Kūdikio galvos apimtis yra vienas iš pirmųjų ir svarbiausių parametų, kurį medicinos personalas matuoja iškart po gimimo. Šis matavimas, atliekamas medicinos personalo ar tėvų, padeda stebėti vaiko augimą ir vystymąsi, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kai smegenys auga itin sparčiai.
Kūdikio galvos augimo ypatumai
Kūdikio galvos apimtis yra greičiausiai kintantis parametras pirmuosius gyvenimo mėnesius. Kūdikio galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų. Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikio smegenys paauga maždaug po 1% kasdien, o augimas prasideda iškart po gimimo. Mokslininkai skenavo 87 sveikų kūdikių smegenis pirmuosius tris mėnesius nuo 2-osios jų gyvenimo dienos. Vertinant bendrai, naujagimio smegenys per 3 mėnesius paauga ~64% per pirmąsias 90 dienų. Tyrėjai taip pat lygino neišnešiotų naujagimių smegenų augimą ir pastebėjo, kad augimas vyksta sparčiau, bet po 3 mėnesių smegenys vis dar nebūna pasiekusios laiku gimusio kūdikio smegenų tūrio (buvo 2 proc.).
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad smegenų sritys auga nevienodai. Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės. Ši sritis atsakinga už aplinkos signalų (garso, vaizdo, kvapo, skonio, lytėjimo) apdorojimą ir sujungimą su stuburu ir kitomis kūno dalimis - reguliuoja stambiąją motoriką. Suaugusiojo žmogaus smegenėlės sudaro vos 10 proc. viso smegenų tūrio, tačiau jose yra apie 50 proc. visos neuronų masės. Palyginimui kita smegenų dalis, hipokampas, auga kur kas lėčiau.
Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.).
Kaip matuojama kūdikio galvos apimtis?
Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus, t. y. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio.
Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies.
Daugiau nei 200 metų standartizuotas kūdikio kaukolės vertinimas apėmė tik galvos apimties pamatavimą. Mokslininkai norėtų turėti kūdikio smegenų „žemėlapį“, kuris vertintų ypač sparčiai augantį organą ir galėtų laiku pastebėti ankstyvas neurologines problemas. Bet tai yra nelengva, nes tam reikia sudėtingų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
Kada kūdikio galvos apimtis gali kelti susirūpinimą?
Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Tokiu atveju, jei galvos apimtis viršija normą, nustatytą pagal kreives, reikėtų kreiptis į vaikų neurologą ir atlikti galvos smegenų tyrimą ultragarsu. Maža galva (tikrai žemiau apatinės ribos pagal vaiko amžių) nėra geras ženklas. Tai vadinama mikrocefalija ir ji dažnai yra susijusi su raidos sutrikimu, taip pat ir protiniu.
Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis. Tačiau svarbu suprasti, kad didesnė galvos apimtis nebūtinai reiškia patologiją. Kartais didesnė galvos apimtis gali būti paveldėta iš tėvų, kurie taip pat turi didesnę galvą. Vis dėlto, jei tėvai nerimauja dėl galvos apimties, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, o esant reikalui - ir su neurologu.
Kai kalbama apie kūdikio kaukolės formos pakitimus (nugulėjimus), dažnai sakoma, kad tai tik estetinė problema ir nėra atlikta tyrimų, kad tai turi įtakos raidai ar kitoms smegenų funkcijoms. 2010 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad kūdikiai su deformuota galvyte patiria ankstyvą neurologinio pobūdžio sutrikimą. Šis sutrikimas gali įtakoti stambiąją motoriką, dėl kurio gali vėluoti vystymasis lyginant su bendraamžiais.
Kreiva kūdikio galvytė: prevencija ir pastebėjimas
Kreiva kūdikio galvytė - tai kūdikio galvos pokyčiai. Kreiva kūdikio galvytė gali būti sunkiai pastebima, kol galiausiai tampa akivaizdžia problema. Labai dažnai tenka išgirsti tėvus sakant, kad jie nepastebėjo, jog kūdikio galvytė nugulėta. Ir tai yra normalu. Daugelis tėvų nėra informuojami apie prevenciją ir kaip pastebėti kreivą kūdikio galvytę iki tol, kol nugulėta galvytė tampa problema (apie 4-6 mėnesį). Akivaizdu, kad metas patiems tėvams pradėti rūpintis prevencija ir ankstyvu problemos pastebėjimu.
