Dantukų dygimas yra labai svarbus vystymosi etapas, nes tai padeda kūdikiui pereiti prie tvirtesnės mitybos ir pradėti mokytis kalbos.
Kada prasideda dantukų dygimas?
Dantukų dygimas kūdikiams paprastai prasideda apie 6 mėnesį, tačiau kai kurie kūdikiai gali pradėti šį procesą anksčiau arba vėliau - kai kuriems mažyliams pirmieji dantukai išdygsta net ir 4 mėnesių amžiaus. Pirmieji išdygsta apatiniai priekiniai dantukai, o vėliau seka viršutiniai. Visų pieninių dantų atsiradimas užtrunka iki maždaug 3 metų amžiaus, tačiau šis procesas vyksta palaipsniui. Nėra tikslios datos, kada turėtų išdygti pirmieji dantukai, nors vidutiniškai dažniausiai jie pradeda dygti maždaug 6 mėnesių kūdikiams. Manoma, kad tai priklauso ir nuo genetikos, ir nuo asmeninių mažylio savybių. Kūdikiams nevienodu metu ima kaltis dantukai ir nevienodas jų skaičius. Pirmieji dantukai išdygsta iki pirmojo kūdikio gimtadienio, o visi pieniniai - kol mažylis sulaukia dvejų metukų. Nors jauni tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių kartų, tačiau pirmieji dantukai tėveliams kelia nemažą rūpestį ir baimę. Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesių, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo. Dažniausiai pirmieji kūdikio dantukai išdygsta apie 6 mėnesį. Tačiau yra atvejų, kad pieniniai dantys pradeda dygti 2 mėnesį, o kitiems gali nepasirodyti ir iki pirmojo gimtadienio. Jeigu iki 1 metų neišdygo nei vienas dantis, reikėtų nuvykti apžiūrai ir konsultacijai pas odontologą. Vaikų dantų dygimas pasireiškia labai skirtingai. Vieniems pieniniai dantys dygsta sparčiau, kitiems lėčiau. Bendrinės dantų dygimo gairės: 7-9 mėn. vaikai turi 4 centrinius dantis. 10-12 mėn. vaikai turi apie 8 dantis, išdygsta visi kandžiai apačioje ir viršuje. 12-16 mėn. vaikams išdygsta pirmieji krūminiai dantys. 16-20 mėn. vaikams išdygsta iltiniai dantys. 24-30 mėn. vaikams sudygsta paskutiniai krūminiai dantys pačiame gale. Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20). Jie dažniausiai pradeda dygi 6-7-ą gyvenimo mėnesį. Visa tai yra normalu. Jeigu metinukas neturi dantuko, pasikonsultuokite su vaikų odontologu. Nėra tikslaus grafiko, koks dantukas po kurio turi išdygti. Dantukas gali dygti per kelias dienas, o kartais tai užtrunka 7-10 dienų. Kūdikių dantų dygimas yra ilgai trunkantis procesas. Kada kūdikiui išdygsta pirmieji dantukai, yra labai individualu. Vienam pirmas dantukas pasirodo penkių mėnesių, o kitam - tik sulaukus pirmojo gimtadienio. Būna, kad išdygsta ne vienas, o iš karto keli pieniniai dantys. Prieš dygstant dantims paburksta, parausta dantenos, o jeigu per jas pavedžiosite pirštu, pajusite, kad atsirado kauburėlių. Jei yra tokių požymių, greičiausiai netrukus dantukas išdygs. Per kiek laiko prasikala ir išdygsta dantukas, irgi nėra vienos taisyklės visiems mažyliams. Paprastai dantukas gali dygti nuo dviejų savaičių iki poros mėnesių. Dažniausiai pirmieji išsikala du apatiniai, o vėliau - du viršutiniai kapliai, tačiau pasitaiko išimčių iš taisyklės. Vėliausiai kalasi iltiniai.
Dantukų dygimo simptomai: kaip juos atpažinti?
