Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.
Kas yra nesivystantis nėštumas?
Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas missed abortion) - tai būsena, kai embrionas ar vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar jaučiasi nėščia, bet vaisius jau nebegyvas. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės.
Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Kai gimdoje lieka ne visiškai susiformavęs gemalinis maišelis, moteris jaučia nėštumo simptomus, bet pats embrionas nesivysto. Ši būklė vadinama tuščia gemaline pūslele, tuščiu gemaliniu maišeliu, kartais - ir neembrioniniu nėštumu (angl. anembryonic pregnancy).
Embrioninis nesivystantis nėštumas. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad jūs net nežinote, kad esate nėščia. Sutrikusi kiaušialąstė pirmąjį nėštumo trimestrą sukelia maždaug vieną iš dviejų persileidimų. Persileidimas yra tada, kai nėštumas baigiasi savaime per pirmąsias 20 savaičių. Kai moteris pastoja, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Maždaug nuo penkių iki šešių nėštumo savaičių turi virsti embrionu. Maždaug šiuo metu nėštumo maišelis, kuriame vystosi vaisius, yra apie 18 milimetrų pločio. Tačiau esant sutrikusiai kiaušialąstei nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.
Nesivystantis nėštumas yra embriono arba vaisiaus iki 21 savaitės žūtis gimdoje. Nesivystantis nėštumas yra skirstomas į: Embrioninį nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį. Vaisiaus nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Galimos priežastys
Tikslios priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio.
- Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas.
- Imuninės sistemos sutrikimai.
- Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas).
- Ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
- Blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą).
- Stresas - ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.
Labai svarbu paminėti, kad dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio. 22,2% atvejų nustatoma mišri nėštumo nutraukimo genezė.
Be to, periodiniai neišsivysčiusio nėštumo dažnio svyravimai rodo šios patologijos periodiškumą. Buvo atskleistas aiškus ryšys tarp vaisiaus kiaušinėlio mirties ir pastojimo periodo. Didžiausias besivystantis nėštumas tenka laikotarpiams, atitinkantiems pastojimą ovuliacijos ir anovuliacijos ciklų „susijungimo vietose“, t.y. metų sezonais (kovo, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėn.).
Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka, t.y. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net sužinoti, kad ji buvo pastojusi.
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.
Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia:
- nebūdingas kraujavimas,
- pilvo maudimas,
- sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas).
Jei kiaušialąstė sutriko, galėjote pajusti nėštumo požymius. Pavyzdžiui, jūsų nėštumo testas gali būti teigiamas arba išnykti menstruacijų. Gali atsirasti persileidimo požymių, tokių kaip:
- Pilvo skausmai
- Makšties tepimas arba kraujavimas
- Metas yra sunkesnis nei įprastai.
Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:
- nėra vaisiaus širdies plakimo,
- embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites,
- matomas tik tuščias gemalo maišelis.
Ultragarsinis tyrimas: leidžia įvertinti gimdos, gimdos kaklelio, kiaušintakių ir kiaušidžių struktūrą, dydį bei nėštumo lokalizaciją.
Mažesnis nei tikėtasi arba sumažėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) - placentos gaminamo nėštumo hormono - kiekis taip pat gali reikšti, kad jau prasidėjo arba netrukus prasidės persileidimas.
Tipiški klinikiniai neišsivysčiusio nėštumo požymiai, kaip taisyklė, yra užsitęsęs kraujingų dėmių atsiradimas iš lytinių takų, skausmingi ar mėšlungiški skausmai pilvo apačioje. Šie simptomai pasireiškia praėjus 2-6 savaitėms po kiaušialąstės vystymosi nutraukimo. Iki to laiko 80% atvejų atskleidžiamas neatitikimas tarp gimdos dydžio ir numatomo nėštumo amžiaus. Gimdos dydžio sumažėjimas dažniau nustatomas vaisiaus mirties metu pirmąjį nėštumo trimestrą.
Ką daryti po diagnozės?
Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
- Laukiamoji taktika - jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą.
- Vaistinis išvalymas - skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus.
- Chirurginis išvalymas (abraziija) - atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.
Jei jums diagnozuotas persileidimas, pasitarkite su gydytoju, ką daryti toliau. Kai kurioms moterims būdingas išsiplėtimas ir susitraukimas (D ir C). Ši chirurginė procedūra apima gimdos kaklelio išplėtimą ir gimdos turinio pašalinimą. Kadangi D ir C iš karto pašalina likusį audinį, tai gali padėti protiškai ir fiziškai užsisklęsti. Tai taip pat gali būti naudinga, jei norite, kad patologas ištirtų audinius, kad patvirtintų persileidimo priežastį.
Kitas pasirinkimas gali būti ambulatoriškai vartoti vaistus, tokius kaip misoprostolis. Tačiau gali prireikti kelių dienų, kol jūsų kūnas pašalins visus audinius. Vartojant šį vaistą, gali padidėti kraujavimas ir pasireikšti šalutinis poveikis. Pasirinkus abi parinktis, gali atsirasti skausmas ar mėšlungis, kurį galima gydyti.
Kitos moterys mieliau atsisako medicininio valdymo ar operacijos. Jos pasirenka leisti savo kūnui pačiam pašalinti audinį. Bet kokiu atveju, kiekviena situacija yra skirtinga ir optimizmo, susilaukti vaikelio nereikia prarasti.
Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios.
Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Laukimas. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
Jeigu laukti savaiminio persileidimo dėl grėsmės moters sveikatai ar kitų priežasčių nerekomenduojama, gali būti skiriama persileidimą sukeliančių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra mizoprostolis, skatinantis gimdos susitraukimus.
Gimdos išplėtimas ir kiuretažas. Tai chirurginė procedūra, atliekama taikant sedaciją arba bendrąją nejautrą. Jos metu naudojant chirurginius įrankius pašalinamas gimdos turinys.
Nesvarbu, kuris gydymo metodas parinktas, po maždaug 4-6 sav. Išvengti neembrioninio nėštumo neįmanoma, taip pat tai neįvyksta dėl kurio nors iš partnerių kaltės. Nutrūkus nėštumui maždaug savaitę gali varginti pilvo spazmai, kelias savaites gali kraujuoti iš makšties ir pasirodyti kraujingų išskyrų.
Emocinė pusė - kaip padėti sau?
Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Svarbu:
- Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
- Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
- Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
- Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.
Nors embrionas nesusiformavo, nėštumas vis tiek buvo užsimezgęs, tad moterys gali jausti analogiškus jausmus, kuriuos jaučia tipinį persileidimą dėl embriono žūties patyrusios moterys.
Viena „Mamyčių klubo“ narė Silvijana turėjo labai skaudų išgyvenimą - neseniai jai teko patirti, kas tai yra nesivystantis nėštumas. Net nežinau nuo ko pradėti... Labai laukėme savo mažiuko, svajojome pusę metų apie tas dvi juosteles. Kai sulaukėme, buvome patys laimingiausi. Pradžia buvo labai lengva - beveik nepykino, tyrimai (kraujo, šlapimo) buvo puikūs, savijauta taip pat puiki. Apie 12 savaitę prasidėjo kraujingos išskyros ir vyras nuvežė į ligoninę. Prieš savaitę man padarė valymą. Bet nežinau kaip toliau gyventi, ką daryti? Gyvenime nebuvau patyrusi tokio skausmo. Buvo sunku patikėti, kad man taip nutiko, o aš taip tikėjau, kad viskas labai gerai, o ir jaučiausi labai gerai. 10 - 11 savaitę buvau sesijoje, bet irgi jaučiausi puikiai. Nenorėjau, kad man darytų valymo, kol neįsitikinau, kad tikrai vaikelis miręs, sukėliau ant kojų visus ligoninės skyriaus gydytojus, nes tikėjausi, kad atsiras „protingas“, kuris pasakys, kad vaikelis gyvas ir vystosi, bet taip nebuvo... Kyla klausimai, kodėl nesivystė, bet visi gydytojai aiškina, kad priežasčių gali būti labai daug. Dabar belieka tik klausimai. Bet ką daryti toliau, kaip ir kada planuoti kitą vaikelį? Nors praėjo savaitė, bet jaučiu vis stiprėjančius pilvo skausmus, gausesnį kraujavimą. Kita gydytoja sakė pasirodyti pas ją tik po 2 savaičių, taigi, man dar liko visa savaitė laukti. Nežinia ko. Siunčia į Kauno medicinos universiteto klinikas į Nevaisingumo kabinetą. Viena gydytoja sakė, jog galima planuoti vaikelį po mėnesio, kita - kad tik po pusės metų. O kaip yra iš tiesų? Net pagalvoju, kad gal per mano blogas mintis taip atsitiko, nes bijojau gimdymo, priaugti daug svorio ir pan. Bet vaikelio mes labai laukėme! Jums rašau tikėdamasi sulaukti bent kažkokių žinių apie nesivystantį nėštumą, jo priežastis ir pasekmes. Informacijos visur ieškojau, bet nieko konkrečiai neradau.
