Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o net ir nedideli sveikatos sutrikimai įgauna naują reikšmę. Kiekviena būsimoji mama turėtų skirti ypatingą dėmesį visavertei mitybai - vitaminų ir mikroelementų poreikis nėštumo metu išauga. Ypač svarbūs keli vitaminai, apie kuriuos kartais ir pamirštama. Besilaukianti mama yra vienintelis sveikam vaisiaus vystymuisi reikalingų medžiagų šaltinis. O kai kurių vitaminų ar mineralų poreikis nėštumo metu išauga net dukart - jie svarbūs ne tik darniam mamos organizmo funkcionavimui nėštumo metu, bet ir vaisiaus organų sistemų pilnam išsivystymui.
Arbatos nėštumo metu gėrimas daugeliui moterų yra būdas pailsėti, atsigauti po sunkios dienos, papildyti organizmą skysčiais. Gydytojai rekomenduoja nėštumo metu riboti suvartojamo kofeino kiekį. Saugus nėščiajai suvartoti per parą kofeino kiekis yra dviejuose puodeliuose nestiprios kavos. Šiek tiek mažiau nei kavoje, kofeino yra juodojoje bei žaliosiose arbatose. Kofeinas praeina pro placentos barjerą ir patenka į kūdikio kraujotaką, o kūdikio organizmas nesugeba jo metabolizuoti taip kaip suaugusiojo, todėl didelis suvartojamo kofeino kiekis gali pakenkti kūdikiui.
Vaistažolių arbatose kofeino nėra, tačiau tai nereiškia, kad jas saugu vartoti. Kai kurios vaistažolės gali būti sudėtos į mišinį, todėl visada verta pasižiūrėti jo sudėtį. Medikė taip pat pataria nepiktnaudžiauti ir prieskoniais, kurių sudėtyje yra nėštumui galinčių pakenkti augalų. Netinkamai parinkti preparatai gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas sunkias komplikacijas.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį. Tarp nerekomenduojamų žolelių - čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai.
Vitaminas B9 (folio rūgštis)
Vitaminas, kurio reikia jau planuojant nėštumą. Moterims, planuojančioms nėštumą, rekomenduojama bent kelis mėnesius iki pastojimo sveikata rūpintis labiau. O vieną konkretų vitaminą, svarbų vaisiaus nervų sistemos vystymuisi, būsimoms mamoms reikėtų pradėti vartoti 2-3 mėn. iki nėštumo pradžios. Beje, jį, planuojant nėštumą, rekomenduojama vartoti ir būsimiems tėčiams. Vitaminas B9, geriau žinomas kaip folio rūgštis, apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų, taip pat sumažina priešlaikinio gimdymo riziką ir riziką vaisiui gimti per mažo svorio. Net jeigu prieš pastojimą folio rūgšties nevartojote, pastojus reikėtų pradėti tą daryti kuo anksčiau. Folio rūgštis ypač svarbi pirmąjį nėštumo trimestrą.
Folio rūgšties gausu kepenėlėse (tačiau jų nėštumo metu valgykite saikingai dėl jose esančio didelio vitamino A kiekio), grybuose, žaliose lapinėse daržovėse, kaip špinatai, briuselio kopūstai, taip pat brokoliuose, kiaušinyje, juodoje duonoje, apelsinuose, greipfrutuose, lęšiuose, pupose, todėl planuojant nėštumą šiais produktais rekomenduojama praturtinti savo mitybą.
Vitaminas D
Vitamino D svarba gimusiam mažyliui ir augantiems vaikams yra neginčijama. Jis gyvybiškai svarbus mažųjų skeleto vystymuisi, imuniteto palaikymui, mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitai ir šių medžiagų išsilaikymui kauluose ir dantyse. Pastaruoju metu daug kalbama ir apie būtinybę šio vitamino papildomai gauti ir suaugusiems. Apie tai, kad vitaminas D itin svarbus nėštumo ir žindymo laikotarpiu, dar informacijos nėra tiek daug. Besilaukiančioms mamoms reikėtų žinoti, kad šio vitamino poreikis nėštumo metu padvigubėja, todėl, kaip ir folio rūgšties, jo rekomenduojama vartoti papildomai.
Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų. Trūkstant vitamino D, padidėja preeklampsijos, vienos pagrindinių priešlaikinio gimdymo priežasčių, tikimybė. Dažniausiai rekomenduojama vitamino D paros dozė nėščiosioms ir žindyvėms - 1500 - 2000 TV, t.y. maždaug dukart didesnė nei įprasta suaugusiųjų dozė.
Saulė - pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis. Taip pat šio vitamino gauname kartu su riebia žuvimi, kiaušinio tryniu.
Kalcis
Kalcis sudaro kaulų pagrindą, jis ypač svarbus stipriems ir sveikiems dantims. Kadangi vaisius sparčiai auga ir vystosi, šis mineralas itin svarbus būsimo kūdikio skeleto formavimuisi, dantukams, nervų ir raumenų sistemai, normaliai širdies veiklai. Neretai besilaukiančios mamos nėštumo metu susiduria su dantų problemomis - jie pradeda trupėti, gesti. Tai ženklas, kad mityboje trūksta kalcio, nes tą, kurį mama gauna su maistu, „pasiima“ augantis vaisius. Todėl šio mineralo nėštumo metu taip pat reikėtų gauti daugiau nei įprastai - apie 1000 - 1200 mg per dieną.
Pagrindiniai kalcio šaltiniai yra pieno produktai, žuvis, kurią valgome su kaulais, pavyzdžiui, sardinės, pupelės, lapinės daržovės, kaip kopūstas, brokoliai, sėklos ir riešutai, ypač migdolai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie produktai kaip žuvis, kiaušiniai, taip pat ir mėsa turi būti gerai termiškai apdoroti.
Geležis
Geležis yra būtinas mineralas kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui, o antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja, išauga ir geležies poreikis. Su geležies trūkumu, kuris sukelia mažakraujystę, susiduria nemažai besilaukiančių moterų. Tokiu atveju gydytojas rekomenduoja geležį vartoti papildomai.
Kadangi mama vaisiui yra vienintelis svarbių medžiagų šaltinis, trūkstant geležies mamos organizme, jos trūks ir vaisiui. Viena iš pasekmių - deguonies trūkumas, galintis sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų vystymąsi. Todėl geležies trūkumas padidina priešlaikinio gimdymo riziką. Gimusiam mažyliui pirmuosius šešis mėnesius pagrindinis geležies šaltinis yra motinos pienas, todėl šio mineralo pakankamai turėtų gauti ir žindanti mama.
Kūdikiai, kurie negavo pakankamai geležies, būna pablyškę, gali padidėti jų kepenys, blužnis, prasčiau augti svoris, jie gali prasčiau valgyti ir būti neramūs. Kad geležies nepritrūktų, nėštumo metu į racioną įtraukite mėsos, grikių, kiaušinių, burokėlių, pomidorų, gerkite granatų, spanguolių, juodųjų serbentų sultis. Reikėtų vengti stiprios juodosios arbatos, kavos arba gerti šiuos gėrimus praėjus porai valandų po valgio, nes taninai trukdo įsisavinti geležį.
Magnis ir cinkas
Pakankamas magnio ir cinko kiekis organizme padeda sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką, taip pat palaikyti sklandų nėštumą. Magnis svarbus raumenų veiklai, padeda palaikyti normalų gimdos raumenų tonusą, taip pat užtikrina kaulų, dantų tvirtumą, nes įtakoja kalcio įsisavinimą, taip pat reguliuoja širdies ritmą, kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
Trūkstant magnio, nėščioji gal jausti mėšlungį blauzdų srityje, taip pat gimdos susitraukimus - priešlaikinius sąrėmius. Šio mineralo poreikis išauga antroje nėštumo pusėje, todėl svarbu, kad mityba būtų praturtinta magnio turinčiais produktais: riešutais, kuo mažiau apdirbtais grūdais, pupomis, žirniais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, moliūgų sėklomis. Jeigu pasireiškia magnio trūkumo simptomai, reikėtų pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju dėl papildomo magnio vartojimo.
