Kazys Inčiūra gimė 1906 m. rugsėjo 25 d. Vidugiriuose, Kupiškio valsčiuje. Jo tėvai buvo Petras Inčiūra (apie 1851-1916), žemdirbys ūkininkas, ir Eleonora Rimavičiūtė-Inčiūrienė (1869-1953) iš Bylėnų, žemdirbė, dainininkė ir pasakorė. Augo septynių vaikų šeimoje, buvo priešpaskutinis, šeštas, vaikas. Jo broliai ir seserys: Juozas Inčiūra (1895-1949), žemdirbys, laisvės gynėjų 1949 m. gruodžio 2 d.
Pradžios mokslus K. Inčiūra pradėjo 1913-1915 m. Troškūnų (Anykščių r.) pradžios mokykloje, vėliau 1915-1916 m. tęsė mokslą Vašuokėnų (Anykščių r.) pradžios mokykloje. 1916-1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Ten buvo klasės seniūnas, jį mokė žinomi XX a. pradžios pedagogai, rašytojai Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julijonas Lindė-Dobilas, Matas Grigonis, skulptorius Juozas Zikaras. Būdamas gimnazistas, K. Inčiūra spausdino savo kūrybą moksleivių laikraštukuose ir jaunimo laikraščiuose, dalyvaudavo gimnazijos ruošiamuose spektakliuose.
1925-1933 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete lituanistiką. 1926-1930 m. lankė ir baigė Valstybės teatro vaidybos studijas pas Antaną Sutkų. Studijuodamas 1929-1930 m. K. Inčiūra dirbo savaitraščio "Vienybė" redaktoriumi.
Profesinę karjerą K. Inčiūra pradėjo kaip aktorius ir diktorius. 1930-1931 m. dirbo Valstybės teatro aktoriumi. 1934-1939 m. jis buvo Kauno radiofono diktorius, o 1939-1940 m. dirbo radiofono diktoriumi Vilniuje. 1944-1951 m. buvo Vilniaus Vaidilos ir Valstybinio dramos teatrų aktorius, kur suvaidino daugiau kaip 30 vaidmenų.
Nuo 1925 m. K. Inčiūra aktyviai bendradarbiavo spaudoje, rašydamas grožinius kūrinius, teatro recenzijas ir visuomeninius straipsnius tokiuose leidiniuose kaip "Krivulė", "Iliustruota Lietuva", "Vairas", "Naujoji Romuva", "Mūsų Vilnius".
1951 m. K. Inčiūra buvo suimtas ir nuteistas 25 metams nelaisvės, kalintas Sverdlovsko srities lageriuose. Po grįžimo į Lietuvą, jis tęsė kūrybinę veiklą ir 1967 m. vėl buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.
K. Inčiūros kūryba apima įvairius žanrus: poeziją, prozą, dramaturgiją. Jo eilėraščiuose vyrauja romantiški tėviškės, gamtos vaizdai, liaudies sakmių ir padavimų motyvai, individualūs išgyvenimai ir patriotiniai jausmai. Būdingas muzikalumas ir liaudies dainų poetinės priemonės.
Eilėraščių rinkiniai:
- Su jaunyste (1928 m.)
- Tyliųjų saulėlydžių žemėj (1930 m.)
- Padavimai (1936 m.)
- Baltieji raiteliai (1938 m.)
- Prie Kauno marių (1962 m.) - šiame rinkinyje vyrauja sovietinės ideologijos požiūriu parašyti kūriniai.
Po Nepriklausomybės atkūrimo buvo išleisti jo eilėraščių ciklai ir rinkiniai, kuriuose apmąstomi sovietinės okupacijos padariniai, laisvės ir vergijos, gyvybės ir mirties temos:
- Nelaisvės psalmės (parašytas 1956 m., išleistas 1990 m.)
- Akmenys verkia (parašytas 1939-1946 m., išleistas 1996 m.)
- Trupiniai nuo Viešpaties skobnių (1997 m.)
- Nelaisvės psalmės (1998 m.)
- Meilės posmai (1999 m.)
Prozoje K. Inčiūra nagrinėjo įvairias temas. Jo romane "Ant ežerėlio rymojau" (1930 m.) idiliškai vaizduojamas kaimo gyvenimas, poetizuojami darnūs žmonių santykiai. Apsakymuose, kurių rinkiniai "Fatima burtininkė" (1929 m.), "Mylinčios moterys" (1931 m.), "Obelys žydi" (1937 m.), daugiausia vaizduojamas teatralų gyvenimas. Prozai būdingas sentimentalumas, puošnus, egzaltuotas stilius.
