Vaikai - tai gyvenimo tęstinumas, džiaugsmas ir didžiausias rūpestis. Kiekvienas tėvas nori savo vaikui duoti geriausia, tačiau kartais pamirštame, kad vaikai - tai ne tik mūsų, bet ir savęs besiilginčio Gyvenimo sūnūs ir dukros. Jie ateina per mus, bet ne iš mūsų, ir nors jie yra su mumis, mums nepriklauso. Galime duoti jiems savo meilę, bet ne mintis, nes jie turi savo mintis.
Buvimas su vaikais gydo sielas. Jie prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi. Vaikai - tai ne tironas, kuris valdo visą jūsų gyvenimą, ne tik jūsų kūnas ir kraujas. Tai tas brangus indas, kurį Gyvenimas davė jums saugoti ir įžiebti kūrybos ugnį. Tai laisva motinos ir tėvo, kuriuose augs ne "nuosavas", "mūsų" vaikas, o siela, patikėta saugoti, meilė.
Su vaikais būtina būti nuoširdžiam ir viską sakyti tiesiai. Priešingai nei suaugusiems, vaikams nereikia savęs apgaudinėti. Jūs sakote: "Vaikai mus nuvargina. Jūs teisūs. Jūs aiškinate: "Reikia nusileisti iki jų supratimo." Nusileisti, pasilenkti, susilenkti, susispausti. Klystate! Ne nuo šito mes pavargstame. Nuo to, kad reikia pakilti iki jų jausmų. Pakilti, atsistoti ant pirštų galų, tiestis.
Vertinant vaikus, svarbu atsiminti, kad jie visada lieka vaikais, nesvarbu, kiek jiems metų. Žiūrėkite į vaikus, taip, kaip žiūrima į medžius - su dėkingumu, nes tai palaima, bet be lūkesčių ar norų; juk nereikalaujame, kad medžiai būtų kitokie.
10 J. Korčako priesakų
- Nesitikėk, kad tavo vaikas bus toks kaip tu arba toks, koks tu nori. Padėk jam tapti ne tavimi, o savimi.
- Nereikalauk iš vaiko atlygio už viską, ką dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą - kaip jis gali tau atsidėkoti? Jis duos gyvenimą kitam, kitas - trečiam, ir tai yra nekintantis dėkingumo dėsnis.
- Neišliek ant vaiko savo nuoskaudų, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tą ir pjausi.
- Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas duotas kiekvienam pagal jėgas, ir, būk tikras, jam jis sunkus ne mažiau nei tau, o gal net ir labiau, nes jis neturi patirties.
- Nežemink!
- Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai - tai jo susitikimai su vaikais. Skirk jiems daugiau dėmesio - mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame vaiko pavidalu.
- Nesikankink, jeigu ko nors negali padaryti dėl savo vaiko. Kankinkis, jeigu gali, bet nedarai. Atmink, dėl vaiko padarei nepakankamai, jeigu nepadarei visko.
- Vaikas - ne tironas, kuris valdo visą tavo gyvenimą, ne tik tavo kūnas ir kraujas. Tai tas brangus indas, kurį Gyvenimas davė tau saugoti ir įžiebti kūrybos ugnį. Tai laisva motinos ir tėvo, pas kuriuose augs ne "nuosavas", "mūsų" vaikas, o siela, patikėta saugoti, meilė.
- Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam to, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
- Mylėk savo vaiką bet kokį - netalentingą, nesėkmingą, suaugusį.
Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi. Jie yra mūsų neparasyta istorija, nepastatyti namai. Bet juose slypi žmogus, kurį reikia ne tik prausti, šukuoti, valgydinti. Su jais reikia kalbėti, dainuoti, sekti pasakas. Juose reikia matyti ir gerbti žmogų. Ir jis juo bus. Jis bus didžiausias jūsų rūpestis, ateitis. Jūsų neišsipildžiusios svajonės, jūsų didžiausia laimė.
Pamiršai parašyti laišką Kalėdų seneliui? NELIŪDĖK! Gali jam paskambinti...
Galvoti apie taiką, vadinasi, galvoti apie vaikus. Meilė - yra esminė vaisingumo dvasia: jos pagrindinis tikslas - kurti gyvenimą. Vaikams privalome duoti du dalykus - šaknis ir sparnus.
Kartais galvojame, kad vaikams nereikia tokio puslapio, kaip "Atminimo žvakutė", nes tai liūdesys. Tačiau juk gyvenimas ir susideda iš liūdesio ir iš linksmų akimirkų. Mes, vaikai, mes - pasaulis... Kiek iš mūsų viską paaukotų už galimybę, bent akimirkai sugrįžti į vaikystę.
Nors Kalėdų Senelis turi be galo daug darbo kalėdų metu ir prieš jas, parašyti jam laišką - tai paprastai didelis vaikų rūpestis prieš šventes, tačiau tai tikrai nesunku padaryti.
Štai trumpas eilėraštis vaikams:
Skurlum burlum,
Tytum tatum -
Ką parašėm,
Nesupratom.
Buvo senė
Šimto metų,
Viską matė -
Nesuprato,
Ėjo senė
Pro duris,
Girdi - čiulba
Vyturys...
Skurlum burlum,
Tytum tatum, -
Aš linkiu jums
Šimtą metų
Išgyventi,
Nepasenti,
Žemės lysvę
Supurenti,
Pasisėti
Ten grūdų...
Skurlum burlum!
Mudu du
Šio pyrago atsikąsim,
Pagalvosim ir suprasim,
Ką tai reiškia
Skurlum burlum!
Be vaikų pasaulio, verta paminėti ir kitas vietas Lietuvoje, kurios gali būti įdomios. Pavyzdžiui, Kryžių kalnas, kur teigiama, kad kryžiai statomi daugiau kaip 150 metų, o šiuo metu jų yra apie 200 tūkstančių. Taip pat Arklio muziejus - vienintelis tokio tipo muziejus Lietuvoje, įkurtas 1978 m. agronomo prof. Petro Vasinausko iniciatyva.
Gražių ir šiltų žodžių paruoštukai gali būti naudojami padėkoms. Juk sukasi gyvenimo ratas. Yra laikas ateiti, pabūti, padėkoti ir išeiti.
