Kęstutis Linkus - tai asmenybė, kurią galima drąsiai vadinti entuziastu ir tyrinėtoju, savo gyvenimą paskyrusiu dviem skirtingoms, bet vienodai intriguojančioms sritims: aviacijos istorijai ir sporto medicinai.
Aviacijos Istorijos Tyrinėjimai
Kęstutis Linkus jau daugiau nei tris dešimtmečius skiria aviacijos istorijos tyrinėjimams. Jo sukauptos žinios ir dokumentai yra įspūdingi.
Pasak K. Linkaus, aviacijos ištakų Kaune reikia ieškoti būtent Kauno tvirtovėje, kurioje XIX amžiaus pabaigoje buvo įsikūrę Rusijos kariškiai. Turimais duomenimis, jie 1892 metais netoli Kleboniškio pirmąkart surengė bandomuosius oro balionų skrydžius. Tai įvyko maždaug dabartinio Eigulių rajono teritorijoje. Daugiau kaip prieš šimtmetį šioje vietoje plytėjo tik laukai.
Tvirtovės oreivystės skyrius turėjo du oro balionus, kurie buvo naudojami žvalgybai ir artilerijai nukreipti. Kariškiai turėjo savo dujų gamybos cechą ir kupolų lakavimo angarą. Pastarasis yra išlikęs iki šių dienų ir neseniai buvo restauruotas.
„Tai unikalus, aviacijos istorijai itin reikšmingas statinys“, - apie pastatą kalbėjo K. Linkus. Balioną kariškiai atgabendavo į angarą, kupolą pripildydavo dujų ir nulakuodavo, kad jis nepraleistų dujų. Dujų cecho vietoje kasinėjant gruntą dar ir dabar galima aptikti gamybai naudotų rūgščių likučių.
Pirmasis Aerodromas Kaune
Pirmasis Kaune aerodromas veikė Panemunėje. Naujas aviacijos pakilimo etapas Kaune prasidėjo 1910 metais, įkūrus aviacijos būrį. Stačiakampio formos aerodromas buvo įrengtas tarp dabartinių Upelio ir Birutės gatvių. Jo ilgis buvo maždaug 400 metrų, o galinė dalis rėmėsi į Nemuną. Tvirtovės teritorijoje buvo įrengtos dar 4 mažesnės lėktuvų nusileidimo aikštelės.
„Prieš šimtmetį šioje vietoje nebuvo gyvenamųjų namų, jie pradėjo kilti tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę“, - aiškino K. Linkus. Aerodromo teritorijoje iškilo du angarai, kiekviename jų tilpo po 8 lėktuvus. Carinės Rusijos kariškiai buvo įsigiję Prancūzijoje pagamintų „Farman“ ir „Voisin“ lėktuvų.
„Prasidėjus karui pilotai šiais lėktuvais iš Kauno skrisdavo į tuometinę Prūsiją žvalgyti priešo teritorijos. Bombų ar kitokių sprogmenų jie negalėjo gabenti“, - pasakojo aviacijos žinovas.
Panemunės aerodrome stovėjo angaras nedideliam 45 metrų ilgio dirižabliui. K. Linkus mano, kad pirmasis dirižablis į Kauną iš Rygos atskrido 1913 metais, vėliau lankėsi dar kelis kartus.
Tyrinėdamas aerodromo prieigas K. Linkus žemėje aptiko kelis didelius betono luitus su storo metalo strypais. Jie išrikiuoti vienoje eilėje netoli paminklo Jonui Basanavičiui. „Labai didelė tikimybė, kad šioje vietoje vyko angaro statyba didiesiems dirižabliams, kurių ilgis siekė 120 metrų“, - spėliojo K. Linkus. Jo nuomone, kita eilė betono luitų, turėjusių tapti kitos sienos pamatu, galbūt buvo sunaikinta tiesiant netoliese esančią Birutės gatvę arba statant kitoje jos pusėje esančius pastatus. Privačių namų kiemuose kaunietis yra aptikęs ir daugiau betono luitų, kurie galėjo būti naudojami aerodromo statinių pamatams.
Vis dėlto Panemunės aerodromui nebuvo lemta suklestėti, nes, Kauną užėmus Vokietijos kariuomenei, carinės Rusijos pajėgos buvo priverstos trauktis.
„Atsitraukdami kariškiai sudegino visus medinius pastatus ir kitą turtą, kad jis neatitektų priešui“, - pasakojo K. Linkus. Tai įvyko 1915-ųjų rugpjūčio 16 dieną. Mūriniai raudonų plytų statiniai išliko, kai kurie iš jų šiuo metu rekonstruoti.
K. Linkaus žiniomis, kariškiai juos išskraidino į Vilnių arba Daugpilį dabartinės Latvijos teritorijoje. Netrukus Panemunės aerodrome jau šeimininkavo vokiečiai, tačiau jų lėktuvams pakilimo laukas buvo pernelyg trumpas. Skrydžiams buvo pasirinkta didesnė atvira erdvė prie Žagariškių kaimo - tai ir yra dabartinis S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. Netrukus vokiečiai jame pastatė ir pirmuosius du angarus lėktuvams.
