Daugelis tėvų vis dar skatina vaikus kasdien išgerti karvės pieno, nes mano, kad tai - pats geriausias ir sveikiausias kalcio šaltinis. Vis dar gaji nuomonė, kad geriant pieną vaikų dantys bei kaulai bus sveiki ir stiprūs, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Galbūt pienas iš tiesų yra visiškai nebūtinas? O gal net atvirkščiai - jis išvis nėra naudingas ar net gali pakenkti?
Tiesa ta, kad nors vis dar populiaru tikėti, kad karvės pienas - pats geriausias kalcio šaltinis, o be jo vaikai patirtų kalcio deficitą, tai visgi tėra tik mitas. Žindomam kūdikiui išvis nereikia jokio papildomo kalcio šaltinio, nes visas reikiamas medžiagas jis gauna iš motinos pieno. Tačiau net ir vyresniems vaikams karvės pienas nėra nei būtinas, nei itin naudingas, o specialistai ragina neskubėti jo duoti savo vaikams.
Kodėl specialistai perspėja dėl karvės pieno?
Specialistų perspėjimus ir gan skeptišką požiūrį į karvės pieną lemia ne tik galima rizika, jog vaikas netoleruoja laktozės, bet ir parduotuvėse parduodamo pieno sudėtis apskritai. Jis smarkiai skiriasi nuo vaikams subalansuoto ir pritaikyto motinos pieno, nors tuo veikiausiai nereikia stebėtis - juk karvės pienas buvo sukurtas veršiukams, o ne žmonėms, o parduotuvinis gėrimas dar ir smarkokai skiriasi nuo šviežio, ką tik melžiant karvę gauto pieno. Žinoma, tai nereiškia, jog vaikams išvis negalima duoti karvės šio gėrimo, tačiau visgi būtina atsižvelgti į keletą svarbių aspektų ir nepamiršti atsargumo.
Karvės pienas smarkiai skiriasi nuo motinos pieno, todėl tėvai, kurie mano, jog baigus žindymą motinos pienu jį galima sėkmingai pakeisti karvės, visgi klysta. Pastarajame yra tris kartus daugiau baltymų, o tai, nepaisant įsišaknijusio priešingo įsitikinimo, nėra gerai. Pernelyg didelis kiekis baltymų gali skatinti greitesnį augimą, padidinti antsvorio tikimybę ir drauge tikimybę susirgti kraujagyslių ar širdies ligomis.
Be to, karvės piene yra žymiai daugiau natrio druskos, tačiau juntamas beveik visiškas vitamino D, geležies ir riebalų rūgščių trūkumas. Karvės pienas iš tikrųjų apsunkina geležies įsisavinimą, tad rizikuojama, kad anksti pradėjus duoti vaikui karvės pieno, bus susiduriama su padidėjusia mažakraujystės rizika. Iš tikrųjų vietoj pieno vaikams geriau duoti kitą alternatyvą - raugintus pieno produktus, tokius kaip jogurtas ar kefyras, arba įvairias daržoves, sėklas ir pan.
Specialistai nerekomenduoja pieno jaunesniems nei 3 metų vaikams
Nors daugelis vis dar mano, kad karvės pienas yra pakankamai naudingas ir tinkamas gėrimas mažiems vaikams, tačiau realybė yra kiek kitokia. Seniau ekspertai rekomendavo neduoti karvės pieno jaunesniems nei vienerių metų vaikams, bet ilgainiui rekomendacijos dar pailgėjo ir dabar specialistai ragina į racioną neįtraukti šio gėrimo iki dvejų metų, o dar geriau - sulaukti bent jau trejų.