Dramaturgijoje K. Inčiūra nagrinėjo istorines ir dorovines temas, ryškūs tautiniai patriotiniai motyvai. Jo dramos:
- Painiava (1929 m.)
- Savanorio duktė (1929 m.)
- Vincas Kudirka (parašyta 1930 m., pastatyta 1934 m., 1940 m., 1942 m., išleista 1944 m.)
- Gimtoji žemė (pastatyta 1936 m., pavadinimu "Gimtojoje žemėje" pastatyta 1942 m.)
K. Inčiūra taip pat sukūrė libretus operoms:
- Jurgio Karnavičiaus "Gražina" (1932 m.)
- Antano Račiūno "Trys talismanai" (1936 m.)
- Juozas Tallat-Kelpša - "Vilmantė" ("Tėvūno duktė") (bendravardžius)
Jis sukūrė poetinių dramų Lietuvos istorijos ir liaudies pasakų motyvais:
- Margiris (1946 m.)
- Eglė žalčių karalienė (1964 m.)
- Broliai juodvarniai (1968 m.)
- Žemaitė (pjesė, 1964 m.)
- Gulbės giesmė (poetinė drama, 1974 m.)
Pagal K. Inčiūros eiles yra sukurta daug dainų, tarp jų:
- Vlado Jakubėno "Laisvųjų daina" (1937 m.)
- Justino Bašinsko "Mūs Kauno marios"
- Stasio Šimkaus "Gyvuok, Tėvyne"
- Zigmo Aleksandravičiaus "Sutartinė" ir "Pavasario šventė"
- Antano Adomaičio "Vienatvė"
- Emeriko Gailevičiaus "Ramovėnų maršas"
- Prano Sližio "Prie sidabrinių ežerų", "Gerajai Globėjai" ir "Baltas mano žirgas"
- Viktoro Budrevičiaus "O vasara praeis...", "Sesė Lietuva", "Baltijos jūreiviams" ir "Žalieji ežerai"
- Vlado Adomavičiaus "Pavasario maršas"
K. Inčiūros pjesė "Vincas Kudirka" buvo pastatyta Kauno Valstybės teatre (1934 m.), Klaipėdoje (1935 m.), Vilniuje (1940 m. ir 1942 m.), Šiauliuose (1944 m.). Jo pjesė-pasaka "Eglė žalčių karalienė" buvo pastatyta Šiaulių dramos teatre 1967 m.
K. Inčiūros kūrybai būdinga patriotinė tematika, liaudiškas gamtos jausmas ir polinkis į legendą.
Poeto Eugenijaus Matuzevičiaus rūpesčiu K. Inčiūros kūryba, likusi rankraščiuose, buvo išleista tik po jo mirties:
- Poezijos rinktinė "Stirnų šaltinis" (1979 m.)
- Dramų rinkinys "Gulbės giesmė" (1981 m.)
- Dramaturgijos, apsakymų ir atsiminimų rinkinys "Beržai už sodo" (1985 m.)
- Pasakos "Eglės žiedas" (1985 m.)
- Alegorinė poema "Motulės staklės" (1995 m.)
Taip pat po jo mirties buvo išspausdinti Antrojo pasaulinio karo ir pokario metų K. Inčiūros eilėraščiai ir psalmės rinkiniuose "Akmenys verkia" (1996 m.), "Trupiniai nuo Viešpaties skobnių" (1997 m.), "Nelaisvės psalmės" (1998 m.), "Meilės posmai" (1999 m.), poema "Kūčių kelionė" (1999 m.).
1999 m. kovo 6 d. Anykščių rajono Troškūnų vidurinei mokyklai buvo suteiktas rašytojo Kazio Inčiūros vardas (nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. - Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija). Gimnazijoje įrengtas K. Inčiūros atminimo kambarys.
2006 m. Vašuokėnų bendruomenės iniciatyva ant šios bendruomenės namų Vašuokėnuose (Anykščių r.) įrengta memorialinė lenta su išdrožtu portretiniu atvaizdu ir įrašu.
Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomas Kazio Inčiūros dokumentų asmeninis fondas (F. 125).
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus saugo K. Inčiūros kūrybos rankraščius.
Kazys Inčiūra mirė 1974 m. lapkričio 30 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Kazys Inčiūra (1906 m. rugsėjo 25 d. Vidugiriai, Kupiškio valsčius - 1974 m. lapkričio 30 d. Vilnius) - lietuvių rašytojas.
Biografija
- Gimė 1906 m. rugsėjo 25 d. Vidugiriuose, Kupiškio valsčiuje.
