Mokytojų poreikio planavimas yra svarbi švietimo politikos dalis, tačiau Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene ir nepakankamu studentų, norinčių studijuoti pedagogiką, skaičiumi. Tai kelia susirūpinimą dėl švietimo sistemos ateities.
2021-2030 m. švietimo plėtros programoje ir 2020-2024 m. Vyriausybės programoje pripažįstama, kad pedagogų profesija nėra pakankamai patraukli, o rengimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. Vienas iš prioritetinių Vyriausybės projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”, siekiant sudaryti geresnes sąlygas mokytojams ugdyti vaikus.
Norint tiksliau planuoti pedagogų poreikį ir priėmimą į pedagogikos studijas, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šis modelis padeda prognozuoti būsimų mokytojų poreikį.
Pedagogo profesinė kvalifikacija ir atranka
Apie laisvą pareigybę ugdymo įstaigoje skelbiama jos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu, kurį gali stebėti trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie kvalifikacijos reikalavimus galima rasti skyriuje „Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai“.
Pedagogų rengimo reglamente numatyta, kad pirmieji darbo metai švietimo įstaigoje yra pedagoginė stažuotė, trunkanti metus. Jos metu, teikiant tikslintą pagalbą, siekiama sklandžiai integruotis į ugdymo įstaigos bendruomenę. Švietimo įstaiga, bendradarbiaudama su aukštąja mokykla, kurioje mokėsi pedagogas, organizuoja stažuotę ir paskiria mentorių. Mentorius, kartu su praktikos vadovu iš aukštosios mokyklos, parengia stažuotės programą. Pradedantysis mokytojas gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą, kuriai gali būti pasitelkti ir kiti pedagoginiai darbuotojai.
Praktikos vadovas iš aukštosios mokyklos periodiškai konsultuoja stažuotoją, mentorių ir kitus bendruomenės narius. Stažuotės rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas.
Pedagogo darbo santykiai ir teisinis statusas
Švietimo įstaigų darbuotojai, įskaitant pedagogus, yra viešojo sektoriaus darbuotojai, tačiau jų statusas nesuteikia tokių garantijų ir prievolių kaip valstybės tarnautojo. Pedagogai nėra įdarbinami visam gyvenimui, tačiau ir nėra vykdomas jų kasmetinis veiklos vertinimas. Įdarbinimas ir atleidimas vyksta pagal bendrąją darbo teisę (Darbo kodeksą).
Darbo sutartis gali būti nutraukta pasibaigus jos terminui (jei sutartis terminuota) arba, jei sutartis neterminuota, darbuotojo prašymu, abipusiu susitarimu, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba tam tikrais atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra (pvz., mokyklos uždarymas). Įprastai pedagogai priimami dirbti neterminuotam laikui, tačiau gali būti įdarbinami ir terminuotai, pavyzdžiui, pavaduoti kitą darbuotoją.
3. Overview Dashboard Quenza
Pedagogų etikos kodeksas ir profesinė atsakomybė
Švietimo įstatymas numato, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei per metus po Pedagogų etikos kodekso pažeidimo jo nebuvo nustatyta. Pedagogų etikos kodeksą tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Kodeksas nustato pagrindinius profesinės etikos reikalavimus ir įsipareigojimus siekti etiškumo ir profesionalumo bendraujant su mokiniais, jų tėvais, kolegomis ir bendruomene.
Pagalba mokytojams ir kvalifikacijos kėlimas
Pagalbos mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą. Pagalbą teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės pagalbos specialistai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys.
Didesnėse mokyklose dažnai dirba švietimo pagalbos specialistai, o mažesnės mokyklos gali kreiptis į išorės specialistus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino veiklas mokyklos bendruomenei ir profesinio tobulėjimo veiklas, kurioms mokytojas turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus.
Privalomos bendruomeninės valandos apima darbą su tėvais (konsultavimas, informavimas), bendradarbiavimą su mokyklos darbuotojais ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimą ir tobulinimą. Mokytojai taip pat gali dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti ugdymo programas, dalintis patirtimi.
Darbo laikas ir apmokėjimas
Valstybės ir savivaldybės mokyklų mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Atlyginimų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme.
