Lietuvos įstatymai įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra asmeninio pobūdžio teisė ir pareiga, kurios negalima perleisti kitiems asmenims ar ja atsisakyti. Vaikų išlaikymo dydis yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi.
Nutraukiant santuoką, tampa aktualu nustatyti ne tik sutuoktinio pareigą skirti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu, tačiau ir tokio išlaikymo dydį, apibrėžiant jį konkrečia pinigų suma. Teismas visuomet turi išspręsti ir vaikų išlaikymo klausimą. Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatomas ir vaikui mokamų alimentų dydis, tvarka ir forma. Tuo tarpu kai teisme reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dažniausiai kartu reiškiamas ir reikalavimas priteisti vaikams tam tikro dydžio alimentus.
Pažymėtina, kad vaiko alimentai gali būti priteisiami ir ne santuokos nutraukimo procese, t. y. tėvams esant nesusituokus ar neišsiskyrus, jeigu tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos gali būti priteisiamas įsiskolinimas, tačiau įstatymai riboja šio įsiskolinimo terminą - jis negali būti didesnis nei trys metai.
Kaip nustatomi vaiko išlaikymo dydis ir forma?
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: abiejų tėvų turtinę padėtį ir konkretaus vaiko poreikius. Į poreikius būtinos vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti įeina poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai ar polinkiai.
Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tėvams nesusitarus geruoju, paprastai priteisiamas išlaikymas vaikui yra 50 procentų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis kriterijus, nustatant būtiniems vaiko poreikiams patenkinti skiriamo išlaikymo dydį, yra pusės valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis.
Teisės aktai numato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Reiškiant teisme reikalavimą dėl alimentų priteisimo, turėtų būti išsakoma nuomonė ir dėl išlaikymo formos.
Vaiko išlaikymas sulaukus pilnametystės
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas (tame tarpe ir valstybės remiamų paskolų gavimo galimybės išnaudojimas); sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan.
Alimentų sumažinimas | Teisinėkonsultacija.lt
Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas
Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Augant vaikui didėja ir jo poreikiai. Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko rūbams, skiepams, būreliams, padidėjus minimalios mėnesinės algos dydžiui ir kt.), vaiko motina turi teisę kreiptis į teismą bei prašyti padidinti vaikui priteisto mėnesinio išlaikymo dydį. Be to, konkretus išlaikymo dydis nėra nustatomas visam laikui, todėl šiandienio išlaikymo dydis po kelių metų gali nebebūti adekvatus, vertinant pasikeitusias aplinkybes.
Taip pat teisės aktai numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vieno iš tėvų ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams.
Vaiko išlaikymo išmokos
Nuo 2018 m. sausio 1 d. Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis. Šiuo įstatymu nustatomas valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai.
Išmokos mokamos iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas. Išmokėtos išmokos iš skolininko išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais.
Alimentų išieškojimas užsienyje
Vis aktualesnis tampa priteistų skolų ar alimentų išieškojimas iš skolininkų, kurie išvyko į užsienį, ten gyvena ir (ar) dirba. Jeigu turite įsiteisėjusį Lietuvos teismo sprendimą, kuriuo jums priteista skola ar išlaikymas, šis skolos ar alimentų išieškojimas gali būti vykdomas ir už Lietuvos teritorijos ribų. Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant prisiteisti alimentus vaiko išlaikymui ar siekiant pakeisti jau priteistų alimentų dydį, teismui turi būti pateikiama daug dokumentų ir kitų įrodymų, pagrindžiančių tėvų turtinę padėtį ir būtinuosius vaikų poreikius. Tik profesionali teisinė argumentacija bei turimų įrodymų tinkamas panaudojimas gali garantuoti sėkmę.