Dantukų dygimo simptomai yra įvairūs ir gali skirtis priklausomai nuo vaiko, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai: patinusios ir paraudusios dantenos, dirglumas ir neramumas, padidėjęs seilėjimasis, noras kramtyti daiktus, miego sutrikimai. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku. Jeigu jaučiamas dantenų diskomfortas, praplatėjęs dantų lankas, padidėja seilėtekis, suaktyvėja kandžiojimas, pastebimas ausų ir žandų trynimas, susilpnėja imunitetas, tai gali reikšti, kad dygsta dantys. Vieni kūdikiai dygstant dantims būna labai neramūs, nemiega naktimis, o kiti, atrodo, nieko nejaučia ir tėvai ryte maitindami jau randa išdygusį dantuką. Dažnai dygstant dantims vaikai būna irzlūs, visus daiktus kiša į burną, nes niežti dantenas, kandžiojasi, pasitaiko, kad pakyla ir temperatūra. Tačiau nereikėtų dėl bet kokio kūdikio negalavimo kaltinti dantų dygimo. Lengviausia „apkaltinti“ dantukus, bet tai nebūtinai yra tiesa, reikia mažylį parodyti gydytojui ir įsitikinti, kad nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių jis nenumaldomai verkia ar yra neramus. Kartais tėvams tik atrodo, kad kūdikiui kalasi dantys, o iš tikrųjų jis serga skausmingu burnos uždegimu. Pasitaiko, kad kūdikiai serga stomatitu - burnos gleivinės uždegimu. Vieniems jis stipresnis, kitiems - mažiau. Šią ligą galima supainioti su dygstančiais dantukais. Sirgdami stomatitu kūdikiai atsisako valgyti ir tai vienas požymių, kad ne dantys jam sukelia skausmą. Dygstant dantukams gali pakisti mažylio savijauta ir elgesys: jis tampa irzlesnis, blogiau valgo ir miega, dažniau tuštinasi, keliomis laipsnio dalimis gali kilstelti temperatūra. Niežtinčioms dantenoms pakasyti duodami kramtukai, riestainis, obuolio be sėklų skiltelė. Dantenas nuskausminančios priemonės mažai gelbsti, nes jas labai greitai seilės nuplauna. Jokie nuskausminantys vaistai neduodami. Gausiau išsiskiriančios seilės nuvalomos vienkartine servetėle, o apie lūpas sudirgusi, paraudusi oda patepama odos atsinaujinimą (regeneraciją) skatinančiu kremu. Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas (jeigu vaikas jau primaitinamas), šaltas kramtukas, dažnesnis žindymas, nuskausminamieji geliai dantenoms ar poreikiui esant gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai. Dygstant dantims vaikas jaučia skausmą ir niežulį, todėl jam norisi kandžiotis.
Ar gali kilti temperatūra?
Šiek tiek padidėjusi temperatūra - nors karščiavimas nėra dažnas simptomas, kai kuriems kūdikiams gali šiek tiek pakilti temperatūra, kai prasideda dantų dygimas. Pirmųjų dantų dygimas yra susijęs su temperatūros pakilimu, bet paprastai ne su karščiavimu. Jei kūdikis karščiuoja, gali būti kitų priežasčių, galbūt ausų infekcija ar kita liga. Dantų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra, lengva sloga, vidurių paleidimu, irzlumu, apetito stoka, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, tad pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją. Tačiau nereikėtų dėl bet kokio kūdikio negalavimo kaltinti dantų dygimo. Lengviausia „apkaltinti“ dantukus, bet tai nebūtinai yra tiesa, reikia mažylį parodyti gydytojui ir įsitikinti, kad nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių jis nenumaldomai verkia ar yra neramus.
*Svarbu pažymėti, kad šie simptomai yra normalūs ir neturėtų kelti susirūpinimo. Tačiau jei pastebite aukštą temperatūrą arba kitus neįprastus simptomus, kaip vėmimą ar viduriavimą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kaip palengvinti dantukų dygimo skausmą?
Dantukų dygimo metu tėvai gali pasitelkti įvairias priemones, kurios padės sumažinti kūdikio skausmą ir diskomfortą. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Šaldyti kramtukai - Kramtukai, ypač šaldyti, yra viena iš geriausių priemonių palengvinti dantų dygimo skausmą. Šaltis padeda sumažinti dantenų patinimą ir nuraminti diskomfortą. Svarbu rinktis kramtukus, pagamintus iš natūralių, saugių medžiagų, kad kūdikis galėtų juos kramtyti be jokių rizikų.