Net ir sulaukus specialistų rekomenduojamo amžiaus, svarbu išmėginti pieną po truputį, nes neaišku, kaip vaikas reaguos į tokį gėrimą. Pasirodo, jog kai kurie vaikai gali išvis netoleruoti karvės pieno. Alergija šiam gėrimui gali pasireikšti pasunkėjusiu kvėpavimu, bėrimu, viduriavimu, pilvo skausmais. Smarki alergija pasireiškia 2-3 % vaikų ir gali iššaukti kraujavimą žarnyne, taip sukeliant mažakraujystę, o lengvesnė alergijos forma lydi gan daug mažamečių. Tiesa, su laiku vaikai gali išaugti tokią alergiją.
Laktozės netoleravimas
Laktozės netoleravimas - gan žinoma problema, kai plonojoje žarnoje nepakanka fermento laktazės. Tai yra gan dažna bėda, su kuria susiduria net apie 32% Lietuvos gyventojų. Be to, daugelis žmonių pradeda nebetoleruoti laktozės sulaukus senyvo amžiaus. Jei vaikas netoleruoja laktozės, tuomet jis negali virškinti laktozės, o ji yra randama piene ir kituose pieno produktuose. Ši būklė gali sukelti vidurių pūtimą, viduriavimą ir panašias problemas. Pastebėjus, kad mažametis netoleruoja laktozės, geriausia rinktis kitus gėrimus, pavyzdžiui, sojos pieną, nors vaikas gali būti alergiškas ir jam.
Karvės pienas subalansuotas veršiukams, o ne žmonėms
Žvelgiant skeptiškai į karvės pieną, dažnai argumentuojama, jog pienas sukurtas gerti veršiukams, o ne žmonėms, t. y., žmonėms išvis nenatūralu gerti karvės pieną. Žinoma, iš dalies su tokiu teiginiu galima sutikti. Juk karvės pienas tikrai yra subalansuotas būtent veršiukams, kurie turi keturis skrandžius ir per kelis mėnesius priauga daugybę kilogramų. Žmogus yra vienintelė žinduolių rūšis Žemėje, gerianti kito gyvūno pieną. Be to, joks kitas žinduolis nebando maitintis pienu po kūdikystės, kaip kad tą daro žmonės.
Tačiau visgi verta apmąstyti ir tai, jog žmogus yra visaėdis. Per daugelį metų jis evoliucionavo, prisitaikydamas maitintis vis kitokiu maistu, o tarp jų ir karvės pienu. Genetiškai prisitaikęs žmogaus organizmas geba virškinti pieno produktus ir iš esmės truputį gerti pieną nėra didelis blogis - tiesiog visur būtinas saikas, atsargumas ir įsitikinimas, jog tikrai nėra alergijos.
Visgi, net ir girdant vaiką pienu ir nepastebint jokių blogų kūno reakcijų, nereikėtų įsivaizduoti, kad karvės pienas yra kažkoks stebuklas, kuris užtikrins stiprius dantis ir kaulus, padės augant ir panašiai. Kai kurie specialistai netgi kartoja visiškai kitokius faktus ir teigia, kad pienas kaip tik gali silpninti kaulus arba neturi jiems jokio poveikio.
Alternatyvos pienui: augaliniai produktai
Iš tiesų tiek vaikai, tiek suaugę neprivalo gerti pieno, kad gautų reikiamą kiekį kalcio. Tam galima vartoti natūralius augalinius produktus, nes kalcis visgi ateina iš dirvos. Taigi, jei mintis, jog duosite savo vaikui veršiukams skirtą gėrimą jums visiškai nepatinka, galite rinktis lapines salotas, kopūstus, saulėgrąžas ar moliūgų sėklas.
Įsigilinus į maistines įvairių augalinių produktų savybes galima išties nemenkai nustebti ir suvokti, kad dažnu atveju pieno produktus smarkiai pralenkia augaliniai. Pavyzdžiui, sezamo sėklose yra beveik 10 kartų daugiau kalcio nei varškėje! Jei vaiko mityba yra subalansuota, net ir negaunant pieno jis nepatirs jokio kalcio stygiaus, apie kurį metų metus gąsdino dideli karvės pieno šalininkai.
