Vaikų atmintis - tai sudėtingas psichinis procesas, apimantis informacijos įsiminimą, saugojimą ir atgaminimą. Augant vaikui, keičiasi jo dėmesys ir mąstymas, kurie tiesiogiai veikia atminties funkcionavimą. Nuo pat gimimo kūdikis pradeda plėtoti savo atminties gebėjimus. Garsas, kvapas, skonis, prisilietimai, palaipsniui ir rega pradeda veikti jo smegenų centrus ir palieka juose žymes.

Suprantama, kad vaiko augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje? Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius, priskiriamus keturioms pagrindinėms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.

Ankstyvojo amžiaus vaikų atmintis pasižymi dideliais individualiais skirtumais. Palankiausiu atminties raidos laikotarpiu laikomas ikimokyklinis amžius. Būtent ikimokyklinėje vaikystėje vaikas parodo tikrą susidomėjimą jį supančiu pasauliu, bando jį ištirti visomis jo apraiškomis ir kiekvieną dieną prisimena daugybę naujos informacijos.

Atminties procesai ir rūšys

Skiriami pagrindiniai atminties procesai: įsiminimas, saugojimas, atgaminimas ir užmiršimas. Įsiminimas - tai gautos informacijos užfiksavimas vaizdų pavidalu arba sąvokomis ir jos įtvirtinimas. Saugojimas - įgyta informacija, įvesta į atmintį, užkoduojama sutartiniais ženklais, simboliais, žodžiais ir išsaugoma tam tikrą laiką. Visa informacija atmintyje sudėta ne atsitiktine tvarka, o susieta prasminiais ryšiais. Atgaminimas - tai atmintyje saugomos informacijos atsiminimas, kai ji gali pasitarnauti mūsų sąmoningai veiklai. Užmiršimas - tai nesugebėjimas atkurti informaciją konkrečiu laiku.

Pagal gautos informacijos laikymo atmintyje trukmę skiriamos trys jos rūšys: jutiminė, trumpalaikė ir ilgalaikė. Augant vaikui, kinta dėmesys ir mąstymas, kurie padeda žmogui kaupti ir išlaikyti informaciją. Veiksmų, kuriuos suaugę žmonės naudoja trumpalaikei atminčiai, vaikai dar nesugeba nuolat ir efektyviai pritaikyti. Vaikai, pradėję lankyti mokyklą, vis geriau pradeda įsiminti, todėl viduriniosios vaikystės raidai būdinga vis gerėjanti atmintis.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų atmintis gali būti skirstoma į kelias rūšis:

• Motorinė atmintis - tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius, jų seką. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Vaikų motorinė atmintis pradeda vystytis ankstyvoje vaikystėje, remiantis įgimtais refleksais, motorine patirtimi ir bendraisiais mėgdžiojimo įgūdžiais.
• Vaizdinė atmintis - objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas.
• Emocinė atmintis - jausmų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Atsimenam ne tik, kad pykom, džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną.
• Žodinė atmintis - informacijos kodavimas žodžiais, jie ir įsimenami. Kai vaikas susipažįsta su jį supančiais objektais, išmoksta susieti savo vaizdus su vardais, pradeda formuotis jo žodinė ar kalbinė atmintis.

Taip pat svarbu paminėti ir asociatyvinę atmintį. Jos šalininkai mano, kad atmintis remiasi asociatyviais ryšiais tarp daiktų vaizdų ir reiškinių, kuriuos žmogus gavo per suvokimą. Vaikams asociatyvinės atminties apraiškos pastebimos labai dažnai.

Vaiko dėmesio ir atminties raida

Dėmesys - kryptingo budrumo būsena, sąlygojanti psichinių procesų ir praktinės veiklos parengtį, sąmoningumą ir aktyvumą. Vaikas, nesugebantis atkreipti dėmesio į pojūčius ar aplinką, negali suprasti ar ko nors išmokti. Jau nuo pat gimimo reiškiasi selektyvus dėmesys, kai naujagimis kreipia dėmesį į vienus stimulus ir ignoruoja kitus. Augant vaikui dėmesio kontrolė didėja.

Viduriniosios vaikystės metu vaikas gali vis geriau sukaupti dėmesį tam tikrai užduočiai, jį mažiau blaško pašaliniai stimulai. Vyresnių vaikų dėmesys yra gerokai planingesnis negu ikimokyklinio amžiaus vaikų. Augant nuolat didėja sugebėjimas dėmesį koncentruoti ten, kur jo reikia užduočiai išspręsti. Tačiau daug vaikų, ir ypač berniukų, viduriniosios vaikystės metu turi sunkių dėmesio kontrolės, planingumo, adaptyvumo problemų.

