Ispanijos perlu neretai vadinama aktorė Penelope Cruz ne tik stulbinanti moteris, puiki aktorė, bet ir visai neprasta dainininkė.
Jau vasario 22 dieną Lietuvos kino teatrus pasieksiančiame Italijos aktoriaus ir režisieriaus Sergio Castellitto filme „Gimę mylėti“ (ital. „Venuto al Mondo“) vaidinusi tamsiaplaukė visai neseniai pasirodė dainininko Miguelio Bose dainos „Decirnos Adios“ vaizdo klipe.
Šiuo metu antrojo kūdikio su sutuoktiniu, aktoriumi Javieru Bardemu besilaukianti 38-erių P.Cruz - išties talentinga aktorė, turinti puikių vokalinių gabumų.
Kiek anksčiau filmuotame M.Bose dainos vaizdo klipe P.Cruz pademonstravo išpuoselėtą, dar iki antrojo nėštumo turėtą figūrą.
Atlikdama drauge su „Grammy“ statulėlės savininku meilės baladę apie atsisveikinimą, aktorė nepasikuklino ir pamaloninti savo gerbėjų akių - klipe ji pasirodo vilkėdama juodais nėriniuotais apatiniais.
„Penelope nuostabiai dainuoja ir, kas svarbiausia, ji į savo balsą įdeda daug savęs ir savo jausmų, juolab tai jai labai patinka. Tiesa, ši daina nėra pirmoji, kuomet P.Cruz demonstruoja savo švelnų ir jausmingą balsą, ji taip pat dainavo Pedro Almodovaro 2006-ųjų filme „Sugrįžimas“ bei romantiškame 2009-ųjų miuzikle „Devyni“. Neabejojama, kad netikėtas dainos „Decirnos Adios“ atlikimas aktorės gimtojoje Ispanijoje šį kūrinį kilstelės į aukščiausias topų eilutes.
Populiarus italų aktorius ir scenaristas Sergio Castellitto plačiai auditorijai pristato savo ketvirtą režisūrinį darbą.
Pagal naujosios S.Castellitto juostos „Gimę mylėti“ scenarijų P.Cruz herojė, vieniša motina Gema, kankinasi prisimindama jaunystės įvykius, kuomet jai teko išsiskirti su mylimuoju ir jos vaiko tėvu.
Nors ji dabar gyvena patogų gyvenimą Romoje, šešiolikos metų senumo įvykiai, kuomet jai teko išsiskirti su mylimuoju, neduoda moteriai ramybės.
Nors ji dabar gyvena patogų gyvenimą Romoje, šešiolikos metų senumo įvykiai, neduoda Gemai ramybės.
Pagal to paties pavadinimo Margaret Mazzantini romaną sukurtas filmas papasakos apie meilę, gimusią Bosnijos ir Hercogovinos sostinėje Sarajeve, išbandymus, kuriuos įsimylėjėliams teko išgyventi dėl Bosnijos karo, ir mėginimą atsitiesti po skaudžiausios gyvenimo netekties.
Džema visą gyvenimą mylėjo Diegą - fotografą, kuriam ji yra dėkinga už sūnų.
Kartu su paaugliu sūnumi Pietru moteris keliauja į Sarajevą, kuriame kažkada ir vystėsi jos ir Diego meilė.
Atvykusi į miestą Džema sugrįžta į praeitį - košmarai ir karo pasekmės vėl atsistoja prieš jos akis, o kartu ji pamato savo mylimąjį.
Juostos scenarijaus dėka viso filmo metu nagrinėjamos dvi svarbios žmogui sąvokos - meilė ir pareiga.
Visgi siužetinėje linijoje labiau dominuoja amžinos meilės motyvas.
Graži ir jausminga pradžia, sunkus vidurys bei galiausiai santykių su artimų žmogumi pergalė.
Scenaristas atsako į klausimą, ar meilė gali būti amžina ir kokia ji yra tikrame gyvenime, kokia gali būti kova dėl šio jausmo ir kartu koks jis yra saldus.
Viskas vyksta sunkiame laikotarpyje, kai į Sarajevą atėjo mirtį nešantis karas.
Vaizdingai pateikiamas fonas yra tam tikra metafora.
Žiauri realybė ir meilė susipina į vieną didelį vaizdą, kai ekrane matome juodai baltas spalvas.
Kartu prie to prisideda ir kai kurie populiariosios kultūros motyvai.