- Dantenų masažas - Švelnus dantenų masažas su švariu pirštu arba specialiu masažo įrankiu taip pat gali padėti palengvinti skausmą. Toks masažas gali nuraminti patinusias dantenas ir suteikti kūdikiui laikinas palengvėjimą. Odontologai vieningai sutaria, kad prie burnos priežiūros procedūrų mažylį derėtų įpratinti, kol dar neišdygo dantukai. Dažnam mažyliui jo dantenų pamasažavimas švariu sudrėkintos marlės gabalėliu (skiautele) atrodo kaip žaidimas.
- Paprasti žaislai, kurie gali būti kramtomi - Pasirinkite žaislus, kurie yra funkcionalūs ir gali būti kramtomi. Tai padeda kūdikiui atsikratyti skausmo, o paprastų žaislų naudojimas remiasi Montessori metodais, kuriuose svarbu paprastumas ir funkcionalumas.
- Vanduo ir šaltas pienas - Kūdikiams gali būti naudingas šaltas vanduo arba pienas. Šaltas skystis padeda nuraminti dantenų skausmą ir atgaivina kūdikį.
- Patogumas ir ramybė - Dantų dygimo laikotarpiu kūdikiai gali tapti jautrūs ir neramūs, todėl svarbu suteikti jiems saugią ir ramią aplinką. Kantrybė ir fizinio artumo suteikimas padeda kūdikiui jaustis saugiai ir patogiai.
Jeigu vaikas dėl dygstančių dantukų yra neramus, galite naudoti specialius šaldomojo poveikio kramtukus. Kūdikis kartu ir pakramto žiedą, ir sumažina dantenų skausmą. Taip pat verta išbandyti dantenų masažą, paspaudžiant dantenas (jeigu tik mažylis leidžia tą daryti). Šalto maisto gabalėliai irgi gali padėti sumažinti skausmą, tačiau šis būdas tinka, tik jei vaikas jau ragauja papildomo maisto ir neužsprings. Vaistinėse galima įsigyti nereceptinių priemonių, kurios malšina dygstančių dantukų skausmą. Pasitarkite dėl jų su vaiko gydytoju ar vaistininku. Jeigu skausmas didesnis, vyresniam nei 6 mėn. amžiaus vaikui galima skirti ibuprofeną. Šis vaistas ne tik mažina karščiavimą, bet tinkamas ir vidutiniam bei silpnam skausmui malšinti. Žinoma, visada dėl vartojimo reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei vaikutis nejaučia didelio diskomforto, dantų dygimui palengvinti puikiai tinka „Anaftin Baby“ gelis. Tai biologinis gelis, kuris suformuoja nematomą apsauginę plėvelę ant dantenų ir sumažina nemalonius pojūčius dygstant dantims: skausmą, diskomfortą, patinimą ir paraudimą. Geriausia šią priemonę naudoti vaikui pavalgius ar prieš miegą, nes taip gelio poveikis išlieka ilgiau. Gelis labai gerai toleruojamas (sudėtyje nėra cukrų ar vietinio poveikio anestetikų), todėl galima pakartotinai naudoti, kada tik prireikia. Šis preparatas turi švelnų masažuojantį aplikatorių, kuriuo be skausmo vaikučiui užtepamas reikiamas kiekis gelio. Žinoma, visada rekomenduojama dėl preparato vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atkreipti dėmesį į padidintą jautrumą sudėtinėms medžiagoms.