Motorinis aktyvumas aktyvina vaiko smegenis, tuo pačiu ir atmintį. Mes įsimename tai, ką pastebime, o pastebime tik tada, kai esame dėmesingi. Vaikai geriau įsimena medžiagą, kai ji suvokiama įvairiais pojūčiais. Pavyzdžiui, įsimenami eilėraščiai, kai jie atliekami su judesiais.

Kaip lavinti ankstyvojo amžiaus vaikų atmintį?

Tėvams svarbu žinoti, kokios atminties rūšys formuojasi ikimokyklinio amžiaus vaikams, kad būtų skatinamas atminties vystymasis bendraujant su vaiku naudojant žaidimų techniką.

Žaidimai ir užduotys atminties lavinimui

Yra daugybė žaidimų ir užduočių, skirtų lavinti vaikų atmintį:

• Atpasakojimas ir pratęsimas: Pratęsti sakinį, pridedant po vieną savo žodį. Pavyzdžiui, žaidžiant „Keliausime atostogauti“.
• Paveikslėlių keitimas: Vaikui parodomas siužetinis paveikslėlis, vėliau jis pakeičiamas kitu, besiskiriančiu keliomis detalėmis.
• Daiktų atpažinimas: Prieš vaiką padedama keletas daiktų. Daiktai įsidėmimi, po to, nusisukus vaikui, vienas ar keli daiktai pakeičiami (sukeičiami vietomis).
• Aprangos detalių atsiminimas: Prieš vaikų grupę atsistoja suaugęs žmogus. Vaikai turi įsidėmėti jo išvaizdą. Vėliau žmogus išeina ir pakeičia kurią nors savo aprangos dalį.
• Sagos ir lentelės: Vaikas ir suaugęs turi prieš save lenteles ir sagas. Suaugęs parodo, kaip išdėliotos sagos jo lentelėje ir uždengia savo lentelę.
• Žodžių įsiminimas: Pedagogas įvardija keletą žodžių, kuriuos vaikas turi atsiminti (pvz., meška, kiškis, spinta, stalas, lapė, lova, ežys). Vėliau galima paprašyti suskirstyti žodžius į grupes.
• Daiktų eiliškumo atsiminimas: Vaikui užrišamos akys ir į ranką dedama vienas po kito keletas gerai pažįstamų daiktų. Vaikas turi visus daiktus apčiuopinėti, bet nesakyti kas. Kai visi daiktai paliečiami, tik tada vaikas turi atspėti, ką lietė ir būtent eiliškumo tvarka.
• Spalvų ir daiktų atsiminimas: Su vaiku apžiūrite keletą daiktų, atkreipiate dėmesį į jų spalvas. Tada daiktus sudedate į maišelį. Vaikas kiša ranką į maišelį, atspėja, koks daiktas, ir būtinai turi prisiminti, kokios spalvos buvo tas daiktas.
• Dalių sudėliojimas: Vaikui pateikiamos trys geometrinės figūros ir tos pačios figūros sukarpytos dalimis. Vaikas turi sudėti figūras iš dalių.
• Gyvūnų atpažinimas: Prieš vaiką padedami žvėrių paveikslėliai. Pedagogas vardija zoologijos sodo gyventojus (pvz., žirafa, tigras, antilopė, raganosis, liūtas).
• Kvapo, skonio, spalvos atsiminimas: Paprašykite vaiko prisiminti, koks citrinos kvapas, skonis, spalva. Tą patį pasakyti ir apie apelsiną.
• Pasakojimo atpasakojimas: Vaikui perskaitomas trumpas eilėraštis ar pasaka, prašoma atidžiai paklausyti ir vėliau atpasakoti.
• Vardų įsiminimas: Vaikui pristatomi žaisliniai žvėreliai ir pasakomi jų vardai. Vėliau vaikas vaišina žvėrelius, kreipdamasis į juos vardais.
• Įvykių prisiminimas: Vaikui papasakojama istorija apie gimtadienį, joje minimi svečiai ir jų atneštos dovanos. Vaikas turi atsiminti, kas ką atnešė.
• Paveikslėlių sekos įsiminimas: Ant stalo išdėliojama 10-12 daiktų paveikslėlių. Vaikams leidžiama įsižiūrėti į paveikslėlius 2-3 minutes. Po to paveikslėliai nuimami, o vaikai stengiasi prisiminti, kokių daiktų paveikslėliai buvo ant stalo.
• Paveikslėlių porų suderinimas: Parenkama 7-8 paveikslėlių poros, susijusios tarpusavyje (pvz., medis ir lapas, paukštis ir lizdas). Paveikslėliai sudedami į dvi eiles. Vaikui pasiūloma įsižiūrėti ir įsiminti paveikslėlius iš dešinės. Po to paveikslėliai iš dešiniojo stulpelio nuimami, o vaikas, žiūrėdamas į kairėje pusėje esančius paveikslėlius, turi prisiminti ir pasakyti, kokie paveikslėliai buvo dešinėje.
• Pasakos užrašymas paveikslėliais: 5-6 metų vaikus galima mokyti įsiminti ne tik atskirus daiktus, žodžius, bet ir visą tekstą, pavyzdžiui, pasaką. Paprašykite vaiko užrašyti pasaką paveikslėliais, piešiant reikšminius ženklus ar paveikslėlius kiekvienam epizodui.
• Greitas daiktų vardijimas: Vaikų grupei duodama užduotis per 1 minutę pasakyti 5 raudonus (žalius, mėlynus, geltonus) arba 5 apvalius (kampuotus, pailgus) daiktus.
• Žodžių atvaizdavimas: Vietoje paveikslėlių galima naudoti degtukus. Žodžiai vaizduojami degtukais. Tarp žodžių daroma pauzė. Kai suaugęs baigs sakyti žodžius, vaikas pagal savo degtukų kombinacijas bandys prisiminti žodžius.
• Plastilino figūrėlės: Ant popieriaus nupiešiama paprasta ornamentika. Paimamas plastilino gabaliukas ir nulipdoma pieštuką. Paaiškinama, kad pieštukas stebuklingas ir gali pavirsti bet kuo. Iš pieštuko nulipdoma rutuliuką, ežiuką, saulutę ir pan. Po to paprašoma vaiko išvardinti, kuo buvo pasivertęs pieštukas.
• Atminties kortelės: Internete daug žaidimų atminčiai lavinti, pavyzdžiui, kai reikia atversti korteles ir rasti du vienodus paveikslėlius.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje, yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis.

Vaikų nuo trejų iki ketverių metų atmintis pasižymi nevalingumu, tai yra, vaikai geriau atsimena, kas jiems patinka ir kas patraukia dėmesį. Šiame amžiuje tėvai turėtų rinktis ryškias, spalvingas knygeles, įdomias pasakas, kurios sukeltų emocinį susidomėjimą vaiku ir teigiamas emocijas, nuo kurių priklauso, ar vaikas ką nors prisimins, ar ne.

4-5 metų vaikui pamažu pradeda formuotis valinga atmintis. Suaugusieji turėtų žaisti siužetus, kuriuose vaikui bus lengviau lavinti atmintį. Vyresniame ikimokykliniame amžiuje (nuo 5 iki 7 metų), vaikas, remdamasis labiau išvystyta valinga atmintimi, padedamas suaugusiojo, įvaldo įvairius įsiminimo ir atkūrimo būdus, reikiamą informaciją. Būtent vyresniame ikimokykliniame amžiuje formuojasi naujas vaiko gebėjimas prisiminti ne tik įdomius, bet ir reikalingus bei naudingus dalykus.

Norint atsiminti informaciją, kad ją būtų galima vėl panaudoti, ji turi būti atgaminta. Atgaminti - tai reiškia atgauti informaciją iš atminties ir prisiminti tai, kas anksčiau buvo sukaupta. Gero įsiminimo būdai apima tvirtą nuostatą ilgam įsiminti, motyvą, medžiagos kiekį ir kokybę, suvoktos medžiagos struktūrą, jos supratimą ir įprasminimą, bei kartojimą.

Norint padėti vaikui lavinti atmintį, svarbu:

• Dažnai kartoti ir atkartoti informaciją.
• Praturtinti vaiko socialinę patirtį, sustiprinant ją emociniais teigiamais įspūdžiais ir išgyvenimais.
• Dažniau naudoti vaiko atminties galimybes, užduodant konkrečius klausimus apie tai, kas įvyko.
• Kviesti vaiką žaisti lauko žaidimus, kurie puikiai lavina motorinę atmintį.
• Vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikams tinka stalo žaidimai ir žaidimai su taisyklėmis.

Pradinės mokyklos amžiuje vaikai išmoksta skaityti ir atlikti pagrindinius aritmetikos veiksmus - t. y., atlieka sudėtingas atminties užduotis. Šie vaikai gali suprasti nuoseklią instrukciją. Vyresnio vaiko atminties atimtis vystosi natūraliai, taip, kad galėtų įveikti šias užduotis. Vis dėl to, vaikai neprisimena visko vienodai gerai. Pradinukai, kaip ir suaugusieji, prisimena geriau tai, kas jiems yra įdomu, tai, apie ką jie daug žino, ir tai, ką jie supranta.

Jaunieji paaugliai gali naudoti tokias pačias atminties strategijas ir triukus, kurias naudoja suaugusieji. Nepaisant to, nors atminties įgūdžiai vystosi lėtai, jie vėliau bus naudojami labai ilgai.

tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #atminties #ypatymai

• Pasiruošimas kelionei laukiantis
• Varnos ir varniniai pasaulyje
• Garantijos ir teisės dirbant su vaikais
• Visapusiškas pasiruošimas ateičiai
• Sužinokite priežastis ir gydymą krūtų skausmo atveju