Taip, kaip nėštumo metu rekomenduoja skaičiuoti vaisiaus judesius, taip rekomenduojame stebėti savo kūdikio galvytės pokyčius 4 mėnesius. Rekomenduojame kūdikį fotografuoti iš 4 skirtingų padėčių:
- Nuotrauka iš viršaus: Padalinkite galvytę į keturias dalis dviem stačiai susikertančiomis linijomis: viena nuo nosies iki pakaušio, kita nuo ausies iki ausies (arba iki ten, kur ji turėtų būti). Įvertinkite: a) ar priekiniai kvadratai vienodai pilni? ar galiniai simetriški? b) ar ausys vienoje linijoje?
- Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite viršugalvį.
- Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite nuo smakro.
- Taip pat rekomenduojame kūdikį fotografuoti šonu.
Šios itin paprastos 4 padėtys padės jums laiku pastebėti kūdikio galvytės deformaciją. Žinoma, tai negali atstoti specialisto, šeimos gydytojo apžiūros, tačiau, JŪS esate žmonės, kurie daugiausia laiko praleidžia su kūdikiu ir turi realiausius šansus anksti pastebėti pokyčius ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kitas saugus ir itin patikimas būdas stebėti kūdikio galvytę bei įvertinti formos pakitimus yra kraniometras. Kraniometras - specialus prietaisas galvos formai matuoti. CE Klasė 1 (medicininės paskirties priemonė), sukurtas bendradarbiaujant su neurochirurgais.
Kūdikio galvos laikymas ir raida
Motorikos (arba judesių) įgūdžiai įgyjami nuo galvos kojų link. Tėvai - geriausi vaiko vystymosi vertintojai. Jie savo kūdikėlį stebi ištisą parą, todėl geriausiai gali pastebėti, kada, ką ir kaip išmoksta daryti jų vaikas. Gydytojas kūdikį apžiūri per labai trumpą laiką, todėl jam būtina tėvelių pagalba, jų pastabos ir įtarimai.
- Naujagimis: Gulint ant nugaros, jo galva nė kiek neišbūna vidurio linijoje ir yra laikoma pasukta tai į vieną, tai į kitą šoną, jis gali judinti galvą į šonus.
- 2 mėnesių kūdikis: Gulėdamas ant nugaros, vis dažniau ir ilgiau išlaiko galvą per vidurį, o laikomas vertikalioje padėtyje, išlaiko pats pakeltą galvą tiesiai bent 5 sekundes. Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 10 sekundžių 45º laipsnių kampu nuo pagrindo.
- 3 mėnesių kūdikis: Stiprėjantys sprando raumenys leidžia vis ilgiau išlaikyti galvą: vertikalioje padėtyje išlaiko galvą pakeltą bent 30 sekundžių (gali būti dar ryškus galvos balansavimas).
- 4 mėnesių kūdikis: Gulintį ant nugaros, jį jau galima paėmus už rankyčių kelti (sodinti) - tai gydytojai vadina trakcijos mėginiu - tada galva kyla kartu su kūnu vienoje linijoje.
- 5 mėnesių kūdikis: Visiškai sustiprėja galvos kontrolė: pasodintas laiko galvą tiesiai, net palenkęs liemenį į šoną. Toliau apie galvos laikymą nebėra ką kalbėti - tai jau susiformavę.
Iki 4 mėn. turi ganėtinai sustiprėti galvos laikymas, todėl iki šio laiko būtina prilaikyti galvytę. Vaiko judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiai yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis, - laikomas vertikaliai, kūdikis nenulaiko ir tiesaus liemens, ir jei mes kūdikį sodinsime, jis riesis į kamuoliuką (nugarytė bus „apvali“), todėl nešiodami vaikutį turite prilaikyti už krūtinės, pažastų, sprando. Nešiojamas nešynėje, kūdikis turi kabėti ant pažastų, o ne susmukti ant užpakaliuko. Beje ir sodinti iki 6 mėn. kūdikėlio dar negalime.
Momenėliai ir galvos traumos
Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srity nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti. Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant.
Be tyrimų padidėjęs galvospūdis negali būti nustatytas. Grefe simptomas (požymis), kai vaikui žiūrint virš akių rainelių dar matyti baltas akių baltymo ruoželis, ir tai atrodo lyg „besileidžianti saulė“, - gali būti tik ženklas, kad reikėtų vaikutį patikrinti dėl padidėjusio galvospūdžio, bet tai nebūtinai susiję.
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas.
Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.
Kūdikio fizinio vystymosi vertinimas
Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis. Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama). Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių. Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.
Kaip matuoti vaiko ūgį: Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos. Vaikas, kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.
Kaip pasverti vaiką: Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau jei nori tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug. Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai. Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