Parduotuvėje esantis pienas nėra toks pats, kaip gautas ką tik pamelžus karvę
Dažnai pirkdami pieną parduotuvėse žmonės nesusimąsto ką iš tiesų perka. Tačiau visgi verta įsidėmėti, kad parduotuvėse randamas pasterizuotas pienas nėra lygus tikram, ką tik pamelžus karvę gautam pienui. Juk net ir nenusimanant apie pieno sudėtį, pasterizavimo technologiją ir kitus aspektus galima puikiai suprasti, kad parduotuvėse randamas 1 %, 2 % ar dar koks nors pienas tėra tik perdirbtas produktas, iš kurio buvo pašalinti riebalai.
Žinoma, termiškai apdorotas pienas nėra visiškas blogis, nes jis apdorojamas tam, kad būtų sunaikinti kenksmingi mikroorganizmai. Tačiau tikėti, kad tai yra toks pats pienas, koks buvo ir prieš tai (tik atėmus kenksmingus patogenus), būtų naivu. Iš tikrųjų pienas kaskart perdirbamas kur kas labiau nei daugelis įsivaizduojame.
Pasterizavimo ir homogenizavimo procesai
Pasterizavimo metu laktozė virsta į beta-laktozę. Ji yra daug greičiau įsisavinama ir todėl kraujyje staigiai padidėja ir po to sumažėja gliukozės kiekis. Dėl tokio proceso žmogus greitai pajunta alkį ir dažnai griebiasi saldumynų.
Be to, pieno paruošimo metu jis taip pat homogenizuojamas - leidžiamas per labai tankų filtrą, kad riebalai lygiai pasiskirstytų visoje talpoje, neliekant tik ant paviršiaus. Tokio proceso metu sumažinama baltymų ir riebalų molekulės ir pieno struktūra dar labiau pakeičiama. Homogenizavimas paverčia tokį apdirbtą pieną dar sunkiau virškinamu produktu ir, lygiai taip pat kaip pasterizavimas, iš tiesų sunaikina gerasias bakterijas bei enzimus. Tad patys pagalvokite - kiek toks produktas yra panašus į tikrąjį pieną?
Žaliavinio pieno riebumas skiriasi nuo karvės ėdamo pašaro, jos veislės, laktacijos stadijos ir kitų veiksnių, tad skirtingos karvės gali duoti visiškai kitokį pieną, o tuo tarpu parduotuvėse matome standartizuotą, pasterizuotą gaminį. Net ir ta pati karvė skirtingu laikotarpiu gali duoti skirtingo riebumo pieną. Dažniausiai pieno riebalų procentas būna didžiausias rudens ir žiemos mėnesiais, o patį piką pasiekia sausį. Taip nutinka todėl, jog atėjus šaltiems orams karvės ėda daugiau skaidulų turinčių sausųjų medžiagų ir todėl jų pienas taip pat tampa turtingesnis.
Jeigu nuolat gertumėte tikrąjį, ką tik pamelžus karvę gautą pieną, tuomet pastebėtumėte, kad jo skonis vis kažkiek kinta, nes pieno riebalai prisideda prie skonio ir tekstūros. Net ir mažai pakitus pieno riebalų kiekiui, vis tiek yra juntamas pastebimas pokytis. Tuo tarpu pardavinėjamo pieno gamintojai siekia užtikrinti, kad vartotojai gautų nuoseklų, vienodą produktą ištisus metus. Akylai reguliuojant pieno sudėtį, kiekvienoje dėžutėje pienas atrodo lygiai toks pats, nepaisant iš kokių karvių buvo paimtas pradinis pienas. Be to, jo paruošimo būdas taip pat pieną paverčia smarkiai besiskiriančiu nuo nepasterizuoto pieno.
Taigi, norint savo vaikui suteikti kuo natūralesnę mitybą, verčiau rinktis kitus produktus arba pirktinį pieną duoti itin saikingai.
Kas parodo pieno ūkio gamybos finansinį rezultatą?
