Kiaušidžių uždegimas, mediciniškai vadinamas ooforitu, yra viena iš dubens uždegiminių ligų (DUL) formų, kai uždegiminis procesas apima vieną arba abi kiaušides. Tai rimta ginekologinė patologija, kuri dažniausiai pasireiškia kartu su kiaušintakių uždegimu (salpingitu), o šis derinys vadinamas adneksitu. Laiku neatpažinti simptomai gali lemti lėtinę ligos eigą, kurią gydyti yra žymiai sunkiau nei ūminį uždegimą. Susirgus kiaušidžių uždegimu, gali sutrikti ir kitų lytinių organų (kiaušintakių, gimdos) veikla.

Kas yra kiaušidžių uždegimas?

Kiaušidės - porinės moters lytinės liaukos. Tai du nedideli, migdolo formos liaukos, esančios dešinėje ir kairėje gimdos pusėje, laikomos raiščiais žemiau kiaušintakių. Kiaušidžių uždegimas apibūdina kiaušidžių (moters lytinių liaukų) infekciją ar uždegimą. Ši būklė dažnai atsiranda kartu su kitomis infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip salpingitas (kiaušintakių uždegimas) ar endometritas (gimdos gleivinės uždegimas). Mediciniškai ši būklė vadinama ooforitu, o kai uždegimas apima ir kiaušintakius - adnexitu. Nors liga dažniausiai diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, ją gali patirti bet kokio amžiaus pacientės. Dažniausiai pažeidžiama viena pusė - kairioji ar dešinioji kiaušidė, tačiau negydomas uždegimas dažnai plėtojasi į abi puses.

Terminas „ooforitas“ kilęs iš graikų kalbos: „oophoron“ reiškia kiaušidę, o „-itis“ - uždegimą. Nors praktikoje dažnai vartojama sąvoka „kiaušidžių uždegimas“, gydytojai dažniau susiduria su kombinuotu uždegimu, kai vienu metu pažeidžiamos tiek kiaušidės, tiek kiaušintakiai - ši būklė vadinama adnexitu. Abu terminai dažnai vartojami sinonimiškai, nors klinikinėje praktikoje adnexitas yra tikslesnė diagnozė. Svarbu pažymėti, kad abi būklės gali pasireikšti tomis pačiomis priežastimis ir simptomais, todėl gydymas ir diagnostika taip pat yra labai panašūs.

Kiaušidžių uždegimo priežastys

Kiaušidžių uždegimą dažniausiai sukelia infekcijos, kurios patenka iš makšties, gimdos kaklelio ar gimdos ir plinta aukštyn per kiaušintakius iki kiaušidžių. Tai vadinamoji kilimo infekcija, ir ji sudaro absoliučią daugumą atvejų. Tačiau svarbu žinoti, kad šią būklę gali sukelti ir kiti rizikos veiksniai, susiję su higiena, lytiniu gyvenimu ar medicininėmis intervencijomis.

Bakterinės infekcijos - dažniausia priežastis

Daugeliu atvejų uždegimą sukelia bakterijos, ypač tos, kurios plinta lytiniu keliu. Tarp jų dažniausiai pasitaiko: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae (gonorėja), Mycoplasma genitalium. Į kiaušides mikrobų gali patekti iš žarnyno, kiaušintakių, kraujo ir limfos indais. Šios infekcijos neretai yra besimptomės, todėl moteris gali net neįtarti, kad yra infekuota, kol liga neprogresuoja ir nepažeidžia kiaušidžių. Dėl to reguliari profilaktinė patikra, ypač esant rizikingam lytiniam gyvenimui, yra labai svarbi.

Kitos rizikos veiksnių

• Asmens ir lytinio gyvenimo higienos nesilaikymas.
• Lytiniai santykiai menstruacijų metu. Menstruacijų metu gimdos kaklelis šiek tiek prasiveria, o natūrali organizmo apsauga sumažėja. Lytiniai santykiai šiuo metu gali palengvinti bakterijų patekimą į gimdą ir aukščiau, todėl rizika susirgti adnexitu padidėja. Taip pat padidėja pavojus užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis.
• Gimdos ar makšties uždegimo komplikacija. Kartais kiaušidžių uždegimas išsivysto kaip anksčiau buvusio gimdos ar makšties uždegimo komplikacija. Jeigu makšties infekcijos ar gimdos kaklelio uždegimai gydomi paviršutiniškai arba per trumpai, bakterijos gali „pakilti“ į gimdos ertmę ir vėliau patekti į kiaušides.
• Po gimdymo, aborto ar intrauterinių procedūrų. Bet kokios intervencijos į gimdą - pvz., gimdymas, abortas, histeroskopija, spiralės įdėjimas ar pašalinimas - didina tikimybę, kad infekcija pateks į gilesnius audinius. Dėl šios priežasties po tokių procedūrų būtina laikytis griežtų higienos taisyklių, vengti lytinių santykių tam tikrą laiką ir stebėti savijautą.
• Persišaldymas. Ūmų uždegimą neretai gali sukelti persišaldymas, kai menstruacijų metu pašąlamos kojos, po lytinio akto išsiplovus makštį per šaltu vandeniu. Tačiau pats šaltis nėra tiesioginis ligos sukėlėjas - ligą sukelia bakterijos. Bet stiprus sušalimas (pvz., kojų sušlapimas šaltu oru, sėdėjimas ant šalto akmens) sukelia dubens organų kraujagyslių spazmus ir susilpnina vietinį imunitetą.

Kiaušidžių uždegimo simptomai

Kiaušidžių uždegimo simptomai gali būti labai įvairūs - nuo nežymaus diskomforto pilvo apačioje iki stipraus skausmo, karščiavimo ir net pykinimo. Liga dažniausiai prasideda ūmiai, tačiau kai kuriais atvejais gali vystytis lėtai, su neryškiais simptomais. Būtent dėl to svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį - ankstyvas atpažinimas leidžia išvengti komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas ar uždegimo plitimas į kitus dubens organus.

Ūminio uždegimo požymiai

• Stiprus skausmas pilvo apačioje: Tai pats ryškiausias simptomas. Skausmas gali būti aštrus, raižantis arba pulsuojantis. Kartais skausmas būna spazminis. Dažnai jis lokalizuojasi vienoje pusėje (priklausomai nuo to, kuri kiaušidė pažeista), tačiau gali apimti ir visą dubens sritį. Jei laiku nepradedama gydytis, sutrinka mėnesinių ciklas, kartais kiaušidėse gali susiformuoti pūlinių.
• Karščiavimas ir šaltkrėtis: Kūno temperatūra gali staiga pakilti iki 38-39 laipsnių ar daugiau.
• Bendras silpnumas ir nuovargis.
• Pykinimas ar net vėmimas.

Lėtinio uždegimo požymiai

Lėtinės ligos stadijoje skausmai ne tokie aštrūs, padidėjantys menstruacijų metu ar fiziškai persitempus (tuomet pakyla temperatūra). Skausmai juntami kryžkaulio srityje ir klubuose.

• Nuolatinis maudžiantis skausmas: Skirtingai nei ūminiu atveju, skausmas nėra aštrus.
• Menstruacinio ciklo sutrikimai: Mėnesinės gali tapti nereguliarios, labai skausmingos, per gausios arba atvirkščiai - labai negausios.
• Skausmas lytinių santykių metu: Tai vienas dažniausių lėtinio uždegimo požymių, mediciniškai vadinamas dispareunija.

Kiti galimi simptomai

• Pakitusios išskyros: Moterys dažnai pastebi pagausėjusias išskyras iš makšties. Jos gali būti balkšvos ar žalsvos, varškę primenančios, turėti blogą kvapą.
• Niežėjimas ar deginimo pojūtis.
• Skausmas šlapinantis.
• Nereguliarus kraujavimas ar mėnesinių pokyčiai: Kai kurios moterys pastebi gausesnes ar skausmingesnes mėnesines, kraujavimą tarp ciklų, mėnesinių vėlavimą ar nereguliarumą.

Diagnostika

Tiksli diagnozė yra būtina, nes dubens skausmas ar karščiavimas gali būti susiję ir su kitomis ligomis - apendicitu, šlapimo takų infekcija, cista ar net negimdiniu nėštumu. Todėl gydytojai remiasi keliais diagnostikos etapais, kurie padeda ne tik patvirtinti kiaušidžių uždegimą, bet ir nustatyti jo sunkumą bei priežastį.

• Ginekologinė apžiūra ir paciento apklausa: Diagnozė dažniausiai prasideda nuo išsamios apklausos apie simptomus - skausmo trukmę, intensyvumą, lytinius santykius, ciklo pokyčius, ankstesnes infekcijas. Po to atliekama ginekologinė apžiūra, kurios metu gydytojas gali pastebėti skausmingą gimdą ar kiaušides, padidėjusius ar kietesnius priedus, jautrumą spaudžiant pilvo apačią. Ši informacija leidžia įtarti uždegimą dar prieš atliekant instrumentinius tyrimus.
• Kraujo ir šlapimo tyrimai: Norint įvertinti, ar vyksta aktyvus uždegiminis procesas, atliekamas bendras kraujo tyrimas. Dažniausiai nustatomas padidėjęs CRB (C-reaktyvusis baltymas), padidėjęs leukocitų kiekis, pagreitėjęs ENG (eritrocitų nusėdimo greitis). Šlapimo tyrimas atliekamas siekiant atmesti šlapimo takų infekcijas, kurios gali sukelti panašius simptomus.
• Makšties tepinėlis ir infekcijų tyrimai: Svarbiausias mikrobiologinis tyrimas - makšties arba gimdos kaklelio tepinėlis. Jis padeda nustatyti, ar infekcija sukelta chlamidijų ar gonorėjos, ar yra aerobinių ar anaerobinių bakterijų disbalansas. Šie duomenys svarbūs gydymo pasirinkimui - leidžia skirti tinkamiausią antibiotiką.
• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Ultragarsas per makštį leidžia įvertinti, ar kiaušidės padidėjusios, ar yra skysčių dubens srityje, ar susiformavęs pūlinys ar kita patologija. Tai labai svarbus tyrimas tiek diagnozei, tiek gydymo eigai stebėti - ypač jei yra komplikacijų rizika.
• Laparoskopija - tik išimtinais atvejais: Kai diagnozė neaiški arba įtariama komplikacija, gali būti atliekama laparoskopija - mažai invazinė operacija, kurios metu kamera įvedama į pilvo ertmę. Šis metodas leidžia tiesiogiai apžiūrėti kiaušides, kiaušintakius ir kitus dubens organus. Paprastai ji taikoma tik tais atvejais, kai kiti tyrimai nepakankami.

Gydymas

Kiaušidžių uždegimo gydymas visais atvejais turi būti sisteminis ir pradėtas kuo anksčiau, kad būtų išvengta lėtinių pasekmių, tokias kaip nevaisingumas ar pasikartojantys dubens skausmai. Pagrindinis gydymo tikslas - pašalinti infekcijos sukėlėją, sustabdyti uždegiminį procesą ir atkurti pažeistų audinių funkciją.

Antibiotikai - pirmo pasirinkimo gydymas

Pagrindinis gydymo pagrindas - plataus spektro antibiotikai, kurie veikia dažniausius sukėlėjus, tokius kaip chlamidijos, gonokokai, anaerobinės bakterijos. Dažniausiai gydytojai skiria doksicikliną kartu su metronidazolu, arba azitromiciną vienkartine doze. Sunkesniais atvejais - intraveninius antibiotikus ligoninėje. Antibiotikų kursas dažniausiai trunka nuo 10 iki 14 dienų, tačiau kai kuriais atvejais, ypač esant pūliniui ar komplikacijoms, gydymas gali būti tęsiamas ilgiau. Svarbu suprasti, kad laukimas šiuo atveju nėra gera strategija. Jei jaučiate pilvo apačios skausmą, kuris nepraeina, ar pastebėjote kitus minėtus simptomus, vizitas pas ginekologą yra būtinas. Laiku pradėtas gydymas - dažniausiai tai antibiotikų kursas, kartu su ramybės režimu ir priešuždegiminiais vaistais - padeda visiškai pasveikti ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.

Simptominis gydymas

Be antibiotikų, pacientėms dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) - ibuprofenas, diklofenakas ar paracetamolis. Jie padeda mažinti karščiavimą, pilvo skausmą, uždegiminį audinių patinimą. Šie vaistai padeda jaustis geriau, tačiau jie negali pakeisti antibiotikų, nes neveikia infekcijos sukėlėjų.

Kada reikalingas gydymas ligoninėje?