Kaip „Mamyčių klubui“ sakė gydytoja ginekologė Lina Rudaitienė, 80 procentų visų persileidimų įvyksta iki 12 savaitės. „Pirmiausiai norėčiau nuraminti, kad nėštumo eigos pati moteris įtakoti negalėjo - nei savo mintimis, nei veiksmais. Ir, žinoma, persileidimo priežastis tikrai nėra ta, kad nėščioji šia žinia pasidalino su kitais žmonėmis. Tokiu atveju moteris gali nieko blogo nejausti, net neįtarti, kad nėštumas nesivysto. Tačiau atidžiau stebint savo savijautą galima pastebėti, kad sumažėja krūtų tempimas, gali šiek tiek nukristi svoris. Pasak ginekologės L. „Nustojus nėštumui vystytis dažniausiai po kelių dienų prasideda kraujavimas ir įmanomas savaiminis gimdos išsivalymas. Pastoti rekomenduotų, kai atsistatys kiaušidžių, gimdos gleivinės funkcija - tai rodys normalus mėnesinių ciklas. Pasekmės dėl instrumentinio gimdos išvalymo? Moteris kitos išeities neturėjo. Dar ilgiau laukus pasekmės galėjo būti gerokai rimtesnės, nei pati procedūra. Bet ar nuo to bus lengviau planuoti kitą nėštumą? Labai gaila, anot ginekologės, kai taip atsitinka, ypač jauniems žmonėms, pirmą nėštumą.
Kaip emociškai atsigauti po persileidimo (12 patarimų)
Ar galima pastoti vėl?
Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Spermatozoidui apvaisinus kiaušialąstę ir nėštumui užsimezgus moters organizmas pradeda gaminti nėštumo hormonus, formuojasi gemalinis maišelis (kitaip dar vadinamas trynio maišeliu) ir placenta.
Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas. Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką.
Daugelis medikų po persileidimo anksčiau prieš vėl bandant pastoti patardavo palaukti bent 2-3 ciklus. Taigi, vėl pastoti galite tada, kai tik vėl norėsite ir būsite tam pasiruošę. Tiesa, mėnesinių sulaukti verta dėl to, kad bus lengviau apskaičiuoti vaisingas dienas, sumažės rizika, kad nėštumo testas rodys klaidingai teigiamą rezultatą.
Jeigu persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Kai kurioms šeimoms, problemas išsprendžia paprastas atsipalaidavimas, išvykimas atostogų. Daugelio šeimų problema - pasikartojantys savaiminiai persileidimai. SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas).
Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas. Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos. Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą.
Atliekama kontaminacijos analizė norint atmesti galimą motinos DNR buvimą/nebuvimą persileidimo medžiagoje. Užteršimo analizė yra motinos periferinio kraujo DNR ir savaiminio persileidimo DNR medžiagos palyginimas.
Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai;
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
- Tėvai turi chromosomų pokyčių;
- Atrankos metu nustatytos rizikos;
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Kas tai yra chromosominė patologija? Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos - XX arba XY). Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje yra visas chromosomų rinkinys (46 chromosomos - 2n). Chromosomų visuma ląstelėje vadinama kariotipu. Moters kariotipas yra 46, XX, vyro - 46, XY. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) - tada organizmas vadinamas poliploidiniu. Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas. Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos. Ne visada pavyksta užauginti ląstelių kultūrą. Priklausomai nuo įvykusio persileidimo aplinkybių, pvz., jau žuvęs embrionas kurį laiką išbuvo gimdoje, rezultato nepavyksta gauti 5-42 % atvejų. Paprastai, po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga siunčiama patologams histologiniam tyrimui. Tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifine chromosomine patologija. Histologinė analizė ir kariotipavimas - du skirtingi tyrimai.
