Dėmesio lavinimas, tai procesas, kurio metu siekiama pagerinti vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, išlaikyti jį tam tikrai veiklai ir laikui. Šis gebėjimas yra svarbus vaiko mokymosi ir kasdienio gyvenimo sėkmei, nes padeda atlikti įvairias užduotis, sekti instrukcijas ir išvengti klaidų. Pedagogai pastebi, kad ir Lietuvoje vaikai tampa vis mažiau dėmesingi, vis sunkiau susikaupia į atliekamas užduotis. Tai pripažįsta ir jų tėvai.

Vienas iš geriausių būdų skatinti vaiko dėmesio koncentraciją, tai leidžiant jam žaisti žaidimus, kurie ne tik įtraukia ir linksmina, bet ir lavina įvairius kognityvinius gebėjimus. Geriausia, jog žaidimai, skirti dėmesio lavinimui, yra ne tik naudingi, bet ir smagūs. Tai žaidimai, kuriuose vaikas turi rasti skirtumus tarp dviejų panašių paveikslėlių. Tokie žaislai skatina dėmesio detalėms lavinimą, raginant vaikus sutelkti dėmesį į smulkias, bet svarbias detales. Sėkmingai įvykdžius šiuos žaidimus, vaikai jaučiasi pasitikintys savimi ir didžiuojasi savo gebėjimais.

Sudėliojimo procesas gali būti ilgas ir kartais sudėtingas, todėl vaikai turi išmokti būti kantrūs ir atkaklūs. Dauguma vaikų patiria jaudulį, kai nepavyksta iš karto surasti tinkamos detalės, tačiau kantrybė ir pastangos galiausiai atneša apčiuopiamą rezultatą - pilnai sudėliotą paveikslėlį. Eduko.lt rinkitės iš pačių įvairiausių dėlionių. Dėlionė „Ką galiu padaryti aš?“ geriau tiks mažesniems vaikams ir ją bus nesunku techniškai sudėti. Rinkitės kūrybinius žaidimus pagal savo vaiko pomėgius.

Žaidimai ir veiklos dėmesio lavinimui

Stalo žaidimai yra ne tik smagi pramoga, bet ir puikus įrankis, padedantis lavinti vaikų dėmesio koncentraciją. Ypatingai naudingi muzikiniai žaidimai, dėlionės, statymas iš kaladėlių, nes tai reikalauja stipraus susitelkimo. Žaislų klubas skatina žaisti kartu su vaikais ir įsitraukti į jo veiklą! Edukacinė žaislų dėžė praturtina šeimos narių bendrą laiką, lavina, ugdo asmenybę ir džiugina.

Vienas iš geriausių būdų skatinti vaiko dėmesio koncentraciją, tai leidžiant jam žaisti žaidimus, kurie ne tik įtraukia ir linksmina, bet ir lavina įvairius kognityvinius gebėjimus. Geriausia, jog žaidimai, skirti dėmesio lavinimui, yra ne tik naudingi, bet ir smagūs. Tai žaidimai, kuriuose vaikas turi rasti skirtumus tarp dviejų panašių paveikslėlių. Tokie žaislai skatina dėmesio detalėms lavinimą, raginant vaikus sutelkti dėmesį į smulkias, bet svarbias detales.

Kaip spręsti problemą suaugusiems? Koncentracijos stoka yra tiek vaikų, tiek suaugusiųjų rūpestis - susikaupti, išlaikyti dėmesį nelengva visiems. Viena iš priežasčių, kodėl tai kamuoja suaugusiuosius - bandoma tuo pat metu atlikti kelis darbus, trūksta poilsio, sunkiai valdomas stresas, prasta miego kokybė, buvimo gamtoje, meditacijos trūkumas. Su koncentracijos stoka galima kovoti smegenų treniruotėmis - tai žaidimai, reikalaujantys susikaupimo: sudoku, kryžiažodžiai, šachmatai, pratimai atminčiai lavinti, dėlionės. Tokie žaidimai gali ne tik padėti susikaupti, bet ir lavinti darbinę bei trumpalaikę atmintį, stiprinti problemų sprendimų įgūdžius.

Dėmesio lavinimo svarba ir nauda

Dėmesio koncentravimas yra ugdomas žaidimo pagalba. Dėmesio sutelkimas yra glaudžiai susijęs su atminties lavinimu. Taip, geras dėmesio sutelkimas teigiamai veikia akademinius pasiekimus, nes padeda vaikui geriau susikaupti mokymosi procese, atlikti užduotis ir išvengti klaidų.