Rauginti pieno produktai - sveikesnė alternatyva
Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas - visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos.
Iš kitų rauginto pieno produktų jogurtas skiriasi tuo, kad turi mažai išrūgų ir labai daug gerųjų bakterijų. Be to, jogurtas net kelis kartus geriau nei pienas aprūpina organizmą kalciu - jo indelyje jogurto daugiau nei tame pačiame kiekyje pieno! Be to, jogurto bakterijos padeda geriau tą kalcį pasisavinti virškinamajame trakte. Per priešpiečius ar pavakarius mažyliui rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto.
Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus. Jei jogurto galiojimo laikas ilgas, vadinasi, jogurtas pasterizuotas naudojant tokį konservavimo būdą, kuris sunaikina bakterijas. Tokiame jogurte naudingų gyvųjų bakterijų beveik nėra.
Varškė - sotus ir sunkiau virškinamas produktas, todėl daug jos duoti kūdikiui nereikia, užteks 50 g. Tačiau joje daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja. Suaugusiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų - desertinėje varškėje. Jis turi daugiau riebalų ir yra kaloringesnis už karvės pieną.
Ožkų pienas - verta dėmesio alternatyva?
Nuo 1 m. nebežindomiems vaikams galima duoti ne tik pieno mišinio, bet po truputį pradėti siūlyti ir ožkų pieno. Geresnis pasirinkimas mažiems vaikams - riebus ožkų pienas. Stebėkite organizmo reakciją.
Ožkos ir karvės piene baltymų kiekis panašus, tačiau ožkos pienas lengviau virškinamas, nes baltymų dalelės mažesnės, be to, šiek tiek kitokia ir pagrindinio pieno baltymo - kazeino sudėtis. Nepaisant to, teiginys, kad ožkos pienas nealergizuoja, nėra visiškai teisingas. Pastebėta, kad maždaug 40 proc. karvės pienui alergiškų vaikų lygiai taip pat alergiški ir ožkos pienui.
Kaimiškas pienas gerokai riebesnis nei pirktinis, todėl gali tikti ne visų mažylių jautriam skrandukui. O jei pienelį pirksime ne iš leidimą prekiauti turinčio (taigi ir higienos sąlygas atitinkančio) ūkininko, o iš nepatikrinto prekeivio, rizikuojame užsikrėsti įvairiomis per karvės ir ožkos pieną perduodamomis ligomis. Vien pažiūrėjus, kaimiško pieno švarumo įvertinti neįmanoma, todėl prieš vartojimą jį būtina pavirinti. Bet virintas pienas netenka daugelio vertingų savybių. Pavyzdžiui, parduotuvėje parduodamame pasterizuotame piene kur kas daugiau vitaminų nei virintame kaimiškame.
Trumpas atsakymas: vaikams iki 1 m. amžiaus jis netinka. Tiesa, ožkų pieno tikrai nereikia „nurašyti“ visam laikui. Šio pieno į 1 m. ar vyresnių vaikų mitybą galima įtraukti palaipsniui. Tik pienas turi būti tinkamai paruoštas (pasterizuotas) ir gautas iš patikimų tiekėjų. Amerikos pediatrų akademija ir kitos tarptautinės organizacijos įspėja, kad grynas ožkų pienas nesaugus kūdikiams.
Pieno pasterizacija: svarbu žinoti
Pasterizacija - tai pieno šiluminis apdorojimo būdas, kurio metu sunaikinamos piene esančių mikroorganizmų, ypač patogeninių, vegetatyvinės ląstelės. Norint jas panaikinti, pienas kaitinamas. Tai žmonės darydavo visada.
„Pienas gali būti pasterizuojamas (kaitinamas) nuo 60 iki 100 laipsnių temperatūroje, pasirenkant atitinkamą temperatūros ir laiko trukmės kombinaciją. Tačiau įrodyta, kad žemutinė pieno pasterizavimo temperatūra, kuri yra saugi žmogui, yra ne žemesnė kaip 72 laipsniai. Pašnekovė pabrėžė: kuo aukštesnė pieno pasterizavimo temperatūra, tuo labiau pienas praranda savo vertę. Taigi, jeigu pienas pasterizuojamas aukštesnėje nei 80 laipsnių temperatūroje, žūsta dalis vitaminų, mineralinių medžiagų, pakinta visaverčiai baltymai, ypač išrūginiai baltymai. Na, o jeigu pasterizacija vyksta didesnėje nei 90 laipsnių temperatūroje, pakinta praktiškai visi baltymai.
Pažangios pieno perdirbimo technologijos dėka pienas išvalomas praleidžiant jį pro membraninius keraminius filtrus, sulaikančius net iki 99,9 proc. pašalinių mikroorganizmų. Taip yra nepažeidžiamos kitos pieno biologinės ir maistinės dalys ir pieno pasterizacijos temperatūra gali būti žema.
Atskirkti, kuris pienas buvo pasterizuotas žemoje temperatūroje, o kuris - perkaitintas, galima paprasčiausiai jo paragavus. Kaitinant aukštesnėje nei 80-90 laipsnių temperatūroje, pakinta ne tik maistingosios pieno savybės. Keičiasi ir jo skonis bei kvapas. Jeigu mes piene pajuntame virinto pieno kvapą, tai ir reikš, kad jis yra pasterizuotas aukštoje temperatūroje. Kitaip tariant, jame greičiausiai nebebus didelės dalies (o gal ir visų) vertingųjų išrūginių baltymų, vitaminų ir kitų medžiagų.
Naujausi tyrimai rodo, kad trumpiau nei sekundei dešimčia laipsnių padidinus pieno temperatūrą žūsta daugiau nei 99 proc. po pasterizavimo likusių bakterijų. „Tai pasterizavimą papildantis procesas, kurį atlikus šaltas pienas bus tinkamas vartoti net penkias ar šešias savaites“, - sako maisto produktų specialistas. Atliekant procesą pieno lašeliai staigiai pakaitinami tokiame karštyje, kuris ir taip būtinas pasterizuojant. „Atlikus procesą labai sumažėja bakterijų kiekis, be to, sistemai įkaisti neprireikia papildomos energijos“, - sako mokslininkas.
Gydytojas paaiškina, kad „daugelis žmonių mano, kad natūralūs bet kurioje srityje yra sveikiausias ir neturi nepageidaujamo poveikio, tačiau taip nėra. Nesvarbu, ar jos kilmė yra galvijų, avių ar ožkų. Žmogus tūkstantmečius geria žalią pieną. Tiesą sakant, tik praėjusio amžiaus pradžios, kai jis buvo pradėtas tvarkyti. Taigi svarbiausia yra pašalinti patogenus, kurie yra neperdirbtame piene, sukelti rimtas ir potencialiai mirtingųjų ligas. Tarp kitų, salmoneliozė ir listeriozė. Kaip perspėja dr. Tai taip pat nepanaudotų pieno išvirti. Pasterizacijos metu naudojamos metalo ir karšto vandens plokštelės 70º C maždaug 15 sekundžių. Kuri baigiasi bakterijomis, kenkiančiomis sveikatai. Tačiau šis procesas nepanaikina visų kenksmingų bakterijų pienui. Kad už Venkite sugadinti Jis bus greitai atvėsęs ir visada turi būti šaldytas. Ir kuo aukštesnė proceso temperatūra, tuo daugiau bakterijų jos bus pašalintos ir tuo bus didesnė jos trukmė - kol jos galų gale neprisirgins. Bet nė vienas iš jų neatsitinka su žalio pienu, kuriame patogenų varpelis lengvai. Todėl atrodo, kad žalias pienas yra maistingesnis ir sveikesnis. Tačiau yra problema.
tags: #pasterizuotas #pienas #kudikiui