Nors cinko trūkumas nėštumo metu nėra dažnas reiškinys, būsimos mamos vegetarės ar veganės turėtų atidžiau stebėti savo mitybą, kad nepritrūktų šio mineralo. Trūkstant cinko gali sutrikti vaisiaus augimas, lytinė branda ir imunitetas. Pagrindiniai cinko šaltiniai yra gyvulinės kilmės produktai, jūros gėrybės, tačiau jo taip pat randama mažai apdirbtų kruopų košėse, pupose, žuvyje, moliūgų sėklose.
Kiti svarbūs vitaminai
Sveikai mamai ir vaisiui svarbūs ir kiti vitaminai. Vitaminai A ir E veikia kaip antioksidantai, jie svarbūs ne tik mamos, bet ir vaisiaus imuniteto formavimuisi. Vitaminas A reikalingas regėjimui ir odai, tačiau per didelis jo kiekis gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, tad ypač svarbu atkreipti dėmesį kiek šio vitamino suvartojama per parą. Vitaminas C taip pat stiprina imunitetą, slopina uždegimines reakcijas. O B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos, raumenų tonuso palaikymui, jie dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose.
Tinkamai subalansavus mitybą, visų šių vitaminų pakankamai galima gauti su maistu, todėl dėl nėščiosioms skirtų vitaminų ir mikroelementų kompleksų vartojimo rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.
Arbatos nėštumo metu: ką rinktis ir ko vengti?
Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų arbatų sudėtį. Kai kurios vaistažolės gali būti sudėtos į mišinį, todėl visada verta pasižiūrėti jo sudėtį. Medikė taip pat pataria nepiktnaudžiauti ir prieskoniais, kurių sudėtyje yra nėštumui galinčių pakenkti augalų.
Saugios arbatos nėštumo metu
- Aviečių lapų arbata: Vieną puodelį per dieną saugu vartoti nuo 24 savaitės. Joje daug kalcio ir magnio, kurie naudingi gimdos tonusui palaikyti ir norint išvengti stipraus kraujavimo po gimdymo.
- Imbiero arbata: Gali padėti nuo pykinimo.
- Pipirmėčių arbata: Gali padėti nuo pykinimo ir virškinimo problemų.
- Raudonoji arbata (medaus krūmo, Rooibos): Joje gausu antioksidantų, kalcio, magnio.
- Dilgėlių arbata: Gali padėti nuo anemijos, nes joje daug geležies.
- Kiaulpienių arbata: Gali padėti nuo paburkimų.
Arbatos, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Kai kurios vaistažolės gali turėti teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus), kitos gali skatinti persileidimą. Nors kalbame apie didesnius kiekius, nei kaip prieskonio į maistą, bet, manyčiau, nėštumo metu vartoti jų nereikėtų.
- Čiobrelis (lot. Thymus serpyllum): Gali skatinti persileidimą.
- Rozmarinas (lot. Rosmarinus officinalis): Turi teratogeninį poveikį (vaisiaus apsigimimai).
- Purpurinis triliumas arba dvokiantis Benjaminas (lot. Trillium erectum): Gali turėti teratogeninį poveikį.
- Kekinė juodžolė (lot. Actaea racemosa): Gali turėti teratogeninį poveikį.
- Melsvasis sidabražiedis (lot. Caulophyllum thalictroides): Skatina gimdos susitraukimus, gali iššaukti mėnesines.
