Per didelis kalio kiekis kraujyje - mediciniškai vadinamas hiperkalemija - gali sukelti įvairius organizmo pokyčius ir neretai reikalauja skubaus dėmesio. Daugeliui žmonių tai skamba kaip tolima problema, tačiau iš tiesų kalio disbalansas nėra toks retas reiškinys, o jo ignoruoti nereikėtų.
Kalis yra vienas iš pagrindinių elektrolitų organizme. Jis būtinas normaliai nervų sistemos funkcijai, raumenų susitraukimui, širdies ritmo palaikymui ir skysčių balansui. Didžioji kalio dalis yra ląstelėse, o nedidelė jo koncentracija kraujyje turi būti labai stabili.
Pernai balandžio 6 dieną įtarus rotavirusą į KKL buvo atvežtas 11 mėnesių kūdikis. Berniukas viduriavo ir vėmė. Kai tik slaugytoja sušvirkštė kūdikiui kažkokio skysčio, berniuko būklė staigiai pablogėjo. Po keliolikos sekundžių jis mirė. Pernai spalį teismo medicinos ekspertai nustatė, kad kūdikis mirė dėl to, jog slaugytoja netyčia jam suleido kalio chlorido. Slaugytoja buvo nušalinta nuo pareigų, tačiau darbą ligoninėje tęsia. Griežčiausia jai gresianti bausmė - laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Liepos mėnesį dvi Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios komisijos, kurias sudarė 14 specialistų iš VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės ir VU Medicinos fakulteto, nesugebėjo vieningai nustatyti kūdikio mirties priežasties. Anot vyro, tuo metu į Onkologijos centrą, kaip galbūt ir į kitas gydymo įstaigas, kalio chlorido tirpalo buvo atvežta tokioje pat pakuotėje kaip ir gliukozės tirpalo. Tokią klaidą galima greitai pastebėti ir ištaisyti, jei pacientas sąmoningas. „Kas kita - operacinė (narkozė), mažas vaikas ar nebylys. Vienas vidutinio amžiaus nebylys staiga mirė po injekcijos. Jis dar parodė, kad jam labai skauda injekcijos vietą, o po kelių minučių mirė. Vyro teigimu, tuo metu skyriuje slaugytojais ir anesteziologais dirbo nemažai dabartinių gydytojų, tačiau jis abejoja, kad dabar medikai ką nors „atsimintų“. „Aš tiesioginiu liudininku nebuvau, bet mūsų skyriuje buvo slaugoma viena nukentėjusioji - jaunai, apie 30-35 metų moteriai buvo šalinamas nedidelis nepiktybinis auglys. Operacijos metu per klaidą buvo sulašinta kalio chlorido. „Kai dirbi Onkologinio centro reanimacijoje, mirtis yra net ne kasdienis, o beveik kasvalandinis reiškinys, bet kai kurios mirtys tikrai buvo keistos ir neabejotinai susijusios su gydymo klaidomis. Jo teigimu, iš to, ką pasakojo Kaune mirusio kūdikio tėvai, šis atvejis visiškai atitinka jo paminėtuosius. Mediko išsilavinimą turintis vyras teigė, jog širdis nuo kalio pertekliaus susitraukia sistolėje ir nebegali atsipalaiduoti. „Čia toks atvejis, kai, atvirai pasakius, aš nelabai atsimenu sekos - būtent tų metų ir to atvejo, todėl nelabai galėčiau kalbėti šiuo klausimu. Daug metų praėjo, o norėtųsi atsakyti tiksliai. Instituto vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene ir atstovė spaudai Juventa Sartatavičienė nieko konkretaus negalėjo atsakyti. J.Sartatavičienė sakė, kad jei taip ir buvo, tai buvo seniai, o per tiek laiko Centre daug ko galėjo nutikti. Buvęs anesteziologas Stanislovas Pilka, dabar jau išėjęs į pensiją, prieš keliolika metų Reanimacijos skyriuje dirbo ketvirčiu etato ir lankydavosi ten kartą per savaitę. Todėl teigia nelabai prisimenantis, kas tuomet vyko. „Pagal simptomatiką tam kūdikiui buvo suleista kalio, nes vaikas suakmenėjo - staigiai sustojo širdis. Nuo gliukozės širdis nesustotų. Pagal simptomatiką tam kūdikiui buvo suleista kalio, nes vaikas suakmenėjo - staigiai sustojo širdis. Jis paaiškino, kad labai nedidelė kalio chlorido dozė, esant reikalui, pagerina širdies veiklą, atstato kalio trūkumą organizme. Po pusvalandžio žmogaus sveikata gali akivaizdžiai pagerėti. Tačiau padauginus jo viskas apvirsta aukštyn kojom. Ypač jei kalis leidžiamas ne per lašelinę, o tiesiai į veną. „Tai žmogiškasis faktorius, kuris viską nulemia. Todėl reikia ne tik kiekvieną pakuotę, bet ir kiekvieną ampulę paskaityti. Sesutėms kaldavom ir kaldavom į galvas: ampulės etiketę reikia skaityti, o ne dėžutės, nes vaistai gali būti ne į tą dėžutę sudėti.