Ambulatorinis gydymas tinka daugumai pacienčių, tačiau yra atvejų, kai būtina stacionarinė priežiūra: kai temperatūra viršija 39 °C ir nekontroliuojama vaistais; kai yra įtariamas pūlinys (abscesas); jei simptomai nesumažėja per 48-72 val. nuo gydymo pradžios; kai moteris nėščia arba negalima atmesti kitų ūmių ligų (pvz., apendicito). Tokiais atvejais skiriami intraveniniai antibiotikai ir atliekami papildomi tyrimai. Kai kuriais atvejais gali prireikti net chirurginio intervencinio drenažo, jei formuojasi pūlinys.

Ką galima daryti namuose?

Nors pagrindinis gydymas kiaušidžių uždegimo atveju visada yra antibiotikai, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir namų priemonės gali ženkliai prisidėti prie greitesnio pasveikimo. Be to, tai padeda sumažinti uždegiminės būklės plitimą, diskomfortą bei palaikyti organizmo imunitetą.

• Poilsis ir fizinės veiklos ribojimas: Pirmosiomis dienomis, kol organizmas kovoja su infekcija, labai svarbu ilsėtis kiek įmanoma daugiau. Vengti fizinio aktyvumo, ilgo stovėjimo ar sunkių darbų.
• Šilumos aplikacijos: Daugelis moterų jaučia palengvėjimą uždėjus šilumos šaltinį (pvz., šildyklę ar šiltą kompresą) ant pilvo apačios. Tai padeda atpalaiduoti raumenis, sumažina spazmus, pagerina kraujotaką pažeistoje vietoje. Svarbu: nedėti šilumos, jei įtariamas pūlinys - tokiu atveju karštis gali pabloginti būklę.
• Tinkama asmens higiena: Kad infekcija neplistų toliau ar neatsinaujintų, būtina laikytis griežtų higienos taisyklių.
• Seksualinio aktyvumo ribojimas: Rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių gydymosi laikotarpiu.

Liaudies medicina susirgusiosioms kiaušidžių uždegimu pataria: valgykite moliūgų; gerkite kukurūzų purkų nuoviro; prieš valgį išgerkite po desertinį šaukštelį šviežių alijošiaus sulčių; vartokite erškėtuogių ir juodųjų serbentų uogų mišinio nuovirą; vartokite spanguolių, mėlynių, šermukšnio ir gervuogės uogų mišinio nuovirą; vartokite šalpusnio ir barkūno mišinio nuovirą (gydymo kursas - 2-3 savaitės); gerkite graikinio riešuto lapų nuovirą; vartokite kriaušlapės (Pirola) lapų tinktūrą; vartokite jonažolės, čiobrelių, šalpusnio, dilgėlės lapų, šunobelės žievės, ajero šakniastiebių mišinio nuovirą.

Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės

Negydytas arba uždelstas kiaušidžių uždegimas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant nevaisingumą, negimdininį nėštumą, lėtinį dubens skausmą ar pasikartojančius uždegimus.

• Nevaisingumas: Pati rimčiausia ir skaudžiausia pasekmė - nevaisingumas. Uždegimo metu kiaušintakiuose susidaro randinis audinys ir sąaugos, kurios užkemša kiaušintakius. Tai viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių.
• Negimdinis nėštumas: Kita itin pavojinga komplikacija - negimdinis nėštumas. Jei kiaušintakis yra iš dalies praeinamas, apvaisintas kiaušinėlis gali įstrigti jame ir pradėti augti.
• Lėtinis dubens skausmas: Pasikartojančios ar sunkios infekcijos gali sukelti nuolatinius dubens skausmus.
• Pasikartojantys uždegimai: Jei liga nebuvo visiškai išgydyta, ji gali atsinaujinti.
• Pūliniai (abscesai): Taip pat gali formuotis abscesai (pūliniai) kiaušidėse ar kiaušintakiuose.

Rūpinkitės savimi, nenumokite ranka į skausmą ir reguliariai lankykitės pas ginekologą profilaktiniams patikrinimams, net jei nieko neskauda.

tags: #kiausintakiu #uzdegimas #skausmas #pulvo

• Socialinių žaidimų nauda vaikams
• Išlaikymo priteisimas sulaukus pilnametystės
• Itališkos dovanos
• Kada kūdikio kvėpavimas kelia nerimą?
• Rūkymo metimas nėštumo metu