- Cascara (kavos vyšnių (uogų) arbata): Padeda nuo vidurių užkietėjimo, bet gali turėti neigiamą poveikį.
- Tikrasis skaistminas (lot. Vitex agnus-castus): Gali paveikti hormonų pusiausvyrą.
- Kininis skudutis (lot. Angelica sinensis): Gali turėti neigiamą poveikį.
- Chininmedis (lot. Cinchona): Skatina gimdos susitraukimus.
- Medvilnės lukštai (lot. Gossypium herbaceum): Skatina gimdos susitraukimus, gali sukelti persileidimą.
- Vaistinis skaistenis (lot. Tanacetum parthenium): Gali turėti neigiamą poveikį.
- Kininis ženšenis (lot. Panax ginseng): Gali paveikti hormonų pusiausvyrą.
- Kanadinė auksašaknė (lot. Hydrastis canadensis): Gali turėti neigiamą poveikį.
- Kadagys (lot. Juniperus): Gali skatinti persileidimus, patenka į motinos pieną, poveikis kūdikiui nežinomas.
- Svaigusis pipiras (lot. Piper methysticum): Gali toksiškai veikti kepenis.
- Paprastasis saldymedis (lot. Glycyrrhiza glabra): Sergantieji hipertenzija turi vartoti saikingai.
- Rudeninis vėlyvis (lot. Colchicum autumnale): Nuodingas augalas.
- Taškuotoji mėta (lot. Mentha pulegium): Skatina persileidimą.
- Fitolaka (Phytolacca): Nuodingas augalas.
- Rūta (lot. Ruta graveolens): Gali sukelti persileidimą.
- Vaistinis šalavijas (lot. Salvia officinalis): Gali turėti neigiamą poveikį.
- Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum): Gali sąveikauti su kitais vaistais.
- Sena (lot. Cassia acutifolia): Gali skatinti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą.
- Paprastoji bitkrėslė (lot. Tanacetum vulgare): Toksiškas augalas.
- Baltoji arbata (lot. Paeonia lactiflora): Gali turėti neigiamą poveikį.
- Pelynas (lot. Artemisia absinthium): Sudėtyje esantis tujonas yra nuodingas.
- Paprastoji kraujažolė (lot. Achillea millefolium): Gali stimuliuoti gimdos susitraukimus.
- Rauktalapė rūgštynė (lot. Rumex crispus): Gali turėti neigiamą poveikį.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, nes kai kurios arbatos gali būti mišiniai, kurių sudėtyje yra draudžiamų žolelių.
Žolelių arbatos nėštumo metu: kurios yra saugios?
Kitos nėštumo metu aktualios temos
Mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo yra įprasti ir dažnai pasitaikantys nėštumo palydovai, su kuriais susiduria daugelis būsimų mamų. Prasidėjus mėšlungiui, reikia ištiesinti kojas, pėdas ir pirštus traukti savęs link bei kartoti pratimą, kol raumuo atsipalaiduoja. Mėšlungio prevencijai svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus.
Kojų tinimas nėščiosioms dažniausiai pasireiškia vakare arba po ilgo stovėjimo. Tuo metu rėmuo dažniau vargina antroje nėštumo pusėje, kai augantis vaisius spaudžia skrandį. Simptomus mažinti padeda valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengimas lankstytis po valgio ir saikingas riebių bei aštrių patiekalų vartojimas. Simptomams malšinti saugūs antacidai - magnio ir kalcio druskų deriniai.
Nėštumo metu dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių oda gali tapti jautresnė, todėl tiek veido, tiek kūno priežiūrai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Reikėtų rinktis priemones, kuriose būtų kuo mažiau neaiškių priedų, dažiklių, konservantų, stiprių kvapų ar eterinių aliejų.
Jei nėštumo metu nusprendžiama vartoti polivitaminus, svarbu pasirinkti būtent nėščiosioms skirtus preparatus ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju.