Tyrimai rodo, kad dėmesingumo praktikos padeda spręsti tokias problemas. Dėmesingumas (angl. mindfulness) - tai būsena, kai be jokio išankstinio nusiteikimo susitelkiama į savo pojūčius, į buvimą čia ir dabar, savo minčių pastebėjimą. Yra aiškių įrodymų, kad dėmesingumo praktikos (DP) yra naudingos suaugusiųjų tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Mokslininkai, pastebėję, kad JAV tokių mokinių buvo maždaug kas penktas, pradėjo siūlyti mokykloms labiau atkreipti dėmesį į vaikų gerovę. Norint pagerinti vaikų emocinę sveikatą, dėmesingumo praktikos vis dažniau pradėtos taikyti mokyklose. Paaiškėjo, kad dėmesingumo praktikos teigiamai veikia vaikų miegą, padeda geriau suprasti savo emocijas, mažina neramias mintis ir stresą.

Miegas. Pradinių klasių mokiniai dvejus metus dusyk per savaitę praktikavę dėmesingumo praktikas, naktį miegojo vidutiniškai 74 minutėmis ilgiau negu kiti mokiniai. Miego pagerėjimas buvo fiksuojamas praėjus vos trims mėnesiams nuo praktikų pradžios. Protiniai gebėjimai. Emocinė sveikata. Vaikams, atliekantiems dėmesingumo praktikas, sumažėja depresijos ir nerimo sutrikimų. Pagerėja jų emocinė sveikata, nes išmoksta geriau valdyti savo emocijas, tampa optimistiškesni ir atviresni. Dėmesingumą praktikuojantys vaikai ne tik patiria mažiau streso, bet ir yra jam atsparesni. Praktikų dėka sumažinę stresą ir nerimą, vaikai geriau susikaupia ir atsimena.

Ne tik vaikai, bet ir jų tėvai pastebi dėmesingumo praktikų naudą. Svarbu paminėti, kad 6-10 metų vaikams, emocinės sveikatos pagerėjimas pastebėtas tik iškart po intervencijos, o paaugliams išliko ilgesnį laiką.

Kaip ugdyti dėmesį: praktiniai patarimai

1. Kuo ilgiau atidedate užduoties pradžią, tuo sunkiau gali būti sutelkti dėmesį į ją. Tai taikoma tiek mokyklos ir namų užduotims. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikas turi daryti viską iš karto. Kad būtų lengviau pradėti, pabandykite užduotis suskaidyti į dalis.

2. Apribokite taisykliu ar nurodymų skaičių. Kai vaikams sunku susikaupti, jiems gali būti sunku klausytis, prisiminti ir laikytis taisyklių. Taigi stenkitės neperkrauti vaiko per daug taisyklėmis vienu metu. Tarkime, atėjo laikas namų darbams. Galite pasakyti savo vaikui, kad jis patikrintų užduočių knygelę, paimtų reikiamą medžiagą ir pradėtų dirbti.

3. Žinodami, kad yra ribos, kiek laiko jie turi išlikti susikaupę, gali lengviau išbūti. Nustatykite laikmatį, kiek laiko jūsų vaikas turi dirbti prieš užkandžiaudamas ar žaisdamas.

4. Sąmoningumo/ dėmesio sutelkimo pratimai yra skirti dėmesiui ir susikaupimui. Tyrimai rodo, kad sąmoningumas gali padėti pagerinti vaikų elgesį ir gebėjimą sutelkti dėmesį į pamokas ir mokyklos darbus. Vienas iš būdų - sėdėti ramiai ir sutelkti dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą.

5. Kai kuriems žmonėms reikia visiškos tylos, kad susikauptų. Kitiems geriau sekasi su triukšmu. Štai kodėl svarbu paklausti vaikų, kas jiems labiausiai tinka. Galbūt jūsų vaikas nori klausytis muzikos darydamas namų darbus.

Kūno aktyvumas. Geras poilsis ir miegas. Maistas. Streso valdymas. Kiekvieno vaiko unikalumas.

Kiekvieno vaiko poreikiai gali skirtis, tačiau rekomenduojama skirti bent 15-30 minučių per dieną dėmesio lavinimo veikloms. Pabandykite pasirinkti tas veiklas, kurios yra įdomios ir atitinka vaiko interesus. Pavyzdžiui, jei vaikas mėgsta gyvūnus, naudokite gyvūnų tematikos žaidimus. Taip, dėmesio lavinimo veiklos gali būti labai naudingos vaikams su dėmesio sutrikimais, tačiau jas gali reikėti pritaikyti pagal individualius poreikius.