Atlyginimas gali didėti priklausomai nuo veiklos sudėtingumo, pavyzdžiui, dirbant pradinėse klasėse su dideliu mokinių skaičiumi, kurių dalis nemoka valstybinės kalbos, arba ugdant mokinius su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
| Kriterijus | Priedas |
|---|---|
| Dirbama pradinėse klasėse lietuvių kalba, 10+ mokinių, iš kurių 50%+ nemoka valstybinės kalbos | 1-15% |
| Grupėje 2+ mokinių su vidutiniais specialiaisiais ugdymosi poreikiais ir/ar 1-3 mokiniai su dideliais/labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais | 5-10% |
| Mokyklose (grupėse) mokiniams su dideliais/labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais | 5-20% |
| Grupėje 4+ mokiniai su dideliais/labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais | 5-20% |
| Susiduriama su dviem ar daugiau aukščiau nurodytų kriterijų | Iki 25% |
| Papildomai | Iki 20% |
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo savaitė yra 36 valandos, iš kurių 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, o 3 valandos - netiesioginiam darbui (planavimas, dokumentų rengimas, bendradarbiavimas).
Specialiose įstaigose ar grupėse, skirtose vaikams su dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais, sanatorijų mokyklose ar sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.
Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę - 36 val.
Pradedantiesiems (iki 2 metų darbo stažo) bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojams - iki 924 kontaktinių valandų.
Laikas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių skaičių klasėje, sudarydamas 40-60% kontaktinių valandų.
Atostogos ir darbo krūvis
Visiems mokytojams per metus skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 48 darbo dienos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija, dėl didesnės nervinės, emocinės ir protinės įtampos, yra viena iš tų, kurioms nustatytos ilgesnės atostogos.
Pirmųjų darbo metų mokytojai gali naudoti atostogas vasarą, o antraisiais - suderinę grafiką su vadovu. Papildomos atostogos gali būti suteikiamos už nepertraukiamąjį darbo stažą (3 darbo dienos už 10 metų stažo) arba darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką ar kelis vaikus.
Mokyklose mokytojų darbo krūviai derinami su mokyklos darbo taryba.
Karjeros galimybės ir kvalifikacinės kategorijos
Mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios jam suteikiama kvalifikacinė kategorija. Nustatomos keturios kvalifikacinės kategorijos: mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis koeficientas apskaičiuojant atlyginimą.
Mokytojo statusas nesuteikia automatinės teisės tapti mokyklos direktoriumi ar pavaduotoju - į šias pareigas skelbiamas konkursas.
Pedagogų rengimas Lietuvoje
Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos studijų programas.
Stojant į menų pedagogikos studijas, įprastai laikomas stojamasis egzaminas, kuriame demonstruojami meniniai gebėjimai. Į sporto ir kūno kultūros pedagogiką priimami vertinant sporto pasiekimus.
Pedagogų rengimas yra vientisa sistema, apimanti studijas kvalifikacijai įgyti ir profesinį augimą. Nuo 2018 m. pedagogikos studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios sutartis su centrais.
Bakalauro/profesinio bakalauro integruotosios pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų). Pedagoginių studijų modulis sudaro 60 kreditų. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 kreditų.
Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Taip pat galima įgyti pedagogo kvalifikaciją baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais.
Priėmimas į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vyksta per LAMA BPO, remiantis bendru priėmimo tvarkos aprašu.
Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja pačios aukštosios mokyklos, nustatančios ir priėmimo reikalavimus.
Pedagogo kompetencijos
Pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos, kognityvinės, veikimo kartu ir emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, kurias tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministras.
- Profesinės elgsenos sritis: kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimasis ir stiprinimas siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą.
- Kognityvinės srities kompetencijos: susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą.
- Veikimo kartu srities kompetencijos: pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų, bendradarbiaujant su mokinio šeima ir kitais specialistais.
- Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos: gebėjimas pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas, bendrauti ir dalintis jomis, atsižvelgiant į emocinį patyrimą.
Pradinio ugdymo mokytojai yra baigę pradinio ugdymo mokytojų rengimo ir/ar Vaikystės pedagogikos programą ir moko visų dalykų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai yra baigę atitinkamos krypties studijų programą.
Privalomoji sąlyga dėstytojams, dirbantiems pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų dalyse, yra pedagoginio arba vadybinio darbo patirtis švietimo įstaigoje.
Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir magistro laipsnį (arba lygiavertę kvalifikaciją).
Pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu, kuris yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas, nagrinėjantis aktualią pedagogikos lauko problemą.
Diplomus išduoda aukštoji mokykla, kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Diplomo priedėlis, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį, yra neatskiriama diplomų dalis.
Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, dalyvaujant programose, vykdomose bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.
3. Overview Dashboard Quenza
Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo pedagogui, tokios kaip „Žaismė ir atradimai“, parengtos siekiant suteikti inovatyvių idėjų vaikų veikloms, padedančių įgyti svarbius gebėjimus.
tags: #keliami #reikalavimai #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogui
