Vaikų psichologijoje egzistuoja daugybė įdomių ir kartais paslaptingų reiškinių, vienas iš kurių yra Edipo kompleksas. Šis terminas, kilęs iš senovės graikų mitologijos, apibūdina sudėtingą vaikų emocinį ir psichologinį vystymosi etapą. Suprasti Edipo kompleksą yra svarbu kiekvienam tėvui, nes tai padeda geriau pažinti savo vaiką ir tinkamai reaguoti į jo elgesį.
Kas Yra Edipo Kompleksas?
Edipo kompleksas - tai psichoanalizės sąvoka, kurią pirmą kartą pristatė Sigmundas Freudas. Ji apibūdina vaikų psichoseksualinio vystymosi etapą, paprastai pasireiškiantį 3-6 metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikas, ypač berniukas, patiria nesąmoningą potraukį priešingos lyties tėvui (motinai) ir jaučia pavydą bei priešiškumą tos pačios lyties tėvui (tėvui).
Pavadinimas kilęs iš graikų mito apie karalių Edipą, kuris, nenorėdamas, nužudė savo tėvą ir vedė savo motiną Jokastę. Freudas, remdamasis šiuo mitu, suformulavo teoriją, paaiškinančią superego (sąžinės) formavimąsi. Jis manė, kad sėkmingas Edipo komplekso įveikimas yra esminis lyčių vaidmenų ir tapatybės vystymuisi.
Tačiau svarbu paminėti, kad panašus reiškinys pasireiškia ir mergaitėms, nors ir kiek kitaip. Carlas Gustavas Jungas, tyrinėjęs mergaičių elgesį, įvedė "Elektros komplekso" sąvoką. Ji apibūdina mergaitės potraukį tėvui ir varžymąsi su motina dėl jo dėmesio.
Vaikai, kaip sakoma, yra „kempinės“. Jie sugeria į save viską, ką aplinkui mato. Jei vaikas auga žalioje aplinkoje, kempinė nusidažo žaliai. Jei raudonoje - raudonai. Šį reiškinį giliai išnagrinėjo Albertas Bandūra - vienas įtakingiausių XX a. psichologų, kuris suformulavo socialinio mokymosi teoriją, vėliau išplėstą į socialinę-kognityvinę teoriją. Taigi, mergaitė labiau kopijuoja mamą, o berniukas - tėtį.
Kaip Pasireiškia Edipo Kompleksas?
Edipo komplekso metu vaiko elgesys gali pasikeisti. Berniukas gali tapti pernelyg prisirišęs prie motinos, stengtis visur ją sekti ir net protestuoti, kai tėvas rodo jai dėmesį. Jis gali pradėti priešintis tėvui, rodyti jam neigiamas emocijas ar net norėti jį išvaryti iš namų, kad galėtų likti vienas su mama.
Maža mergytė, patirdama Elektros kompleksą, stengiasi patikti savo tėvui, siekia jo pagyrų ir dėmesio. Ji gali konkuruoti su motina dėl tėvo meilės, kartais net kritikuodama mamą ar stengdamasi atrodyti gražiau už ją.
Vaikai, kaip sakoma, yra „kempinės“. Jie sugeria į save viską, ką aplinkui mato. Jei vaikas auga žalioje aplinkoje, kempinė nusidažo žaliai. Jei raudonoje - raudonai. Šį reiškinį giliai išnagrinėjo Albertas Bandūra - vienas įtakingiausių XX a. psichologų, kuris suformulavo socialinio mokymosi teoriją, vėliau išplėstą į socialinę-kognityvinę teoriją. Taigi, mergaitė labiau kopijuoja mamą, o berniukas - tėtį.
Vakarais, po žaidimų, vaikas bijo grįžti vienas į savo kambarį, kai jo tėvai abu pasilieka. Jis pradeda melsti pasakų: „Kitą, dar vieną". Kiekvieną vakarą Kamilė prašo mamos vis ilgesnių pasakų. Motina džiaugiasi manydama, kad duktė labai jomis domisi. Bet vieną dieną ji atskleidžia tikrąjį dukters norą: „Noriu, kad tu pasiliktum su manimi, nenoriu, kad būtum su tėte”. Vaikas supranta, kad jo santykiai su tėvais kitokie negu tarp mamos ir tėtės; jis pastebi, kad motina šiltai bendrauja ne tik su juo, o ir tėvas ne visada domisi tik juo. Labiausiai vaikas išgyvena dėl to, kad negali įsiterpti į privilegijuotus tėvų santykius: jų lova, jų kambarys yra išskirtinė valda, juos sieja intymus ryšiai, o tai vaiką visai atskiria.
