Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas džiaugsmo, laukimo, bet kartu ir klausimų bei nerimo dėl būsimo kūdikio sveikatos. Vienas iš dažnai kylančių klausimų susijęs su mityba: ką galima valgyti, o ko reikėtų vengti? Nėštumo metu moteris turi atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kas yra jos lėkštėje ir ką ji kasdien valgo. Sveika nėščiųjų mityba - tai žinojimas, kokių produktų reikėtų atsisakyti, o kokius galima drąsiai vartoti. Vieni maisto produktai gali pakenkti vaikui, o kiti gali būti jūsų blogos savijautos priežastimi.
Nėštumo metu nepatartina valgyti gausiai produktų, turinčių vitamino A, pvz. kepenų. Taip pat nerekomenduojama vartoti maisto papildų ir vitaminų, turinčių vit A. Kepenys - tai organas, kuris absorbuoja nuodus. Negalima nuolat vartoti vitaminus ir kepenis. Būkite itin atidžios rinkamos maisto produktus.
Kepenų Paštetas: Pagrindinis Susirūpinimas
Paštetas, ypač kepenų, yra vienas iš produktų, dėl kurio vartojimo nėštumo metu kyla daug diskusijų ir abejonių. Kepenų paštetas (gaminamas iš vištienos, kiaulienos, jautienos ar kitų gyvūnų kepenų) yra dažniausiai minimas kaip rizikingas produktas nėščiosioms dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
Didelis Vitamino A (Retinolio) Kiekis
Gyvūnų kepenys yra itin turtingos vitamino A forma, vadinama retinoliu. Nors vitaminas A yra būtinas normaliam vaisiaus vystymuisi, jo perteklius, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, gali būti teratogeniškas - sukelti apsigimimus. Rekomenduojama nėščiųjų vitamino A paros norma yra apie 770 mikrogramų (mcg) retinolio ekvivalentų (RE). Tuo tarpu vos 100 gramų kepenų pašteto gali turėti kelis ar net keliasdešimt kartų didesnį retinolio kiekį, nei rekomenduojama paros norma. Dėl šios priežasties sveikatos organizacijos visame pasaulyje primygtinai rekomenduoja nėščiosioms vengti kepenų ir jų produktų, įskaitant kepenų paštetą. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.

Listeriozės Rizika
Kepenų paštetas, ypač jei jis yra šviežias, atšaldytas ir nepasterizuotas ar netinkamai termiškai apdorotas, gali būti užkrėstas Listeria monocytogenes bakterijomis. Listeriozė yra reta, bet nėščiosioms itin pavojinga infekcija. Atsižvelgiant į šias dvi rimtas rizikas - vitamino A perteklių ir listeriozę - dauguma sveikatos priežiūros specialistų ir oficialių mitybos gairių vieningai sutaria, kad nėščiosios turėtų visiškai vengti kepenų pašteto.
Kiti Rizikingi Maisto Produktai Nėštumo Metu
Dėl mikrobiologinio užterštumo jokiu būdu nevartokite termiškai neapdorotų produktų. Priešingu atveju, yra pavojus suvalgyti kokias nors bakterijas. Nepatartina vartoti termiškai neapdorotą lašišą ir įvarias jūros gėrybes, nes jose gali glūdėti tokia nėštutėms pavojinga bakterija kaip listerija. Yra dar viena priežastis, kodėl geriau nevalgyti Baltijos jūros žuvies, nes joje nemažai susikaupę gyvsidabrio. Ypač nepatartina valgyti menkių kepenėlių.

Atsargiau reikėtų rinktis maisto produktuose gali būti kenksmingų bakterijų:
- nepasterizuotą pieną, šviežią sūrį ir varškę;
- žalią ar pusžalę mėsą ir paukštieną;
- įvairius paštetus, kulinarinius mėsos gaminius (vyniotinius, dešras ir panašiai);
- patiekalus, į kurių sudėtį įeina žali kiaušiniai;
- prekybos centruose ruoštas salotas, ypač užtaisytas majonezu;
- termiškai neapdorotus jūros produktus, pavyzdžiui, austres ar sušio suktinukus.
Sveikos Mitybos Principai Nėštumo Metu
Nėštumo metu esate atsakinga ne tik už save, bet ir už mažylį. Organizmas atliks didelį darbą, kol plika akimi nematoma ląstelė virs mažu žmogučiu, o tam reikės „statybinių medžiagų“. Sveikas ir subalansuotas mitybos racionas yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių optimalią vaisiaus raidą ir motinos savijautą.
Penki Pagrindiniai Sveikos Mitybos Principai:
- Įvairus maistas ir subalansuota mityba, valgykite 5-6 kartus per dieną Tai reiškia, kad kasdien turėtum valgyti produktų iš penkių produktų grupių: grūdų, baltymų, pieno produktų, vaisių ir daržovių.
- Valgykite saikingai ir tuo pačiu metu Normalaus svorio nėštukei per dieną reikia tik 300 kcal daugiau nei tokio paties amžiaus ir sudėjimo nesilaukiančiai moteriai. O tai reiškia vieną papildomą užkandį per dieną.
- Venkite rizikingų produktų Nėštumo metu pavojingų produktų sąrašas tikrai nėra ilgas, daugelio jų tiesiog reikia vartoti šiek tiek mažiau, o kitus vartoti tik gerai termiškai apdorotus.
- Gerkite ne mažiau nei 1,8l skysčių per dieną Svarbu gerti vandenį, nes daug vandens geriant nepakinta raumenų tonusas, nesiraukšlėja oda. Taip pat nepamirškite burokėlių sulčių, jos laisvina vidurius, rekomenduojama kasdien po 50g.
- Gerkite vitaminus nėščiosioms Folio rūgštis (vitaminas B9) - svarbus elementas nėštumo metu, apsaugantis nuo nervinio vamzdelio ir kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų, dalyvauja DNR „statyboje“.
Svarbiausias vaizdo įrašas nėščioms moterims
Svarbiausi Vitaminai ir Mikroelementai Nėštumo Metu
Nėštumo metu padidėja tam tikrų naudingųjų medžiagų poreikis. Kokių ir koks maistas tinkamiausias būsimai mamai? Geležis, jodas ir folio rūgštis - tai medžiagos, kurių poreikis nėštumo metu akivaizdžiai išauga.
Pagrindiniai Vitaminai ir Mikroelementai bei Jų Šaltiniai:
- Folio rūgštis (vitaminas B9) ŠALTINIS: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai). Nedideli kiekiai šios medžiagos yra braškėse, avietėse, daugumoje egzotiškų vaisių (apelsinuose, greipfrutuose, melionuose, ananasuose, bananuose, vynuogėse, avokaduose), taip pat daržovėse: pomidoruose, burokėliuose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, romaninėse salotose, kukurūzuose).
- Geležis Būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, jungiamiesiems audiniams, kaulams. Geležies trūkumą gali išduoti nuovargis, irzlumas, silpnumas, plaukų slinkimas, skilinėjantys, lūžinėjantis nagai, taip pat neramių kojų sindromas. Geležies papildus užgerkite sultimis, kuriose gausu vit.C ŠALTINIS: raudona mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai), tamsiai žalios daržovės (špinatai, brokoliai).
- Magnis Dalyvauja medžiagų apytakos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantukų ir kitų audinių formavimuisi. Magnis atpalaiduoja raumenis, todėl jo trūkstant, nėštukei gali anksti prasidėti tikrieji sąrėmiai, gali prasidėti kojų mėšlungis. ŠALTINIS: špinatai (ir kitos tamsiai žalios lapinės daržovės), brokoliai, otas, riešutai, moliūgo sėklos, pupelės, grūdai (rupi duona-geriausia su grūdais-, makaronai, dribsniai).
- Vitaminas D Būtinas kaulų, dantų formavimuisi, taip pat dalyvauja daugelyje svarbių gyvybinių funkcijų procesų - pavyzdžiui, imuninės sistemos veikloje. ŠALTINIS: Saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis. Vitamino D taip pat yra ir maisto produktuose: žuvų taukuose, riebiose žuvyse (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės), kiaušiniuose.
