Pedagogų poreikio planavimas ir iššūkiai

Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis. Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene. Pedagogo profesija nepatraukli - į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo bei profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”. Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. 2016-2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuotą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šio modelio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui.

Apie laisvą pareigybę skelbiama pačios ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu. Pokalbį stebėti gali trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai pateikiama 9.1. skyriaus dalyje „Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai“.

Pedagoginė stažuotė ir profesinės etikos reikalavimai

Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai.

Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jei mokytojas savo elgesiu, veikla pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai, mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą. Pedagogų etikos kodekse nustatomi pagrindiniai pedagogų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene.

Darbo santykiai ir darbo laikas

Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ir prievolių kaip valstybės tarnautojo statusas. Pavyzdžiui, asmuo nėra įdarbinamas mokykloje mokytoju visam gyvenimui, bet kartu nėra vykdomas jo / jos kasmetinis veiklos vertinimas. Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Tai reiškia, kad sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta pasibaigus sutarties terminui (jei sutartis terminuota). Jei sutartis neterminuota, sutartis gali būti nutraukta darbuotojo prašymu, abipusiu sutarimu, darbdavio iniciatyva, kai yra darbuotojo kaltė, ir tam tikrai atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra. Pavyzdžiui, yra uždaroma mokykla. Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui. Pedagogas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją.

Pavadavimui su darbuotoju sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ilgesnio laikotarpio pavadavimui (pvz., išėjus mokytojai motinystės ar tėvystės atostogų) su pavaduojančiu mokytoju sudaroma terminuota darbo sutartis.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt. Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos. Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę - 36 val. *Pradedantiesiems, t. y. dirbantiems iki 2 metų, bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojams skiriama iki 924 kontaktinių valandų. **Laikas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių klasėje skaičių. Tai yra 40-60 proc. nuo kontaktinių val. ne mažiau kaip 152 val. ne mažiau kaip 180 val. ne mažiau kaip 210 val.

Veiklos mokyklos bendruomenei, kvalifikacijos kėlimas ir poilsis

Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino veiklas mokyklos bendruomenei ir profesinio tobulėjimo veiklas. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat - bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t.y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose.Be aukščiau minėtų privalomų veiklų mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas. Pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti mokyklos ugdymo programas, dalintis patirtimi (būti mentoriumi, konsultuoti kolegas, vesti atviras pamokas ir tt.) ir pan. Prie profesinio tobulėjimo veiklų priskiriamos tokios veiklos kaip dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė. Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, pedagogo įgūdžių įtvirtinimui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtintose mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatuose nurodomi ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai.

Mokykla vadovas darbo krūvius derina su mokyklos darbo taryba.

Atostogos ir papildomos poilsio dienos

Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu.

Jei darbuotojas turi nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje skiriamos papildomos 3 darbo dienos atostogų. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.

Mokytojų kvalifikacinės kategorijos ir karjeros galimybės

Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.

Mokytojo statusas nereiškia, kad mokytojas, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotu. Į šias pareigas yra skelbiamas konkursas. Daugiau apie direktorių atranką - 10.1 poskyryje „Vadovaujantis ir valdymo personalas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose“. Mokyklos inspektoriui taip pat yra keliami tam tikri reikalavimai.

Mokytojo padėjėjų poreikis ir atlyginimai

Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos darbo skelbimas apie ieškomus mokytojo padėjėjus, kurie turėtų dirbti su vienu ar dviem specialiųjų poreikių vaikais, paplito feisbuke. Teigiama, kad su vaikais reikėtų eiti į pamokas ir padėti atlikti mokytojo paskirtas užduotis. „Darbas pirmoje dienos pusėje, todėl derinamas su vakarinėmis studijomis arba kitu vakariniu darbu: pirmad. 5 pam., antrad. 6 pam., trečiad. 5 pam., ketvirtad. 4 pam., penktad. 6 pam. (vėliausias baigimas, kai 6 pam. apie 14 val.). Atlyginimas apie 350 Eur į rankas“, - rašoma skelbime.

Pirmadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, jog nuo 2024 metų specialiųjų poreikių vaikams turės atsiverti visos šalies mokyklos, atitinkamai turės daugėti ir mokytojo padėjėjų. „Didžiausias mūsų rūpestis, kad mokyklos, ugdymo įstaigos turėtų pakankamai švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų. Šiandien jų trūksta, tačiau situacija gerėja“, - per spaudos konferenciją kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Atliepdamas į tai ir sureaguodamas į paskelbtą Vilniaus progimnazijos darbo skelbimą bei siūlomą algą, istorijos mokytojas Algis Bitautas feisbuke parašė: „Šiandien grįžau nusikalęs iš tų ugdymo įstaigų. Įsijungiu žinias: postringauja ponia apie 2024-uosius. Čia yra viskas, ką jums reik žinot apie įtraukųjį ugdymą.“ „Sveiki atvykę į ne PR (ne viešųjų ryšių - Delfi) pasaulį“, - pažymėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė ir taip pat pasidalijo progimnazijos skelbimu.

Targamadzė: atlyginimas neadekvatus, reikalavimai minimalūs

Delfi kalbintos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos Vilijos Targamadzės įsitikinimu, šiuo atveju mokytojo padėjėjui siūloma alga progimnazijoje yra per maža. Tiesa, jos nuomone, ir reikalavimai asmeniui, norinčiam užimti tokias pareigas, turėtų būti keliami didesni. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokytojo padėjėjų labai trūksta, trūksta ir etatų mokyklose. Bet jų atlyginimas visiškai neadekvatus, tai yra minimalus darbo užmokestis ir dar - reikalavimai. Reikalaujama tik vidurinio išsilavinimo. O jeigu 2024 metais bus įgyvendinamas įtraukusis ugdymas, yra labai didelis specialiųjų ugdymosi poreikių spektras ir tam reikia pasirengimo. Reikėtų pergalvoti, kaip padėti pasirengti dirbti su specialių ugdymosi poreikių vaikais ir galvoti apie atlyginimų kėlimą, nes jie nepateko į sąrašą, kur jiems būtų nuolat keliamas atlyginimas“, - komentavo V. Targamadzė.

Šiuo metu iš mokytojo padėjėjo reikalaujama turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, gebėti bendrauti su mokiniais, turėti žinių apie jų sutrikimų specifiką, gebėti dirbti su mokiniais padedant jiems įsisavinti mokomąją medžiagą, atlikti mokytojo skirtas užduotis, apsitarnauti, susitvarkyti, orientuotis aplinkoje, judėti, maitintis, naudotis ugdymui skirta kompensacine technika ir mokymo bei kompensacinėmis priemonėmis. Taip pat - gebėti bendrauti su mokytoju, specialiuoju pedagogu, logopedu, kitais specialistais ir mokinių tėvais.

Ministerija: turi gauti nei mažiau MMA, jei dirba visu etatu

„Mokytojų padėjėjams nėra nustatytų aukštų kvalifikacinių reikalavimų, užtenka turėti vidurinį išsilavinimą, todėl atlyginimai taip pat nėra aukšti. Mokytojo padėjėjas padeda specialiųjų ugdymosi poreikių vaikui dalyvauti ugdyme ir neformaliojo švietimo veiklose, kurios vyksta mokykloje, padeda judėti mokykloje ir už jos ribų papildomo ugdymo, renginių ir išvykų metu, padėti naudotis mokymo priemonėmis, padėti pasirūpinti asmens higiena, pavalgyti, į jo funkcijas neįeina ugdymas. Tačiau svarbu organizuoti mokytojų padėjėjams reikalingus mokymus, kurie leistų įgyti bazinių žinių apie negalias, specialiuosius ugdymosi poreikius“, - komentare Delfi nurodė ŠMSM Komunikacijos skyrius. Ministerija teigė sutinkanti, kad Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos skelbime nurodytas atlyginimas už mokytojo padėjėjo darbą išties mažas ir nesiekia net minimalaus. „Toks atlyginimas tikriausiai numatytas dėl to, kad siūloma dirbti ne visu etatu. Dirbdamas visu etatu mokytojo padėjėjas negali uždirbti mažiau nei nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis“, - teigiama atsakyme. Ministerija pažymėjo, kad mokytojų padėjėjams atlyginimų dydžius nustato savivaldybės, jos atlyginimus moka iš savo biudžeto arba iš ŠMSM skiriamų asignavimų švietimo pagalbai. „Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo vos 62 mln. Eur, o 2022 m. švietimo pagalbai apskaičiuotos lėšos siekė jau 112 mln. Eur“, - pridūrė ministerija.