Tėvai dažnai skundžiasi, kad vaikai itin aktyvūs, nenustygstantys vietoje, negali ramiai pabūti, susikaupti. Kas nulemia koncentracijos stoką? Pasak vaistininkės, koncentracijos stoką išduoda dažnai pametami ar nerandami daiktai, nesugebėjimas ramiai pabūti, aiškiai mąstyti, kylantys keblumai atliekant sudėtingas užduotis, priimant sprendimus, fizinės ar psichinės energijos trūkumas. Taip pat aplinkiniai gali pastebėti, kad žmogus atrodo išsiblaškęs, dėl dėmesio stokos pamiršta susirinkimus ar susitikimus.

„Dažniausios koncentracijos stokos priežastys - poilsio ir kokybiško miego trūkumas, stresas, įtampa, kuri ypač pakyla nepavykstant susikaupti prieš svarbią užduotį. Įtakos turi ir amžius - vaikams gali būti sunkiau susikoncentruoti, nes jie nebuvo to mokomi. Priežastis gali būti ir vadinamasis „multitaskinimas“ - kuo daugiau užduočių darome vienu metu, tuo labiau išsklaidytas tampa dėmesys“, - sako G.Tautkevičienė. Pasak jos, miego trūkumas ne tik sutrikdo koncentraciją, bet ir turi neigiamą poveikį atminčiai. Dažnai pasireiškiant miego trūkumui, suprastėja refleksai ir darosi itin sunku atlikti kasdienines užduotis. Rekomenduojama, kad 3-5 metų vaikai miegotų 10-13 val. (į šį laiką įsiskaičiuoja poguliai), 6-12 metų - 9-12 val., 13-18 metų paaugliai - 8-10 val., suaugusieji - 7-8 val. Vaistininkė priduria, kad tėvai turėtų padėti vaikams įsivažiuoti į tinkamą miego ir poilsio režimą, atkreipti dėmesį, kad jie valgytų kuo įvairesnį maistą, gautų pakankamą kiekį vitaminų, skirtų laiko fiziniam aktyvumui, buvimui gamtoje. Taip pat patartina stebėti, kaip vaikui sekasi valdyti stresą ir nerimą.

Mindfulness metodika vaikams

Mindfulness, arba kitaip dėmesingo įsisąmoninimo ir streso valdymo metodika, sukurta 1979 m. amerikiečio Jon Kabat-Zinn. Metodo esmė - išsiugdyti įgūdį sutelkti dėmesį, įsisąmoninti informaciją, neskubėti spręsti, o tiesiog išgyventi patirtį. Trys svarbiausi Mindfulness principai, kuriuos turėtume taikyti mokykloje ar namuose su 2-5 metų vaikais: Žaismingumas, Trumpumas, Nuoseklumas.

„Paprastai, suformavus įprotį, užsiėmimas trunka iki 4-5 minučių. Tačiau pradedant klasėje ar namuose taikyti šią metodiką, veikla gali trukti ir trumpiau nei pusę minutės - tai yra visiškai normalu. Pradžioje vaikai sunkiai sutelkia dėmesį - jiems tai nauja ir neįprasta. Be to, ankstyvajame amžiuje (2-5 metai) tai yra normalu ir pagal vaiko amžiaus tarpsnio raidos ypatumus“, - pastebi K. Gadliauskienė.

Štai keletas Minfulness metodikos pavyzdžių:

• Razinos metodas. Pakviečiame vaikus atsisėsti ratu. Mokytoja rato viduryje padeda lėkštutę su razinomis. Razinų turėtų būti tiek, kad jų užtektų visiems klasės vaikams. Mokytoja paima vieną raziną ir tą patį pasiūlo padaryti vaikams. Fone rekomenduojama, jog grotų rami, relaksacinė muzika. Raziną laikome prieš save ant ištiesto delno ir tylint ją apžiūrinėjame iš visų pusių. Mintyse vaikams pasiūlome apsvarstyti - į ką ji panaši? Paprastai ankstyvojo amžiaus vaikai nori išsakyti savo mintis balsu, todėl mokytoja paprašo kalbėti kuo tyliau ir primena vieną iš klasės taisyklių: kai vienas vaikas kalba - kiti klauso. Tuomet raziną pauostome - kuo ji kvepia? Pagalvojame arba savo mintis išsakome pašnibždomis, tyliai. Vėl ramiai primename vaikams, kad kol vienas vaikas kalba - kiti klauso. Tuomet raziną pridedame prie ausytės, įsiklausome - gal ji ką nors kalba? Vėliau įsidedame raziną į burnytę - bet dar nekramtome. Mokytoja pakviečia pajausti razinos skonį, palaikyti ją po liežuviu, ant liežuvio. Pasiūlo įsivaizduoti, kad tai - nuostabiausias skanumynas pasaulyje. Dabar jau galime atsargiai ir iš lėto ją perkąsti. Palengva, neskubant pajusti jos skonį. Pasiūlome vaikams raziną sukramtyti iš lėto ir pajausti, kaip ji nukeliauja į pilvuką. Pirmą kartą atliekant veiklą tikėtina, kad vaikas raziną iš karto sukramtys ir nurys - tai normalu. Tikėtina, kad taip pasielgs 4-5 vaikai iš 15 vaikų. Taip nutikus, vaikai, kurie suvalgė raziną, pakviečiami sėdėti ramiai ir stebėti savo klasiokus. Taip pat galima pasiūlyti jiems kitą raziną. Razinos metodą galima naudoti įvairiose situacijose klasėje dienos eigoje. Tam, kad vaikams nepasidarytų nuobodu, raziną galima keisti kitu, mažu, valgomu produktu, pavyzdžiui persiku, obuoliu, džiovinta spanguole ar pan.
• 5 pojūčių žaidimas. Mokytoja paprašo vaikų klasėje surasti ir įvardinti: 5 daiktus, kuriuos jie mato, 4 daiktus, kuriuos girdi, 3 daiktus, kuriuos užuodžia, 2 daiktus, kuriuos gali paliesti ir 1 valgomą daiktą/produktą. Įvardinimo principas tinkamas lavinant jaunesniųjų klasių vaikus, kurių amžius yra 2-3 metai. Su mažyliais susėdama ratu ir kiekvienas įvardina po vieną daiktą. Vyresniųjų klasių vaikams (4-5 metų) užduotis šiek tiek pasunkinama - ji atliekama tyloje ir naudojant lipnius spalvotus lapelius. Mokiniai daiktus įsivardina mintyse ir tuomet prie jų nubėgus - pažymėti lipniu lapeliu. Fone rekomenduojama klausytis ramios, tyliai grojančios muzikos.
• Istorijos vizualizacija. Mokytoja pakviečia vaikus atsigulti ant nugaros ir skambant ramiai muzikai, užsimerkti, pagalvoti apie malonius dalykus. Kita veikla - gulint ramiai ant nugaros, atsipalaidavus ir užsimerkus, mokytoja skaito trumpą istoriją, o vaikų prašoma įsivaizduoti, vizualizuoti šią istoriją ir matyti ją kaip filmą.
• Gėlė ir žvakė. Sėdint drugeliu ištiesiame nugarytes, atpalaiduojame pečius. Mokytoja paprašo vaikų įsivaizduoti, kad kairėje rankoje jie laiko labai kvapnią gėlę, o dešinėje rankoje laiko žvakę. Mokytoja pasilenkia prie savo rankos, kurioje laiko gėlę ir paprašo tą patį atlikti vaikus. Visi įkvepia savo nuostabios gėlės aromato, tuomet pasilenkia prie kitos rankos ir iškvėpdami sulaikytą orą užpučia žvakę. Pratimą vėl paprašoma pakartoti - pasilenkiame prie gėlytės, įkvėpiame, o tada užpučiame žvakę. Pratimas moko vaikus taisyklingai ir giliai iš pilvuko apačios įkvėpti bei iškvėpti, skatina atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį. Po šių pratimų vaikai jaučiasi pailsėję, nurimę, susitelkę.
• Arbata. Mokytoja pakviečia vaikus susėsti ratu, drugelio pozoje, ištiesti rankas į priekį, delniukus laikyti taip, tarsi laikytų dubenėlį su arbata. Mokytoja atkreipia dėmesį, jog šiame puodelyje - labai karšta ir kvepianti žolelių arbata. Tuomet mokytoja pasiūlo pūsti arbatą taip, kad ji atvėstų. Primena, kad įkvėpiame per nosį, arbatą pučiame burnyte. Kartojame pratimą ne daugiau kaip 5 kartus, kad vaikams nepradėtų svaigti galvytė. Tuomet patikriname - gal arbata jau atvėso? Metodą galima taikyti elgesio reguliacijai ir korekcijoms, kai vaikas jaučia pyktį, liūdesį, baimę, sumišimą - metodas padeda nukreiptį dėmesį nuo jautrios situacijos ir sutelkti dėmesį į kitą veiklą.
• Kneipo takelis. Rekomenduojama kiekvienoje klasėje kartu su vaikais susikurti savitą taką. Jis gali būti numegztas, pasiūtas, pagamintas iš kartoninių dėžučių, pripildytų gamtinių medžiagų. Vieną kartą per savaitę rekomenduojama pereiti šiuo taku basomis kojomis ar su kojnytėmis (atsižvelgiame į tai, ar takelyje naudojamas vanduo, ledukai ir pan.) Atliekant veiklą itin lavinasi vienas iš svarbiausių pojūčių - lytėjimas. Vaikui einant takeliu jis sutelkia dėmesį, susikaupia. Skirtingos takelio dalys (akmenukas, švelnus kailiukas, žirnis, vanduo, smėlis ar pan.) skatina pajusti kiekvieną pėdutės receptorių.