Puikus pavyzdys matomas roko muzikos legendoje, kultinės „Nirvanos“ lyderyje - Kurte Cobaine.
Jo ant sienos pakabintas portretas nėra atsitiktinis - tai tarsi užuomina, jog net ir mirtis negalės nugalėti jo gyvavimo širdyse tų, kurie jį myli.
Filme viskas vyksta tokiu pačiu principu kaip ir muzikos atlikėjo gyvenimas.
Ištikimybė ir draugystė - dar vienos svarbios juostos sudedamosios dalys, be kurių filmas būtų tiesiog neįdomus, monotoniškas, be intrigos.
Dialogai stiprūs, nėra banalių pokalbių, gyvenimiškas minčių išdėstymas.
Svarbiausia, jog nesijaučia nuobodulys, veiksmas įsibėgėja labai lėtai, tačiau jau atėjus viduriui intriga nugali, prasideda apmąstymai.
Scenarijaus minusas, jog veikėjai nėra per daug išdirbti, tik techniškai susendinti veikėjai atrodo labai natūraliai.
Juostos garso takelis turi didelę įtaką visam filmui.
Nustebina, o kartu tiesiog verčia ploti seanso metu išgirstas paties Kurto Cobaino balsas.
Grupės Nirvana lyderis ne tik iškeliamas kaip simbolis filmo metu, tačiau ir skambant melancholiškai dainai „Something in the way“ kelia vis didesnę pagarbą kūrėjams.
Pastebimas ir puikus montažas, kurio dėka siužetinės linijos detalės renkamos kaip dėlionė.
Vienintelis dalykas, kuris tikrai šiek tiek erzina akis - operatoriaus darbas.
Grimas prisideda prie didesnių pliusų.
Filmo žvaigždė ir režisieriaus gera draugė Penelope Cruz išties yra įspūdingo grožio moteris, tačiau dažnai savo filmuose ji per daug įsiliepsnoja, jog vaidyba atrodo per daug nenatūrali.
Žinoma, ji aistringos natūros moteris, kuri gali įkaitinti vien savo kalbomis bet kokį vyrą, tačiau šiame filme ji sau leido per daug.
Pagrindinio vyriško vaidmens atlikėjas, talentingasis ir kartu dar nelabai įvertintas Emilie‘is Hirschas, puikiai susidoroja su savo užduotimi.
Adnanas Haskovicius, pasirodantis kaip geras įsimylėjėlių draugas Goiko. labai charizmatiškai pateikia save.
Viena aktorių darbo ypatybių - kartais ekrane neatpažįstamai pasikeisti.
Šiandien Lietuvos kino teatrus pasiekusiame Italijos aktoriaus ir režisieriaus Sergio Castellitto filme „Gimę mylėti“ (ital. „Venuto al Mondo“) galite išvysti kone dviem dešimtmečiais pasendintą Penelopę Cruz.
Žinoma, pokyčiai nėra tokie radikalūs, kaip jos kolegos Brado Pitto filme „Keista Bendžamino Batono istorija“, bet daugeliui bus išties neįprasta matyti Ispanijos rožę kiek pavytusią.
Nuolat jaunyste ir gyvybe filmuose švytinti moteris šįsyk suvaidino savo heroję, vienišą motiną Gemą skirtingais laikotarpiais.
Vaidindama moterį praeityje, P.Cruz atrodė žydinti ir gundanti, tokia, kokią žiūrovai yra pratę matyti ją daugelyje filmų.
Tačiau „dabarties“ herojė Gema yra išvargina gyvenimo ir jo išbandymų, tad žiūrovai taip pat galės pamatyti pražilusią P.Cruz su pakritusia veido oda ir raukšlelėmis apie akis.
Beje, filmuodamasi juostos „Gimę mylėti“ scenose Sarajevo oro uoste aktorė atrodė išties nepanaši į save - laisvalaikio drabužiai ir patrumpintų, pražilusių plaukų perukas sukliudė daugeliui pažinti garsią 38-erių Ispanijos aktorę.
Kaip kalbėjo šiuo metu antrojo kūdikio su sutuoktiniu, aktoriumi Javieru Bardemu besilaukianti P.Cruz, drama „Gimę mylėti“ - tarsi odė motinystei.
„Šis filmas atiduoda pagarbą visoms motinoms, jų ryšiui su vaiku.