- Tėvai: Petras Inčiūra ir Eleonora Rimavičiūtė-Inčiūrienė.
- Mokėsi Troškūnų ir Vašuokėnų pradžios mokyklose, baigė Panevėžio gimnaziją (1925 m.).
- Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete (1925-1933 m.).
- Baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą (1930 m.).
- Dirbo aktoriumi Valstybės teatre (1930-1931 m.).
- Buvo Kauno ir Vilniaus radiofonų diktorius (1934-1943 m.).
- Aktoriavo Vilniaus Vaidilos ir Dramos teatruose (1944-1951 m.).
- 1951 m. suimtas, nuteistas 25 metams, kalintas Sverdlovsko srities lageriuose.
- Grįžęs į Lietuvą tęsė kūrybinę veiklą.
- 1967 m. vėl priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.
- Mirė 1974 m. lapkričio 30 d. Vilniuje.
Kūryba
Poezija
- Eilėraščiuose vyrauja romantiški tėviškės, gamtos vaizdai, liaudies sakmių ir padavimų, asmeninių išgyvenimų ir patriotiniai motyvai.
- Būdingas muzikalumas, liaudies dainų poetinės priemonės.
- Rinktiniai eilėraščių ir poemos leidiniai:
- Su jaunyste (1928 m.)
- Tyliųjų saulėlydžių žemėj (1930 m.)
- Padavimai (1936 m.)
- Baltieji raiteliai (1938 m.)
- Prie Kauno marių (1962 m.)
- Akmenys verkia (parašytas 1939-1946 m., išleistas 1996 m.)
- Trupiniai nuo Viešpaties skobnių (1997 m.)
- Nelaisvės psalmės (parašytas 1956 m., išleistas 1990 m.)
- Meilės posmai (1999 m.)
- Kūčių kelionė (poema, parašyta 1946 m., išleista 1999 m.)
- Motulės sakmės (poema, išleista 1995 m.)
Proza
- Romanai:
- Ant ežerėlio rymojau (1930 m.) - idiliškai vaizduojamas kaimo gyvenimas, poetizuojami darnūs žmonių santykiai.
- Apsakymų rinkiniai:
- Fatima burtininkė (1929 m.)
- Mylinčios moterys (1931 m.)
- Obelys žydi (1937 m.)
- Prozai būdinga sentimentalumas, puošnus, egzaltuotas stilius. Daugiausia vaizduojamas teatralų gyvenimas.
Dramos ir libretų kūryba
- Dramose nagrinėjamos istorinės ir dorovinės temos, ryškūs tautiniai patriotiniai motyvai.
- Dramos:
- Painiava (1929 m.)
- Savanorio duktė (1929 m.)
- Vincas Kudirka (parašyta 1930 m., pastatyta 1934 m.)
- Gimtoji žemė (pastatyta 1936 m.)
- Margiris (poetinė drama, 1946 m.)
- Eglė žalčių karalienė (poetinė drama, 1964 m.)
- Žemaitė (pjesė, 1964 m.)
- Broliai juodvarniai (poetinė drama, 1968 m.)
- Gulbės giesmė (poetinė drama, 1974 m.)
- Libretų autorius ir bendraautorius:
- Jurgio Karnavičiaus "Gražina" (1932 m.)
- Antano Račiūno "Trys talismanai" (1936 m.)
- Juozas Tallat-Kelpša - "Vilmantė" ("Tėvūno duktė")
Visuomeninė veikla ir pripažinimas
- Iki 1950 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
- Po Antrojo pasaulinio karo buvo kritikuojamas už tai, kad sovietinėje Lietuvoje nesukūrė nieko naujo, ir 1950 m. pabaigoje pašalintas iš Rašytojų sąjungos.
- 1951 m. sausio 6 d. Rašytojų sąjungos valdyba patvirtino šį nutarimą.
- Po lagerių grįžęs į Lietuvą, 1967 m. vėl buvo priimtas į Rašytojų sąjungą.
- Nuo 1925 m. aktyviai bendradarbiavo spaudoje.
- Jo kūryba, likusi rankraščiuose, po mirties buvo publikuota rinkiniuose.
- 1976 m. Vidugiriuose, gimtojoje sodyboje, atidarytas K. Inčiūros memorialinis muziejus-kambarys.
- 1999 m. kovo 6 d. Troškūnų vidurinei mokyklai suteiktas Kazio Inčiūros vardas.
- 2006 m. Vašuokėnuose įrengta memorialinė lenta.
tags: #kazimieras #inciuras #gime
