo elgesio. Jei jus verčia jaustis blogai, galbūt verta pakeisti gydytoją į tokį, kuris labiau gerbia save ir savo pacientus?
