Menu Close

Naujienos

Sibirietiškas auklėjimas: vienos dienos gyvenimo taisyklės

Filmas „Sibirietiškas auklėjimas“ (Educazione siberiana, 2013), režisuotas Gabriele Salvatores, yra ne pirmas ir ne dešimtas jo darbas. Nors filmavimai vyko Lietuvoje ir tarp žiūrovų buvo galima išgirsti įvairių lietuvių aktorių vardus, svarbu paminėti, kad Lietuvos vardas filme neminimas.

Pirmieji „Sibirietiško auklėjimo“ kadrai, ant balto sniego raudonai parašant trumpą Sovietų Sąjungos istoriją, gali sudaryti įspūdį, kad istorija bus holivudinė. Garso takelis taip pat primena holivudinį trilerį.

Sniego ir raudonų raidžių kompozicija

Filmas pastatytas pagal Nikolajaus Lilino autobiografiją ir pasakoja apie atokiame Sovietų Sąjungos kampelyje gyvenančias gaujas. Viena iš jų - „Sibiriečiai“, kurių senelis Kuzia (vaidina Johnas Malkovichius) moko savo anūkus, Kolimą (Arnas Fedaravičius) ir Gagariną (Vilius Tumalavičius), būti tikrais sibiriečių vyrais ar, kaip jis pats sako, vilkais. Jo filosofija grindžiama supratimu, kad pasaulyje nėra tiek daug žmoniškumo, kiek gali atrodyti.

Visa istorija rutuliojasi svarbių istorinių pokyčių fone: griūva Berlyno siena, žlunga Sovietų Sąjunga, keičiasi tiek socialinė, tiek kultūrinė šalies sankloda. Tačiau šie istoriniai įvykiai filme tarnauja tik kaip fonas. Siekiant autentiškumo, keletą kartų demonstruojami archyviniai kadrai.

Filme nagrinėjamos tokios temos kaip brolių meilė, draugystė, atjauta, kova už šeimą, vyriškumas, kerštas ir išdavystė. Nors ne visos temos išplėtojamos iki galo, tai nesumenkina filmo kokybės. Pasakojimas plėtojamas ne chronologiškai, o šokinėjant iš dabarties į ateitį ir atvirkščiai.

Johnas Malkovichius įtikinamai atliko gaujos vado, vyriausiojo vilko, vaidmenį, nors kartais jo vaidyba atrodė šiek tiek persistengta. Tuo tarpu lietuvių aktoriai Arnas Fedaravičius ir Vilius Tumalavičius, bandydami nenusileisti profesionaliam aktoriui, dažnai tai sugebėdavo, tačiau kartais šalia Malkovichiaus jie atrodydavo silpnokai.

Juostoje kai kur erzina muilo operas primenantys ilgi, susikaupimo ir mąslumo kupini žvilgsniai į nieką, taip pat perdėtas stengimasis, kuris virsdavo dirbtinumu. Nepaisant to, jaunų ir talentingų aktorių vaidyba verta pagarbos.

Filme taip pat pasirodė ir daugiau žinomų veidų: Eleanora Tomlinson (Ksenia) ir Peteris Stormare (Rašalas). Pastarojo vaidmuo atrodė neišbaigtas.

Johnas Malkovichius kaip senelis Kuzia

Einantiems žiūrėti šio filmo bus smagu pamatyti baltą ar rudeniškai oranžinį Vilnių ir įvairias jo transformacijas ekrane. Ir nors kartais aktorių vaidyba ar scenarijaus skylės galėjo gąsdinti, filme yra ir daug įdomių režisieriaus sprendimų, tiek vizualinių, tiek pačioje istorijoje.

Galbūt šis filmas žiūrovui iš kitos šalies atrodys įdomesnis, geresnis ir gyvesnis? Kadangi lietuviui žiūrovui gali būti sunku atsiriboti nuo artimos ir dar gerai prisimenamos „skaudžios, krauju nudažytos“ istorijos, kai kurie režisieriaus sprendimai gali pasirodyti juokingi ar absurdiški, šaržuoti. Ne veltui prieš filmo premjerą buvo priminta, kad tai ne dokumentinis filmas.

Tai gana holivudiškai pastatytas italų režisieriaus trileris apie valdžią, vyriškumą, brolio meilę ir sibirietiškos gaujos taisykles, kurios, pasirodo, yra už viską svarbesnės.

Filmo vietos skaitymo iššūkyje

Nors filmas nėra knyga, jo turinys ir temos glaudžiai susijusios su literatūros pasauliu. Filmo pagrindiniai herojai, ypač jie yra „vilkai“, gali būti siejami su tokiomis skaitymo iššūkio kategorijomis kaip:

  • Knyga su šunimi/vilku ant viršelio ar pavadinime.
  • Knyga, kurios pagrindinis personažas neigiamas/blogiukas (jei žiūrėti iš tam tikro taško).
  • Knyga apie karą (jei įtraukti sovietinio laikotarpio kontekstą).
Vilkas ant sniego

Istorija, kurioje svarbią vietą užima šeimos ryšiai ir tradicijos, taip pat gali būti siejama su „Knyga su šeimos nariu pavadinime“ ar „Knyga apie moterų draugystę“ (nors filme akcentuojama vyrų santykiai).

Filmo veiksmas vyksta Sovietų Sąjungoje, todėl jį galima sieti su „Rusų autoriaus knyga“ ar „Tremtinių literatūra“, nors pats filmas nėra nei vieno, nei kito žanro tiesiogine prasme.

Režisieriaus sprendimai ir siužeto vingiai gali priminti tam tikras literatūros formas, pavyzdžiui, „Trilogija (trilogijos dalis/-ys arba visa trilogija)“ ar „Nuotykių literatūra“.

Tai gana holivudiškai pastatytas italų režisieriaus trileris apie valdžią, vyriškumą, brolio meilę ir sibirietiškos gaujos taisykles, kurios, pasirodo, yra už viską svarbesnės.

tags: #sibirietiskas #auklejimas #one #day #in #the