Taip, dėmesio lavinimo veiklos gali būti labai naudingos vaikams su dėmesio sutrikimais, tačiau jas gali reikėti pritaikyti pagal individualius poreikius. Yra aiškių įrodymų, kad dėmesingumo praktikos (DP) yra naudingos suaugusiųjų tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Mokslininkai, pastebėję, kad JAV tokių mokinių buvo maždaug kas penktas, pradėjo siūlyti mokykloms labiau atkreipti dėmesį į vaikų gerovę. Norint pagerinti vaikų emocinę sveikatą, dėmesingumo praktikos vis dažniau pradėtos taikyti mokyklose. Paaiškėjo, kad dėmesingumo praktikos teigiamai veikia vaikų miegą, padeda geriau suprasti savo emocijas, mažina neramias mintis ir stresą.

Svarbu užtikrinti ramią aplinką. G.Tautkevičienės teigimu, nors mokyklinio amžiaus vaikams dažnai trūksta įgūdžių susikoncentruoti ir nurimti, tačiau neretai pastebima, kad mažesni vaikai puikiai sutelkia dėmesį, pavyzdžiui, jie gali ilgai stebėti pamatytą mažą vabaliuką, jei jų dėmesys nėra atitraukiamas suaugusiųjų. Deja, ilgainiui vaikai atpranta būti susikoncentravę, nes aplinka yra per daug blaškanti.

„Dažnai gali pasirodyti, kad jei vaikas yra aktyvus, sunkiai koncentruoja dėmesį, lengvai išsiblaško, reguliariai pamiršta dalykus, daro nerūpestingas klaidas, šokinėja nuo vienos užduoties prie kitos - tai jau elgesio sutrikimas. Tačiau galbūt vaiko aplinka yra labai blaškanti, triukšminga, nuolat įjungtas televizorius ar kompiuteris, apkrauta darbo vieta. Vaiko dėmesys taip pat gali būti blaškomas, jei tik pradėjus atlikti užduotį, jis kalbinamas su ja nesusijusiais klausimais. Kiekvieną situaciją reiktų įvertinti individuliai“, - atkreipia dėmesį ji. Anot vaistininkės, jei vaikui tikrai sunku koncentruoti dėmesį, jo pažanga mokykloje bei užklasinėse veiklose stringa, o tėvai nesijaučia galintys padėti, tada verta kreiptis pagalbos į specialistus. Priklausomai nuo situacijos gali pagelbėti psichologai, psichoterapeutai ar neurologai.

Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti koncentraciją ir dėmesio sutelkimą jau po 4 savaičių. Tyrimai rodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms vieneri metai aerobinio fizinio aktyvumo gali padėti sustabdyti atminties praradimą, atsirandantį dėl smegenų atrofijos, susijusios su amžiumi. Mityba irgi turi tiesioginį poveikį kognityvinėms funkcijoms. Reiktų vengti daug cukraus, riebalų turinčių produktų. Vandens vartojimas taip pat gerina koncentraciją. Susikaupti gali padėti maisto papildai, kurių sudėtyje yra omega-3 riebiųjų rūgščių, žuvų taukai, guaranos sėklų ekstraktas, eleuterokokas, B grupės vitaminai, vitaminas K, amino rūgštis. Buvimas gamtoje, ypač parke ar miške, kiekvieną dieną bent po 15-20 min. padidina koncentraciją. Pasak G.Tautkevičienės, tyrimai rodo, kad darbo aplinkoje esantys augalai taip pat turi teigiamos įtakos produktyvumui. Sutelkti dėmesį padeda ir meditacija bei sąmoningumo praktika („mindfulness“).

tags: #demesys #gabiems #vaikams #strateginis #planas

• Kaip patikrinti kiaušinio šviežumą
• Tradicijos krikštynų šventėje
• Auklės paslaptys atskleistos
• Nauda ir rizika sportuojant CrossFit nėštumo metu
• Kiaušiniai gamtoje ir tradicijose