Mokykla vadovė: dirbantis žmogus gali dirbti ir užsidirbti

Jos duomenimis, šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba 3 950 švietimo pagalbos specialistų ir 3 597 mokytojo padėjėjų, o, pagal mokyklų skelbimų duomenis specialioje švietimo įstaigų darbuotojų paieškos sistemoje, šiuo metu mokyklos dabar ieško 4 mokytojo padėjėjų. Mokytojų padėjėjų skaičius per pastaruosius ketverius metus, pasak ministerijos, išaugo dvigubai - 2018 metais jų dirbo 1 783.

Delfi kalbinta Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos direktorė Daiva Briedienė pasakojo, kad skelbimas apie ieškomus mokytojo padėjėjus viešai kabo jau nuo rugsėjo ir tris, anot jos, jau pavyko rasti. Bet, anot jos, jeigu dar būtų norinčių įsidarbinti, progimnazija priimtų. „Mokytojo padėjėjų su specialių poreikių vaikais mes visada ieškome, nes įvairiausių poreikių vaikų mokykloje turime, mokykloje jų yra ir bus. Kad labai mums trūktų darbuotojų, to šiandien nėra, bet laikome šį skelbimą todėl, nes visada laukiame darbuotojų mokykloje“, - pasakojo D. Briedienė. Ji sutiko, kad siūlomas atlyginimas už darbą nėra labai aukštas. Ir taip, anot vadovės, yra dėl darbuotojui keliamų neaukštų reikalavimų, ir dėl to, kad siūlomas darbas ne visu etatu. „Čia - daugiau pusė etato. Tokie padėjėjai įprastai pas mus gauna dar ir kitokių pareigų po pamokų, turime visos dienos mokyklą Vilniuje ir tikrai dirbantis žmogus gali dirbti, ir užsidirbti“, - tikino D. Briedienė. „Labai norim, kad padėjėjas, dirbantis su specialių poreikių vaikais, būtų profesionalas, bet tokių profesionalų nelabai kas ruošia, tik, kiek aš žinau, planuojama ruošti“, - pridūrė ji. Progimnazijoje, pasak D. Briedienės, mokosi apie 50 vaikų su specialiaisiais poreikiais, bet ne visiems jiems esą reikalingas mokytojo padėjėjas.

Papildomas apmokėjimas už darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais

42 metus fizinio ugdymo mokytoja dirbanti kaunietė Rita Gražienė sako, kad per pastaruosius trejus metus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), klasėse reikšmingai padaugėjo. LRT GIRDI pašnekovė svarsto, ar tikrai skirtingose mokyklose už šį darbą mokytojams atlyginama vienodai. „Visur skelbiama, kad darbas su SUP vaikais yra apmokamas papildomai, tam skiriama lėšų. Skambiname į ministeriją, ten sužinome, kad lėšų tikrai numatyta ir skirstoma skirtingai. Pavyzdžiui, jeigu nustatyti dideli specialieji poreikiai - vienokia suma. Tiksliai nežinau, kokia, bet apie 3 tūkst. eurų per metus vienam vaikui. Jeigu vidutiniai poreikiai, suma siekia apie 2 tūkst. Pasak mokytojos, su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais dirbantiems mokytojams mokyklos vadovas prie algos gali papildomai pridėti 1-15 proc. Bėda ta, svarstė mokytoja, kad nėra aišku, kada skirti vieną, o kada - kitą sumą. R. „Darbas tikrai sunkus, dirbti su kiekvienu vaiku reikia individualiai. Pirmais metais negavau nė vieno procento, nors žinau, kad skiriama nuo 1 iki 15 proc. Kreipiausi į savivaldybę ir gavau raštą, kad nepriklauso ne branduolio dalykų mokytojams. <...> Pernai vėl buvo situacija tokia, aš kreipiausi į direktorę, paprašiau parodyti raštą, kur išaiškinta, kad mums apmokėti nereikia. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius pasakojo panašių klausimų iš mokytojų sulaukiantis kasdien. „O kokiu procentu ir pagal kokius kriterijus jie didinami, detalizuojama mokyklos darbo apmokėjimo sistemoje. Ją, suderinęs su darbuotojų atstovais, tvirtina darbdavys arba dėl jos sutariama kolektyvinėje sutartyje. Svarbu paminėti, kad teisės aktai reikalauja šią sistemą padaryti prieinamą darbuotojams. Anot A. „Didžiausia bėda yra menkos vadovų dalykinės bei komunikacijos kompetencijos, neleidžiančios jiems sukurti detalios, teisės aktų reikalavimais grįstos darbo apmokėjimo sistemos ir ją suderinti su darbuotojų atstovais. O kartais pasitaiko net tokių atvejų, kad darbo apmokėjimo sistemose įtvirtintos vienos nuostatos, o gyvenime taikomos visai kitos, niekur raštu nefiksuotos. Todėl manome, kad pirmiausia reikia pasiekti, kad mokyklose atsirastų tinkamai, laikantis įstatymo dvasios bei raidės, paruoštos darbo apmokėjimo sistemos. Ir tik tai pasiekus, galima būtų svarstyti apie mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimus“, - LRT GIRDI sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas A. „Nuo 2017 m. įsigaliojęs nacionalinis teisinis reguliavimas mokyklų vadovams suteikia teisę savarankiškai nustatyti darbo apmokėjimo sistemas ir jose detalizuoti, kokiais atvejais ir kokio dydžio 1-15 proc. SUP turinčių mokinių poreikiai bei situacijos skirtingose ugdymo įstaigose skiriasi.O. Dėl šios priežasties tvarkos skirtingose švietimo įstaigose gali būti nevienodos. Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė raštu pateiktame komentare paaiškino, kokiais atvejais už šį darbą mokytojams nėra atlyginama. „Savivaldybės vertinimu, nacionalinė metodika galėtų būti patobulinta, kad kriterijai būtų aiškesni ir labiau vienodi visoje šalyje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atkreipia dėmesį, kad SUP turintiems mokiniams skiriamos švietimo pagalbos lėšos atsižvelgiant į konkretaus mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių lygį. „Mokytojams, taip pat dirbantiems su SUP turinčiais mokiniais, darbo užmokestis mokamas iš ugdymo planui įgyvendinti valstybės skirtų mokymo lėšų. Lėšos apskaičiuojamos klasei, atsižvelgiant į sąlyginį klasės dydį, bet ne kiekvienam mokiniui individualiai. Darbo apmokėjimo įstatyme visiems mokytojams yra nustatytos minimalios (1 proc.) ir maksimalios (15 proc.) ribos, kiek galima didinti atlyginimą už veiklos sudėtingumą. „Be to, mokykla gali didinti mokytojo atlyginimą iki 20 proc. ir pagal kitus įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Bendrai pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo negali būti didinamas daugiau kaip 25 proc. Metams pasibaigus, savivaldybės pateikia detalias mokymo lėšų panaudojimo ataskaitas.

Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo. Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), atlyginimas gali didėti 1-15 proc. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos. 5-10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1-3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. 5-20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų. Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 proc.

tags: #5 #procentu #priedas #uz #darba #su

• Tėvų vadovas ruošiant vaiką į mokyklą
• Nėštumo savaitė 31: Kūdikio augimas
• Nėštumo ir nedarbingumo priežastys
• Kaip pasirinkti keturratį vaikui nuo 10 metų
• Kokios pasekmės po aborto