- Kalcis Būtinas kaulų, nervų, raumenų formavimuisi ir normalios širdies bei kraujotakos sistemos veiklos palaikymui. ŠALTINIS: visi pieno produktai (ypač jogurtai, balti sūriai), kininis kopūstas, brokoliai, lašiša, kalciu praturtinti produktai (pavyzdžiui sultys ar dribsniai).
- Cinkas Dalyvauja ląstelių dauginimosi, atstatymo procese, nuo seno žinomas kaip skatinantis žaizdų gijimą. Svarbus imuninės sistemos veikloje, skonio, regos, uoslės pojūčiams, kraujo krešėjimui, vaisingumui. ŠALTINIS: jautienos kepenys, kiaušiniai, jūrinė menkė, jautiena, lašiša, brokoliai, krevetės, pienas/pieno produktai.
- Cholinas Svarbus elementas besiformuojančiai nervų sistemai r smegenims, padeda išvengti nervinio vamzdelio defektų. ŠALTINIS: jautienos kepenys, kiaušiniai, jūrinė menkė, jautiena, lašiša, brokoliai, krevetės, pienas/pieno produktai.
| Vitaminas/Mikroelementas | Šaltiniai |
|---|---|
| Chromas | Brokoliai, vynuogės, apelsinai, bulvės, jautiena, česnakas, bazilikas, kvietinė duona, obuoliai, bananai, paukštiena. |
| Varis | Jūros gėrybės (austrės, kalmarai, krabai, midijos, omaras), vidaus organų mėsa (kepenys, inkstai, širdys), riešutai (anakardžių, migdolai, pistacijos), ankštinės daržovės (pupos, lęšiai), šokoladas, kakava, sėlenos, grybai, bulvės, avokadai, bananai, vynuogės, juodieji pipirai. |
| Jodas | Jodu praturtinta druska, baltos jūrinės žuvys, kiaukutiniai (austrės, krabai), jūros dumbliai, česnakai, špinatai, sezamo sėklos. |
| Manganas | Riešutai, grūdai, ankštinės daržovės, ananasai. |
| Fosforas | Visuose baltyminguose produktuose: paukštienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, riešutuose, ankštinėse daržovėse. |
| Vitaminas E | Augalinis aliejus, saulėgrąžų sėklos, įvairūs grūdai, kruopos. |
| Kalis | Bananai, citrusiniai vaisiai, avokadai, pomidorai, bulvės, lašiša, menkė, vištiena. |
| Vitaminas A (retinolis) | Raudona mėsa (jautiena, veršiena), vištos kepenėlės, kiaušiniai, žuvų taukai, pieno produktai. Beta karotino yra daugumoje tamsiai žalių ir geltonų/oranžinių daržovių bei vaisių: morkose, moliūguose, abrikosuose, mangose, špinatuose, brokoliuose. |
| Vitaminas C (askorbo rūgštis) | Citrusiniai vaisiai, braškės, kiviai, pomidorai, brokoliai, mango vaisiai, paprikos, ananasai, avietės, mėlynės, špinatai. |
| B grupės vitaminai | Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis): mielės, paukštiena, saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai, grūdai, dribsniai. Vitaminas B1 (tiaminas): kiauliena, grūdai, sėlenos, ryžiai, ankštinės daržovės, mielės. Vitaminas B2 (riboflavinas): mielės, migdolai, grūdai, pieno produktai, kiaušiniai, briuselio kopūstai, špinatai. Vitaminas B6 (piridoksinas): paukštiena, tunas, lašiša, krevetės, jaučio kepenys, pieno produktai, lęšiai, špinatai, morkos, rudieji ryžiai, grūdai. |
Primename, kad prieš ruošiant valgį net ir švariausias daržoves būtina nuplauti po tekančiu vandeniu. Taip pat plauk visų salotų lapus, uogas, vaisius. Nebent jie yra iš tavo sodo, daržo ir žinai, kaip išaugintos.