Kramtukai - būtina pagalba dantukų dygimo metu
Kramtukai yra viena iš populiariausių ir efektyviausių priemonių, padedančių kūdikiams per dantukų dygimo laikotarpį. Kramtymas padeda mažyliams atsikratyti diskomforto, o taip pat skatina jų motorinių įgūdžių vystymąsi. Pasirinkdami kramtukus, būtinai rinkitės tuos, kurie pagaminti iš natūralių ir ekologiškų medžiagų, nes jie yra saugesni kūdikiui ir nekenkia aplinkai. Kramtukai būna įvairių formų ir tekstūrų, kurie ne tik padeda sumažinti dantenų skausmą, bet ir stimuliuoja kūdikio pojūčius. Kai kurie kramtukai turi įmontuotus masažuojančius paviršius, kurie padeda dar efektyviau palengvinti skausmą ir niežėjimą. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
Rūpinimasis pirmaisiais dantukais
Išdygus pirmiesiems dantukams, labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti. Yra pirkti specialių, ant piršto užmaunamų šepetėlių. Jais, suvilgytais vandeniu, dantukus reikia valyti kartą net ir tokiu atveju, jeigu tėra vienas ar du dantukai. Šį šepetėlį galima pakeisti paprasta medžiagos skiaute. Vaikiškas dantų šepetėlis būtinai turi būti minkštas. Valyti dantis reikia du kartus per dieną, labai svarbu, kad dantukai būtų kruopščiai išvalyti vakare prieš miegą. Kol kūdikis mažas, galima duoti šepetėlį pažaisti, kad jis žinotų, kaip šis atrodo ir priprastų prie jo. Dygstantys dantukai turi būti itin kruopščiai valomi, nes apnašos, užsilaikiusios ant paburkusių dantenų, gali sukelti jų uždegimą ir dėl to sustiprėti nemalonūs jutimai bei skausmas. nes jie yra ėduonies lengvai pažeidžiami. Jie gali būti valomi sudrėkintos marlės gabalėliu arba ant piršto užmaunamu silikoniniu šepetėliu. Būtina dantukus valyti prieš kiekvieną dienos, juolab nakties, miegą, nes dėl sulėtėjusio seilėtekio suintensyvėja ėduonies susidarymo procesas. Dantukai valomi švelniais šluojančiais ar sukamaisiais judesiais. Valomi visi dantų paviršiai. Kitaip tariant, su sudrėkinta marle ar minkštu silikoniniu šepetėliu apsisukama apie visą dantuką ir/ar dantukus.
Tėvai turėtų suprasti, kad kone iki 7 metų (kai kurioje literatūroje nurodomas dar didesnis amžius - 8-9 metai) pats mažylis tinkamai neišsivalys dantukų. Todėl galima ieškoti sutarimo ir leisti pačiam valytis, paskui duoti juos išvalyti mamai ar tėčiui. Tėvų pareiga yra prižiūrėti, kad kūdikio ir vaiko dantys būtų išvalyti. Tai toks pats niekuo nepakeičiamas ritualas, kaip nusiplauti rankas prieš valgant ar laiku eiti miegoti.
Pieniniai dantys ir jų priežiūra
Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų. Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį). Deja, bet vaikams šiek tiek paaugus, valyti dantis nepasidarys lengviau.
Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus. Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei tėvai pastebi, kad vaikui pradėjo dygti dantukai, galima padėti palengvinti simptomus. Švariomis rankomis tėveliai gali pamasažuoti vaikučio dantenas, duoti kramtuką, geriausia - be skysčio užpildo. Jeigu skausmas didesnis, vyresniam nei 6 mėn. amžiaus vaikui galima skirti ibuprofeną. Visada dėl vartojimo reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei vaikutis nejaučia didelio diskomforto, dantų dygimui palengvinti puikiai tinka „Anaftin Baby“ gelis. Žinoma, visada rekomenduojama dėl preparato vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atkreipti dėmesį į padidintą jautrumą sudėtinėms medžiagoms. Jei kūdikis karščiuoja, gali būti kitų priežasčių, galbūt ausų infekcija ar kita liga. Dygstant dantims nėra dėl ko nerimauti. Tačiau gali būti kitų priežasčių pasikonsultuoti su pediatru. Dauguma pediatrų per kiekvieną konsultaciją užduoda klausimus apie dantų dygimą. Jeigu iki 1 metų neišdygo nei vienas dantis, reikėtų nuvykti apžiūrai ir konsultacijai pas odontologą.
Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems. 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų. 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan. Rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją.