Kas sukelia kalio perteklių?
Dažniausia hiperkalemijos priežastis - sutrikusi inkstų veikla, nes būtent inkstai pašalina kalį iš organizmo. Kai inkstai neveikia tinkamai, kalis kaupiasi kraujyje.
Priežastimi gali tapti ir kai kurie vaistai, ypač AKF inhibitoriai, kalį sulaikantys diuretikai bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Taip pat pavojų kelia per didelis kalio turinčių papildų ar maisto produktų vartojimas - ypač tiems, kurių inkstų veikla jau sutrikusi.
Kai kurios ūmios būklės, kaip nudegimai, navikų irimas, traumos, taip pat gali sukelti staigų kalio išsiskyrimą iš ląstelių į kraują. Retesnė priežastis - endokrininiai sutrikimai, tokie kaip Adisono liga.
Per didelis kalio kiekio suvartojimas. Ši priežastis žalos gali padaryti tik tuomet, kai šalia yra sutrikęs kalio šalinimas per inkstus. Sveiko žmogaus organizmas geba greitai reguliuoti kalio koncentracijos kitimus kraujyje. Tačiau situacija tampa pavojinga, kuomet į kraują staigiai patenki didelis kalio kiekis. Tai gali nutikti esant neracionaliai kalio infuzijai ar suleidus antibiotikų į veną.
Sutrikęs kalio šalinimas per inkstus. Per didelis kalio patekimas į neląstelinį skystį ir sutrikusi jo ekskrecija per inkstus - dažniausia hiperkalemijos priežastis. Kalio koncentracija kraujyje didėja esant inkstų funkcijos nepakankamumui, vartojant kalį organizme sulaikančius medikamentus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, AKF inhibitorius. Cukrinis diabetas, pjautuvinė anemija, lėtinė šlapimo takų obstrukcija ar antinksčių nepakankamumas taip pat gali pažeisti inkstus ir sukelti hiperkalemiją.
Intraląstelinio kalio perėjimas į neląstelinį skystį. Didėjant kraujo osmoliariškumui, irstant raumenims (trauma, miokardo infarktas) ir navikams, sukcinilcholinui depoliarizuojant ląstelių membranas, kalis išeina iš ląstelės ir didėja jo koncentracija kraujyje. Tačiau esant normaliai inkstų veiklai, kalio koncentracija normalizuojama.
Pagrindiniai simptomai
Kai kalio kiekis kraujyje padidėja, pirmiausia nukenčia širdies, raumenų ir nervų sistemos. Dažnai pirmieji simptomai būna subtilūs - silpnumas, vangumas, nuovargis, kurie gali būti priskirti kitoms būklėms. Tačiau padidėjus kalio kiekiui dar labiau, pasireiškia rimtesni požymiai.
Dažniausi simptomai:
- Širdies ritmo sutrikimai, tokie kaip lėtas pulsas, širdies plakimo praleidimai ar net pavojingos aritmijos. Kai kada tai vienintelis hiperkalemijos požymis.
- Raumenų silpnumas, kartais progresuojantis iki sunkesnio judesių sutrikimo ar net trumpalaikio paralyžiaus.
- Tirpimas, dilgčiojimas ar „bėgančių skruzdėlių“ pojūtis galūnėse.
- Retkarčiais gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar pilvo diskomfortas.
Bradikardija (retesnis nei 60 kartų per minutę širdies susitraukimo dažnis).
Padažnėjęs kvėpavimas.
Raumenų silpnumas, tirpimai.
Žemesni ar išnykę sausgyslių refleksai.
Kai kuriais atvejais hiperkalemija progresuoja greitai - žmogui pasidaro silpna, sutrinka sąmonė ar net įvyksta širdies sustojimas. Todėl itin svarbu į simptomus nereaguoti abejingai.
Ką daryti pajutus simptomus?
Jeigu pastebite minėtus požymius - ypač jei kartu vartojate kalio sulaikančius vaistus arba sergate inkstų ligomis - būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Kraujo tyrimas yra vienintelis tikslus būdas nustatyti, ar kalio kiekis viršija normą. Gydytojas taip pat gali atlikti EKG, nes širdies elektriniai pokyčiai dažnai atsiranda anksčiau nei fiziniai simptomai.
Esant didesnei nei 7 mmol/l kalio koncentracijai kraujyje, atsiranda pavojus gyvybei - elektrokardiogramoje stebimi platus QRS kompleksai, aukštas T dantelis.
Gydymas ir rekomendacijos
Nedidelė hiperkalemija kartais gali būti koreguojama mitybos pakeitimu ir vaistų peržiūra. Reikia apriboti kalio turinčių produktų vartojimą: bananų, bulvių, pomidorų, apelsinų, džiovintų vaisių. Taip pat dažnai skiriami vaistai, padedantys pašalinti kalį per virškinimo traktą arba per inkstus, jei jie dar funkcionalūs.
Sunki hiperkalemija reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos. Tokiais atvejais gydytojai gali naudoti kalcio injekcijas, gliukozės ir insulino derinį (kuris padeda kalį perkelti atgal į ląsteles), arba net hemodializę, jei inkstai nefunkcionuoja.
Beta agonistai: Isoproterenolis, Albuterolis (skatina kalio patekimą į ląsteles).
Kalcio gliukonatas, kalcio chloridas - mažina hiperkalemijos toksiškumą.
Prevencija
Žmonėms, turintiems polinkį į kalio perteklių (ypač sergantiems inkstų ligomis), rekomenduojama:
- Reguliariai atlikti kraujo tyrimus, stebėti elektrolitų kiekį.
- Aptarti su gydytoju visus vartojamus vaistus, nes kai kurie jų gali slopinti kalio pasišalinimą.
- Vengti savavališko papildų vartojimo, ypač tų, kuriuose yra kalio.
- Gerti pakankamai vandens, jei gydytojas nėra nurodęs riboti skysčius.
Norint išlaikyti tinkamą organizmo elektrolitų balansą, svarbu laikytis sveikos gyvensenos, reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus ir konsultuotis su specialistais, ypač jei jaučiate pasikartojančius simptomus ar turite sveikatos sutrikimų, galinčių paveikti kalio metabolizmą.
| Produktas | Kiekis kalio (mg) 100g |
|---|---|
| Bananai | 358 |
| Bulvės (virtos) | 537 |
| Pomidorai (žali) | 237 |
| Apelsinai | 183 |
| Džiovinti abrikosai | 1160 |
Apibendrinimas
Per didelis kalio kiekis - pavojinga, bet dažnai nepastebima būklė, kurią būtina laiku diagnozuoti ir gydyti. Nors simptomai gali būti nespecifiniai, kai kada jie greitai progresuoja į gyvybei pavojingą širdies ritmų sutrikimą. Todėl visiems, vartojantiems vaistus, turintiems inkstų veiklos sutrikimų ar jaučiantiems nepaaiškinamą silpnumą, būtina į tai žiūrėti rimtai.
