Prof. habil. dr. Kęstutis Strupas - tai vardas, neatsiejamai susijęs su Lietuvos chirurgijos pažanga, ypač pilvo organų chirurgijos, transplantologijos ir onkologijos srityse. Jo, kaip gydytojo chirurgo, akademiko ir profesoriaus, kelias prasidėjo 1958 m. rugpjūčio 3 d. Magadano srityje (Rusija), o 1962 m. su tėvais jis atvyko į Lietuvą, kur ir tęsė savo gyvenimo ir karjeros kelią.
Mokslai ir Karjeros Pradžia
Kęstutis Strupas 1965-1976 m. mokėsi Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje, o 1976-1982 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Baigęs studijas, jis laimėjo konkursą stažuotei Vokietijoje, kur dirbo Berlyno S. Hedwigo klinikoje. Išlaikęs egzaminus ir gavęs licenciją, 1990-1995 m. Kęstutis Strupas dirbo gydytoju chirurgu Vokietijoje. Vėliau jis tobulinosi Tiubingeno (Vokietija) klinikoje, Malmo ir Lundo (Švedija) klinikose, Vienos, Taipėjaus (Taivanis), Paryžiaus, Barselonos klinikose, gilindamas savo žinias ir įgūdžius.
Nuo 1983 m. Kęstutis Strupas dėsto Vilniaus universitete. 1990-1994 m. jis dirbo Vokietijoje, Berlyno Charité klinikoje. Nuo 2002 m. Kęstutis Strupas eina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių (nuo 2017 m. Santaros) klinikų Pilvo chirurgijos centro direktoriaus pareigas. Nuo 2004 m. jis taip pat vadovauja Vilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikai, o nuo 1999 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Darbas Lietuvoje ir Reikšmingi Pasiekimai
Grįžęs į Lietuvą, Kęstutis Strupas ėmėsi vadovauti svarbiausioms medicinos institucijoms. 2013-2018 m. jis ėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus pareigas. Nuo 2013 m. prof. K. Strupas aktyviai dirba laparoskopinės pilvo organų chirurgijos, onkologinės ir transplantacinės pilvo organų chirurgijos srityje.
Jo vadovaujami chirurgai pasiekė įspūdingų rezultatų:
- 2000 m. Lietuvoje pirmą kartą buvo persodintos kepenys.
- 2008 m. atliktos pirmosios kasos ir inkstų transplantacijos.
- Nuo 2011 m. taikoma nauja gydymo metodika sunkiai sergantiems onkologiniams pacientams - hiperterminė peritoninė chemoterapija (HIPEC).
- 2011 m. pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų retransplantacija.
- Santaros klinikose įvykdyta pirmoji Baltijos šalyse kasos salelių implantacijos procedūra pacientui, sergančiam cukriniu diabetu ir gyvenančiam su transplantuotu inkstu.
- Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.
Mokslinė Veikla ir Pripažinimas
Prof. Kęstutis Strupas yra daugelio mokslinių publikacijų ir kelių monografijų autorius. Jis aktyviai dalyvauja tarptautinėse chirurgų draugijose, tarp jų ir Vokietijos. Nuo 2010 m. jis vadovauja Lietuvos chirurginės onkologijos draugijai.
Jo darbai ir indėlis į mediciną yra plačiai aprašomi biografijų žinynuose, tokiuose kaip „Kas yra kas Lietuvoje. Medicina“, „Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas“, „Kas yra kas Lietuvoje, 2015“, bei leidinyje „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“ ir periodinėje spaudoje.
Už nuopelnus Lietuvai Kęstutis Strupas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2007 m.). 2010 m. jam įteikta Šv. Kristoforo statulėlė.
Darbų Ciklas Mokslo Premijai
2008-2022 m. darbų ciklas „Nuo chirurgijos iki genomo, transkriptomo, metabolomo: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei inovacijos“ parengtas prof. Kęstučio Stropo, prof. Tomo Poškaus ir dr. Aistės Kielaitės-Gullos. Šis ciklas apima inovacijas minimaliai invazinėje chirurgijoje ir transplantologijoje, storosios žarnos vėžio patikros programos diegimą Lietuvoje bei chirurgijos perspektyvas su moksliniu pagrindu. Moksliniai tyrimai vykdyti bendradarbiaujant su geriausiais Europos ir JAV universitetais, siekiant pritaikyti atradimus chirurginėje praktikoje.
Asmeninis Gyvenimas
Kęstutis Strupas yra vedęs Silviją Strupienę, kuri taip pat yra gydytoja - fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistė. Jų šeimoje auga trys dukterys, iš kurių dvi pasirinko medicinos kelią, tęsdamos šeimos tradicijas.
Nors intensyvus darbas užima didžiąją dalį laiko, Kęstutis Strupas su žmona puoselėja savaitgalio tradicijas. Jie stengiasi nekalbėti apie darbą poilsio dienomis, tačiau medicinos specifika kartais priverčia reaguoti į skambučius. Penktadienio vakaras skiriamas vienas kitam, o rytai, nors ir vėlesni nei darbo dienomis, prasideda be ilgų vartymosi lovoje. Jie mėgsta aktyvią fizinę veiklą, bendravimą su artimaisiais ir draugais, keliones į sodybą ar kitas poilsines keliones per atostogas. Nors abu yra judrūs žmonės, kartais tenka tartis dėl savaitgalio veiklų - Kęstutis mėgsta važinėti dviračiu, o žmona - vaikščioti.
Tobulas poilsis K. Strupo supratimu - tai aktyvi fizinė veikla, šeimos ir draugų būrys. Jis prisimena įspūdingiausią savaitgalį, kai gimė pirmasis anūkas - nepakartojamas jausmas. Svajonių savaitgalis jam yra tiesiog puikus dalykas, suteikiantis malonumą ir jokių neigiamų emocijų.
