Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas džiaugsmo, laukimo, bet kartu ir klausimų bei nerimo dėl būsimo kūdikio sveikatos. Vienas iš dažnai kylančių klausimų susijęs su mityba: ką galima valgyti, o ko reikėtų vengti? Sveika nėščiųjų mityba - tai žinojimas, kokių produktų reikėtų atsisakyti, o kokius galima drąsiai vartoti. Vieni maisto produktai gali pakenkti vaikui, o kiti gali būti jūsų blogos savijautos priežastis. Maistas, kurio reikėtų vengti nėštumo metu, ir ką valgyti vietoj jo.
Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijos apžvelgia šiuo laikotarpiu svarbius mitybos aspektus. Jos buvo derintos su Lietuvos dietologų draugija, Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacija, Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetu ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutu.
Mitybos svarba nėštumo metu
Moters mityba šiais gyvenimo tarpsniais yra ypač svarbi ne tik jos pačios, bet ir vaisiaus bei kūdikio vystymuisi ir sveikatai. Daugumai moterų didesnis maistinių medžiagų, tarp jų - vitaminų ir mineralinių medžiagų, poreikis atsiranda po ketvirto nėštumo mėnesio, tačiau svarbu žinoti, kad kai kurių vitaminų bei mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminas D, jodas bei geležis, pakankamas kiekis yra būtinas tiek planuojant nėštumą, tiek nėštumo pradžioje.
Nėščiąsias ir žindančias moteris rekomendacijose raginama valgyti įvairius maistingus maisto produktus. Nei vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad organizmas gaus visų reikalingų medžiagų pakankamais kiekiais, jeigu bus valgomas įvairus maistas.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Svorio prieaugis ir energijos poreikis
Energijos poreikis nėštumo metu išauga apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10-15 proc. padidėjusios paros energijos apykaitos, augančio vaisiaus energijos sąnaudų ir motinos organizmo fiziologinių pokyčių nėštumo metu.
- I nėštumo trečdalį - papildomos energijos poreikis nedidelis, tačiau ypač svarbu vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra daugiau folio rūgšties, kalcio, geležies, omega-3 riebalų rūgščių (žalialapių daržovių, pieno produktų, žuvies, mėsos).
- II nėštumo trečdalį - papildomai vartoti 340 kcal (1400 kJ) per parą, jei KMI 18,5‒ 24,9 kg/m², arba papildomai 260 kcal (1100 kJ) per parą, jei KMI >25 kg/m².
- III nėštumo trečdalį - papildomai vartoti 425 kcal (1900 kJ) per parą, jei KMI 18,5‒ 24,9 kg/m², arba papildomai 360 kcal (1500 kJ) per parą, jei KMI >25 kg/m².
Antrą ir trečią nėštumo trečdalį papildomas energijos poreikis turėtų būti gaunamas vartojant daržoves, grūdų, pieno produktus ir vaisius.
Rekomenduojamas kūno masės prieaugis nėštumo metu priklauso nuo pradinio KMI:
| KMI (kg/m²) | Rekomenduojamas kūno masės prieaugis (kg) |
| <18,4 (per mažas) | 12,5‒18 |
| 18,5‒24,9 (normalus) | 11,5‒16 |
| 25,0‒29,9 (antsvoris) | 7‒11,5 |
| >30 (nutukimas) | 5‒9 |
| Esant daugiavaisiam nėštumui: Normalus svoris Antsvoris Nutukimas | 16,8‒24,5 14‒22,7 11,3‒19 |
Ribojami ir vengtini produktai
Rekomendacijose atskiras skyrius skirtas mitybos apribojimams, jame aptariami ribotini ar vengtini maisto produktai, atkreipiamas dėmesys į tinkamą maisto pasirinkimą ir paruošimą.
Alkoholis: Naujausiais tyrimais patvirtinta, kad saugios dozės vartoti alkoholį nėra; bet kokia alkoholio dozė ar forma nėštumo planavimo, nėštumo bei žindymo laikotarpiu yra žalinga. Alkoholis pereina per placentos barjerą. Alkoholio koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti netgi didesnė nei motinos kraujyje, nes vaisiaus kepenys jį skaido daug lėčiau.
Kofeinas: Taip pat rekomenduojama riboti kofeino kiekį tiek besilaukiant, tiek žindant. Kofeinas sutrikdo miegą, slopina geležies pasisavinimą, skatina šlapinimąsi, skysčių netekimą, su šlapimu pasišalina kalcis. Didelis kofeino kiekis (300 mg per parą ir daugiau) didina savaiminio persileidimo riziką. Kofeinas patenka į motinos pieną, todėl vartojant kofeino turinčius produktus, kofeino gauna ir žindomas kūdikis. Kofeinas kūdikio organizme yra lėtai metabolizuojamas ir išsiskiriamas. Tai gali sukelti kūdikio dirglumą, trikdyti miego-būdravimo režimą, aktyvinti žarnyno veiklą. Nėščiosioms bei žindyvėms rekomenduojama neviršyti 200-300 mg kofeino per parą arba rinktis kavą be kofeino. Du įprasto dydžio puodeliai kavos arba keturi mažesni puodeliai arbatos turi daugiau nei 200 mg kofeino.