Manau, kad moteris, kuri nenori turėti vaikų, gali būti laiminga ir be jų.
Tačiau ta, kuri jų trokšta, negali be vaikų jaustis pilnavertė.
Visa tai supratau tik tuomet, kai pati tapau motina.
Būtent tai padėjo suvokti tuos gilius jausmus, kuriuos patiria Gema negalėdama turėti vaikų.
Aš jos nesigailėjau, aš ją supratau“, - apie savo heroję laikraščiui „The Guardian“ kalbėjo P.Cruz.
2012 m. Italija, Ispanija. Rež. Sergio Castellitto. 1984 metai. Pasaulis rengiasi Žiemos olimpinėms žaidynėms, o Bosnijoje du įsimylėjėliai italė Džema ir amerikietis fotografas Diego išgyvena didžiulę meilę.
Sarajeve jie susipažįsta su vietiniu jaunimu, kuris aršiai diskutuoja apie bręstančią revoliuciją ir apie politiką, dažnai geria už savo jaunystę ir sovietiniuose butuose klausosi "Nirvanos" dainų, svajodamas apie demokratinį pasaulį.
Tačiau herojų jaunystės žavesyje juos užklumpa pilietinis Bosnijos karas.
Jis išskiria draugus ir mylimuosius bei pakoreguoja ateities svajones.
Džema, nešina naujagimiu, pabėga iš Bosnijos, o Diego lieka ir žūsta.
Po šešiolikos metų moteris vėl atvažiuoja į Sarajevą su sūnumi Pietro.
Kilmės šalis Italija IspanijaRežisieriusSergio CastellittoMetai2012ŽanrasdramaTrukmė127 min.Kalbaanglų, italųir bosniųBiudžetas13 mln.
Gimę mylėti (it. Venuto al mondo) - 2012 m.
Italė Džema, pakviesta draugo Gojko, po daugelio metų sugrįžta į Sarajevą kartu su paaugliu sūnumi Pjetro.
Su šiuo miestu ją sieja daugybė prisiminimų.
1984 m., Olimpinių žaidynių metu, čia ji susipažino su fotografu Diegu.
Nors šis buvo jaunesnis už ją, atkakliai siekė Džemos ir galiausiai jiedu susituokė.
Jie liko čia gyventi, tačiau šeima netrukus susidūrė su nauju išbandymu - paaiškėjo, kad Džema negali turėti vaikų.
Legaliai įsivaikinti jiems taip pat nepavyko, todėl Džemos draugas Gojko pasiūlė jiems surogatinę motiną - jauną merginą Aską, svajojančią užsidirbti pinigų ir išvykti iš šalies.
Sprendimas dar labiau viską komplikuoja, nes Džema pradeda pavydėti Askai, o Gojko, seniai ją įsimylėjęs, vėl mėgina siekti moters palankumo.
Visų tų įvykių fone dar prasideda pilietinis karas, ir nors užsieniečiai raginami išvykti, Džema lieka, kol Aska pagimdo kūdikį nuo Diego.
David di Donatello (nominacija) - jaunimo apdovanojimas (S. Castellitto) ir geriasias daina (A.
Auksinė taurė (nominacija) - geriausias dramos aktorius (S. Goja (nominacija) - geriausia aktorė (P.
„I LOVE BOOSTERS“ – oficialus anonsas – tik kino teatruose gegužės 22 d.
Dramatiška istorija „Gimę mylėti“ apie meilę, karo siaubą, išsiskyrimą ir mėginimą gyventi iš naujo jau pasiekė Lietuvos kino teatrus.
„Gimę mylėti“ - tai šalta, o kartu karšta juosta apie pasitikėjimą, draugystę, nuoskaudas ir meilės jausmo savotišką išreiškimą.
Filmas, kupinas mįslių, į kurias siužetinės linijos eigos metu maloniai atsako pats kūrėjas, o kartu ir pavyzdžių, kaip galima pakeisti savo požiūrį į tam tikras situacijas meilės fronte, kai galima atleisti ir susitaikyti.
Šis filmas kaip atsvara filmui “Don’t move”. Visiška priešingybė. Gražu. Tikrai nerealiai gražus filmas. Suteikiantis viltį, kad karas mūsų nepasiglemš, kad Meilė ir žmoniškumas nugalės.
Net tam tikrų trilerio elementų turi, nes tokie netikėti scenarijaus posūkiai, tikrai buvau nustebintas.