Aleksoto Aerodromas
Dabartinį aerodromą Aleksoto rajone 1915-ųjų rugpjūtį įkūrė miestą užėmę Vokietijos kariškiai. Daugiau kaip 193 hektarų ploto teritorijoje įsikūrė apie 30 aviacinių organizacijų, skraidymo mokyklų, o iš viso pernai atlikta per 40 tūkst. skrydžių.
Sporto Medicina ir Gyvenimo Būdas
Gimęs Klaipėdoje Kęstutis Linkus sporto medicinos gydytojo specialybę įgijo 2010 m. Vilniaus universitete. Profesinės patirties sėmėsi Lietuvos Olimpiniame Sporto centre bei kitose privačiose medicinos įstaigose. Gydytojas aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose, seminaruose ir projektuose. Skaito pranešimus lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos ir fizinio krūvio skyrimo temomis ir veda seminarus apie fizinį aktyvumą ir sveikatingumą. Jis nuolat konsultuoja tiek profesionalius sportininkus, tiek mėgėjus šiose srityse: irklavimas, krepšinis, tenisas, tinklinis, futbolas, lengvoji atletika ir kt. 2012 m. Kęstutis Linkus su Lietuvos golbolo rinktine dalyvavo Londono parolimpinėse žaidynėse, o 2016 m. rūpinosi Lietuvos olimpinės irklavimo rinktinės sportininkų sveikata Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Paklaustas, kas lėmė pasirinkimą gydytojo profesijos, K. Linkus teigia, kad tai buvo vidinis balsas. Jau nuo dešimtos klasės jis žinojo, kad studijuos mediciną, tačiau tikslios srities pasirinkimas atėjo vėliau, kai po pirminių studijų jis pasirinko sporto mediciną.
Kalbant apie darbą valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose, K. Linkus situaciją valdiškame sporto medicinos sektoriuje vadina apgailėtina. Anot jo, sistema meluoja sau, kad viskas gerai, tačiau taip nėra. Privačios sveikatos įstaigos, pasak jo, dirba teisingesniais principais, tačiau verslas visada siekia ekonominių rodiklių, o atlygis priklauso nuo veiklos efektyvumo.
Sporto medicina, pasak K. Linkaus, jungia viską, kas susiję su fizinio krūvio poveikiu žmogaus sveikatai, su jo trūkumu ar pertekliumi. Tinkamas fizinis aktyvumas, tinkamai parinktas krūvis, gali veikti kaip vaistas ir padėti išvengti ar įveikti iki šimto lėtinių neinfekcinių ligų.
Kaip nugalėti refliuksą be vaistų? 7-ni gydytojo Valerijaus Morozovo patarimai
Kęstutis Linkus viešai deklaruoja poziciją, jog geriau bandyti ir ieškoti galimybių likti Lietuvoje, nei rinktis emigranto kelią. Nors emigrantai finansiškai uždirba daugiau, jie susiduria su kitomis problemomis, pavyzdžiui, sunkumais išsaugoti gimtąją kalbą vaikams. K. Linkus nori, kad jo vaikai augtų Lietuvoje ir kalbėtų lietuviškai.
Dažnai girdima gydytojų skundų dėl mažų atlyginimų. K. Linkus sutinka, kad tai problema, tačiau, jo manymu, atlyginimas turi būti pakankamas, kad žmogus jaustųsi saugus, galėtų turėti santaupų, įsigyti ar nuomoti būstą ir išlaikyti šeimą. Jis mano, kad jei gydytojai nustotų dejuoti dėl atlyginimų ir drauge pareikalautų oraus atlygio, visuomenė juos suprastų.
Jei reikėtų išskirti tris pagrindinius dalykus, kurie lemia žmogaus sveikatą, K. Linkus įvardintų gyvenimo būdą, genetiką ir aplinką. O iš gyvenimo būdo - stresą, fizinį aktyvumą ir toksinus (ar mitybą).
Dėl didelio darbo krūvio K. Linkaus laisvalaikis dabar yra aktyvi regeneracija. Jis sportuoja, kad nieko nebeskaudėtų, nes jaunystėje, neturėdamas pakankamai žinių, patyrė įvairias traumas. Jo sportavimas dabar orientuotas į profilaktiką, sveikatingumo siekimą ir formos palaikymą.
Kęstutis Linkus, būdamas kilęs iš Klaipėdos ir dabar gyvendamas Vilniuje, į sporto varžybas žiūri nebe kaip į rezultatą. Jis teigia, kad buvimas šalia olimpinių sportininkų ir pergalių pakėlė kartelę, todėl vietinės reikšmės rungtynės nebekelia tiek emocijų.