Žuvis ir gyvsidabris: Didelėse vandenyno žuvyse, tokiuose kaip rykliai, tunas, kardžuvės ar skumbrės, kaupiasi sunkusis metalas gyvsidabris, kurio taip pat reikia vengti. Atsižvelgiant į užterštumą gyvsidabriu bei kitais teršalais, patartina atsargiai vartoti ir tokias populiarias žuvis kaip silkė, lašiša, tunas, vaivorykštinis upėtakis, karpis, ančiuviai ir sardinės. Rekomenduojamas žuvies kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 200 g per savaitę. Patartina, kad riebios žuvies (silkė, upėtakis, lašiša, sardinės) būtų valgoma ne daugiau nei 150 g per savaitę.
Kepenų paštetas: Kepenų paštetas (gaminamas iš vištienos, kiaulienos, jautienos ar kitų gyvūnų kepenų) yra rizikingas produktas nėščiosioms dėl dviejų pagrindinių priežasčių: didelio vitamino A (retinolio) kiekio ir listeriozės rizikos. Gyvūnų kepenys yra itin turtingos vitamino A forma, vadinama retinoliu. Nors vitaminas A yra būtinas normaliam vaisiaus vystymuisi, jo perteklius, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, gali būti teratogeniškas - sukelti apsigimimus. Rekomenduojama nėščiųjų vitamino A paros norma yra apie 770 mikrogramų (mcg) retinolio ekvivalentų (RE). Tuo tarpu vos 100 gramų kepenų pašteto gali turėti kelis ar net keliasdešimt kartų didesnį retinolio kiekį, nei rekomenduojama paros norma. Dėl šios priežasties sveikatos organizacijos visame pasaulyje primygtinai rekomenduoja nėščiosioms vengti kepenų ir jų produktų, įskaitant kepenų paštetą. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui. Kepenų paštetas, ypač jei jis yra šviežias, atšaldytas ir nepasterizuotas ar netinkamai termiškai apdorotas, gali būti užkrėstas Listeria monocytogenes bakterijomis. Listeriozė yra reta, bet nėščiosioms itin pavojinga infekcija. Atsižvelgiant į šias dvi rimtas rizikas - vitamino A perteklių ir listeriozę - dauguma sveikatos priežiūros specialistų ir oficialių mitybos gairių vieningai sutaria, kad nėščiosios turėtų visiškai vengti kepenų pašteto.
Kiti produktai, kurių reikėtų vengti: Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
Maistinės medžiagos ir papildai
Folio rūgštis: Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Kalcis ir vitaminas D: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža.
Geležis: Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
Vitaminas C: Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Omega-3 riebalų rūgštys: Nėštumo metu kasdien geriant žuvų taukų papildus priešlaikinio gimdymo tikimybė gali sumažėti iki 42 procentų. Daugiausiai omega-3 sočiųjų rūgščių vartojančios nėščiosios žymiai mažiau rizikuoja pagimdyti per anksti. Rekomenduojama kasdien išgerti po tabletę su 500 - 1000 mg ilgagrandinių omega-3 sočiųjų rūgščių, pradedant nuo 12 nėštumo savaitės. Svarbu patikrinti papildų dozę, kad tikrai vartotumėte bent 500 mg DHA. Daugelis šiuo metu rinkoje prieinamų papildų neturi optimalios dozės ar to omega-3 tipo, kuris padeda priešlaikinio gimdymo prevencijai.
Polivitaminai: Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
Magnis: Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Kepenų sveikata nėštumo metu
Ūminė nėščiųjų riebalinė kepenų degeneracija (ŪFLP): Tai reta, bet rimta būklė, galinti pasireikšti trečiąjį nėštumo trimestrą. Jai būdingas riebalų kaupimasis kepenyse, kuris gali sukelti kepenų nepakankamumą ir kitas sunkias komplikacijas tiek motinai, tiek vaisiui. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali žymiai pagerinti rezultatus. Pagrindinis ŪFLP gydymas yra kūdikio gimdymas, nes tai dažnai išsprendžia būklę. Simptomai yra pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, gelta, tamsus šlapimas ir šviesios išmatos.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo. Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai. Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį.
Kiti svarbūs aspektai
Skysčiai: Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis. Svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę.
Kelionės: Nėščiai moteriai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės paprastai nedidina persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos. Saugiausia keliauti antroje nėštumo pusėje, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika.
Poilsis ir miegas: Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Svarbu, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus.
Emocinė būklė: Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Hormonų lygio pokyčiai, užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita, nerimas dėl gimdymo ar ateities - tai dažni palydovai. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją.