Daktaras Leonas Kreisleris yra pasakęs: „Vaiką apima dvilypiai, prieštaringi jausmai - jam smalsu daugiau sužinoti apie tėvų tarpusavio ryšius, kartu neduoda ramybės pavydas ir atstūmimo jausmas".
Jei anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu. Žinoma, tokį vaikų laiką su tėvais įtakoja ir amžius. Pvz. žindamą kūdikį negali palikti su tėvu kelioms dienoms. Taip pat atsižvelgiama ir į vaikų ryšį su tėvu.
Kaip Tėvams Elgtis Edipo Komplekso Metu?
Edipo komplekso įveikimas yra natūralus vaiko raidos procesas, tačiau tėvų parama ir tinkamas elgesys gali jį palengvinti. Svarbiausia yra suprasti, kad vaiko elgesys šiuo laikotarpiu yra nesąmoningas ir nukreiptas į jo psichologinę brandą.
Svarbiausi Patarimai Tėvams:
- Būkite jautrūs: Nesakykite vaikui įpykę žodžiais ar gestais: „Koks bjaurus! Tu pikčiurna!", tai dar labiau pablogins jo sunkią padėtį. Vaikui reikia dėmesio ir jautrumo. Nevenkite jų parodyti.
- Nenuvertinkite tėvo vaidmens: Nors vaikas gali rodyti stiprų prisirišimą prie vieno iš tėvų, svarbu, kad abu tėvai išliktų svarbūs vaiko gyvenime. Tėtis yra arčiau vaiko. Todėl užtikrina vaikui artumą, saugumą. Tėtis šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiau orientuotas į veiklą, ribas. Abu tėvai papildo vienas kitą.
- Nustatykite ribas: Nors vaikas gali stengtis įsiterpti į tėvų santykius, svarbu jam parodyti, kad yra tam tikros ribos. Negalima leisti vaikui nuolat įsiterpti tarp tėvo ir motinos. Jei vaikas retkarčiais pamyluoja tėvą, nesakykite nieko, bet jei tėvą nuolat išskiria, jis turėtų nukreipti vaiko dėmesį į mamą, pavyzdžiui: „Bėk greičiau pabučiuoti mamą" arba „Mama labai gera" ir pan. Gali būti ir atvirkščiai: „Tai tėtis sugalvojo surengti tokią puikią iškylą".
- Skatinkite tapatybę: Berniukui: tėtis yra modelis - identifikacijos figūra. Jei tėčio nėra, tai berniukas stebi ir gali pradėti kopijuoti senelių, draugų tėvų, trenerių, mokytojų elgesį. Mergaitė labiau kopijuoja mamą, o berniukas - tėtį.
- Parodykite meilę abiem tėvams: Svarbu, kad vaikas matytų ir suvoktų, kaip tarpusavyje bendrauja tėvai, kad jiems kartu gera, o jis pats yra abiejų tėvų labai mylimas.
- Skatinkite savarankiškumą: Palaipsniui vaikas turi suprasti, kad mama - tai žmogus, kuris suteikia šilumą, meilę ir palaikymą. Tačiau tuo pačiu jis suvokia, kad šalia yra ir dar vienas žmogus, vadinamas “tėčiu”. Pasirodo, kad tam tėčiui taip pat reikia jo mamos ir kas baisiausia, tėtis mamą gali pasiimti, nes jis didelis ir stiprus. Kol tėtis darbe - mama visu šimtu procentų priklauso tik vaikui, o vos tik tėtis grįžta... kažkodėl pasiima dalį to švelnumo ir meilės, kuri iki šiol priklausė tik mažyliui. Negana to, jam ir miegoti leidžiama kartu su mama...
Tėvai papildo vienas kitą. Visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai. Jei anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu. Žinoma, tokį vaikų laiką su tėvais įtakoja ir amžius. Pvz. žindamą kūdikį negali palikti su tėvu kelioms dienoms. Taip pat atsižvelgiama ir į vaikų ryšį su tėvu.
Edipo Komplekso Įveikimas ir Tolimesnė Raida
Sėkmingai įveikęs Edipo kompleksą, vaikas pradeda formuoti savo superego, kuris yra lemiamas jo asmenybės raidai ir sandarai. Jis pradeda suvokti savo lytį, atskirti save nuo tėvų ir suprasti savo vietą šeimoje bei visuomenėje. Vaikas pradeda suprasti, kad jis yra berniukas arba mergaitė, kad vienas nuo kito skiriasi. Skiriasi jų elgesys, žaidimai, žodžiai: maža mergytė, žaisdama su lėle, vaizduoja mamą, o berniukas, be abejo, tėtę.
Tai nauja viliojimo forma. Turėdamas prieš akis modelį, į kurį nori būti panašus, su juo susitapatinti, vaikas išryškina savąją lytį ir sparčiau bręsta. Mergaitė nesako, kad bus kosmonautė, o medicinos sesuo arba mokytoja, kaip ir visos pažįstamos moterys. Mažas berniukas svajoja būti lakūnu, tokiu, kokį matė per televizorių (vystantis intelektui, potraukiai gali pasikeisti; šiuo metu tebelieka „moteriškos“ ir „vyriškos“ specialybės).
Įveikęs šį nelengvą etapą, vaikas pasirengęs palikti savo „mažąją“ vaikystę, aikštingą ir priklausomą, ir tapti mažu berniuku ar maža mergyte, palikti vaikų darželį ir pereiti į parengiamąją klasę. Dabar vaikas įžengs į psichologų vadinamą latentinį laikotarpį, ramesnį ir nuosaikesnį, kuris truks iki pat brandos meto.
Visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai. Jei anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu. Žinoma, tokį vaikų laiką su tėvais įtakoja ir amžius. Pvz. žindamą kūdikį negali palikti su tėvu kelioms dienoms. Taip pat atsižvelgiama ir į vaikų ryšį su tėvu.
Tėvų skyrybos vaikui sukelia labai stiprų nesaugumo jausmą. Tėvų skyrybos yra antra pagal stiprumą priežastis pačiam vaikui pasitraukti iš gyvenimo. Vieno iš tėvų nuteikinėjimą prieš kitą tėvą/motiną.
Galima sakyti, kad šis suvokimas yra savotiškas žingsnis į atotrūkį nuo mamos ir didesnį susitapatinimą su tėvu, nes bene pirmą kartą gyvenime berniukas supranta, kad su tėčiu jį „kažkas“ sieja, o tas pats „kažkas“ jį skiria nuo mamos.
Kai vaikas išsprendžia Edipo komplekso konfliktą, pradeda formuotis superego, kuris turi lemiamą reikšmę asmenybės raidai ir sandarai.
Gana sudėtinga situacija, kai berniukas auga tik su motina (mergaitė - tik su tėvu). Tada gali atsirasti ilgalaikė priklausomybė nuo motinos (ar tėvo). Užaugę tokie vaikai dažnai daug sunkiau susiranda gyvenimo partnerius, nei jų bendraamžiai iš darnių ir pilnų šeimų. Daugiausia tai yra moterys, auginančios savo sūnus vienos. Todėl jos mano, kad vaikai skolingi joms savo gyvybėmis už tokį herojišką žygdarbį. Jos reikalauja iš savo vaikų beribės meiles, ištikimybės, pavaldumo. Ir beprotiškai pavydi, matydamos, kad dėmesys ir priežiūra vienintelio vyro jų gyvenime vieną gražią dieną atiteks jau nebe joms.
Tokios „aukos“ vienodai daro blogą poveikį ir vyrams, ir moterims. Bet blogiausia - savo vaikams. Vaikui išgyvenant Edipo (Elektros) kompleksą svarbu, kad su juo bendrautų, žaistų abu tėvai (nebūtinai visuomet abu iškart, bet vaikas turėtų bendrauti ir su mama, ir su tėvu).
Nors mamai gali būti malonus toks sūnaus dėmesys, mama turi pasistengti labai švelniai nuraminti sūnelį, meilius jo gestus nukreipdama kita linkme. Svarbu sakyti, kad jai tikrai brangūs dažni sūnua bučinukai į skruostą ir apsikabinimai, kai tik to norisi, tačiau posakis: „Tu - mano meilė“ labiau tinka tikriems įsimylėjėliams.
Psichologė M. Deny siūlo tėčiui pabūti kiek padūkusiu, pavyzdžiui, tėtis turėtų sugalvoti įvairių vyriškų užsiėmimų kartu su sūnumi, kad ir padirbėti sode... o paskui , nuėjus už įrankių pašiūrės, nusičiurkšti, nors mama tai griežtai draudžia. Ši bendra išdaiga padeda sūnui užkasti kovos kirvį ir imti didžiuotis savo šiek tiek linkusiu į išdaigas tėčiu. Čia jūs turite pajungti savo vaizduotę ir pagalvoti, kas labiausiai patiktų jūsų sūnui.
Mergaitėms šis kompleksas taip pat pasireiškia, vadinamas Elektros kompleksu (pasak graikų mito Elektra siekė nužudyti savo motiną keršydama už tėvo nužudymą), bet akivaizdu ne taip ryškiai. Mergaitės konkuruoja su mama dėl tėčio dėmesio. Tai labiau pastebima, kai dukrelė stengiasi būti gražesnis už mamą, net ją pakritikuoja („tavo nagai labai ilgi ir negražūs“ ir pan.). Dukrelė siekia tėvelio pagyrų. Jai svarbu apsivilkus naują suknelę pasirodyti su ja tėčiui, sulaukti patvirtinimo, kad puikiai atrodo ir yra tikra jo princesė. Tėveliai turi sugebėti pasitaikius progai pagirti savo dukreles, bet nepamiršti komplimentais palepinti ir savo žmonas.
Tuo metu tiek berniukai, tiek mergaitės nelaba mėgsta matyti tėvelius besiglaustančius, susikabinusius ar sėdinčius meiliai šalia vienas kito. Jie tuoj spraudžiasi tarp tėvelių. Reaguokite į tai palankiai, neatstumkite savo atžalėlės. Verta atkreipti dėmesį, jog šis laikotarpis labai svarbus vaiko raidos etapas, kurio metu formuojasi jo gebėjimas kurti būsimus ryšius su partneriais, supratimas apie tarpusavio santykius.
Tėtis yra ir tapatybės bei savivokos formuotojas. Berniukui: tėtis yra modelis - identifikacijos figūra. 1948-12-10 d. pasirašius Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaracija, Moteris tapo lygi Vyrui. Ir berniukai ir mergaitės kartu ėjo į darželį, į mokyklą, į universitetą ir dirba kartu. Beveik išnyko segregacija pagal lytį. Tai įtakojo kultūrinius pokyčius - mažėja stereotipų, kad „vyras nerodo jausmų“. Motinų išėjimas į darbo rinką paskatino tėvus dalintis tėvyste.
Tėvo reikšmė dukrai taip pat yra labai didelė. Tėtis yra pirmas vyras, kuris rodo ir sako dukrai, kad ji yra svarbi. Jei tėtis atsiriboja po skyrybų - dukra gali jausti atstūmimą, o jos sąmonėje formuotis įsitikinimas, kad aš nesu svarbi vyrams. Dukra gali jaustis nesaugi po tėvų skyrybų, jei tėtis su ja mažai laiko praleidžia. Mergaitės augdamos transformuojasi į moterį. Jei tėvo jos Sąmonėje nėra (ar jis mažai leidžia laiko su ja) ji gali jaustis atstumta, nereikalinga. Jei jai nepavyksta būti patrauklia tarp bendraamžių, ji gali jausti atstūmimo, nereikalingumo, menkavertiškumo jausmus. Visa tai didina jos Nepasitikėjimą supančiu pasauliu ir savimi. Gali formuotis neigiama nuostata į vyrus - nepatikimi. Tokiu atveju ji gali kontroliuoti vyrą, sieks įrodinėti savo teisybę, ginčysis. Gali ne įžeidinėti vyrą, kad jis ko nors nepaarė, ar padarė ne taip, kaip ji mano, kad reikėtų padaryti. Jei vyras nenusileis, tai pora vidutiniškai po 12 santuokos metų (LR statistikos duomenis) išsiskirs ir vaikai liks gyventi su vienu iš tėvų.
Tėtis gali pasitraukti iš vaiko gyvenimo dėl savo mirties, skyrybų, pateikimo į kalėjimą, alkoholizmo. Tėvo vietą gali užimti: patėvis, seneliai, tetos, dėdės, globėjai.
Maža mergytė stengiasi patikti savo tėvui, susigūžia jo rankose ir nori patraukti jo demesį.
Jei tokiu metu gimsta broliukas arba sesutė, krizė gali dar pasunkėti. Apie tai būtinai pagalvokite ir jautriau elkitės su savo vaiku.
tags: #edipo #kompleksas #vaikams
