Svarbiausia buvo vaiko gerovė. Ką reiškia skyrybų skausmas, puikiai žino šokėja Katerina Voropaj. Moteris neslepia - apie sprendimą skirtis iš tuometinio savo gyvenimo draugo aktoriaus Ramūno Rudoko sužinojo visai netikėtai.
„Tiesiog vieną dieną atėjo ir pasakė: aš tavęs nebemyliu, tu manęs taip pat, tik pati to dar nežinai. Susikrovė būtiniausius daiktus ir uždarė duris", - apie skyrybas likus vos savaitei iki Kalėdų pasakoja Katerina.
Skyrybos buvo skausmingos, tačiau greitos, mat oficialiai pora nebuvo susituokusi, tad ir turto dalintis bei kitų formalumų tvarkyti nereikėjo. Katerina tikina - svarbiausia tuo metu buvo vaiko gerovė, tad savo apmaudą ji užgniaužė, o buvusiam gyvenimo draugui ir vaiko tėčiui turėjo vienintelį prašymą - kuo daugiau laiko leisti su sūnumi.
„Netgi po to, kai Ramūnas išėjo, kasdien siųsdavau jam vaiko nuotraukas ir rodžiau iniciatyvą, stengdamasi, kad jų ryšys nedingtų. Man buvo svarbu, kad vaikas suprastų - nors tėtis išėjo, jo nepaliko", - pasakoja Katerina.
Pokalbis su vaiku apie skyrybas
Tuo metu Rojui buvo 2,5 metų, tad pokalbio apie tai, kas nutiko, su vaiku nebuvo. Moteris sako - apie tai su sūnumi iki šiol neteko kalbėti, mat klausimų, kodėl tėtis gyvena atskirai, kol kas nekilo, tačiau vaikui pradėjus lankyti pirmą klasę, šeima jau spėjo susidurti su tam tikrais iššūkiais.
„Pratybose buvo užduotis, skirta šeimai. Joje reikėjo įklijuoti šeimos nuotrauką, įrašyti šeimos pavardę - o mūsų su vaiku pavardės yra skirtingos. Taip pat reikėjo aptarti su vaiku, kuo skiriasi mūsų šeima nuo kitų šeimų. Mums aptarinėjant, vienas iš pirmų Rojaus pastebėtų skirtumų ir buvo tai, kad tėtis kartu su mumis negyvena. Tačiau jis tai pasakė visiškai ramiai, nes jam tai yra įprasta. Manau, jis net nepamena to laiko, kada tėtis gyveno kartu, o kodėl mes dabar gyvename atskirai, klausimas jam nekyla", - pasakoja Katerina.
Klausimas, kada ir kaip kalbėti su vaiku apie pokyčius šeimoje, aktualus visiems besiskiriantiems tėvams. Tačiau apibrėžti, kada yra tinkamas vaiko amžius tokiam pokalbiui, negalima, - teigia Neringa Martišienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė.
„Vaiko gyvenimas pasikeičia iškart po to, kai tėvai nusprendžia nebegyventi kartu. Jei vaikas nežino kas vyksta, su juo apie tai nėra kalbėta, pokyčiai gali pradėti kelti nerimą. Todėl priėmus sprendimą pasukti skirtingais keliais, idealiu atveju apie laukiančius pokyčius reikėtų pasikalbėti ir su vaiku", - pataria N. Martišienė.
Vaiko teisių gynėja pataria pokalbį su vaiku pradėti nuo paaiškinimo, kad tėtis ir mama skiriasi tik kaip pora, tačiau ne kaip tėvai. Vaiką jie mylės ir rūpinsis juo taip pat, kaip ir iki šiol. Vaikas turi suprasti, kad tėvai visada bus šalia, tačiau kiek kitaip - ne vienu metu tuose pačiuose namuose.
„Be abejonės, vaikui kils daugybė questions, kurių jis gali ir neužduoti garsiai. Todėl svarbiausia sudėlioti akcentus ir paaiškinti, kaip nuo to momento pasikeis vaiko gyvenimas - kur jis gyvens, kaip dažnai matysis su kiekvienu iš tėvų. Vaikui tikrai nebūtina žinoti, kas vyksta tarp tėvų ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas, tačiau svarbiausius dalykus apie laukiančius pokyčius jis turi žinoti", - pastebi psichologė.
Vaikus traumuoja ne tik skyrybos, bet ir konfliktai namuose
Ne vieną apie skyrybas su antrąja puse svarstantį suaugusįjį nuo šio žingsnio sustabdo mintis apie vaikus bei jų gerovę. Vis tik ne visais atvejais gyvenimas kartu - geresnis pasirinkimas vaikų atžvilgiu.
„Konstruktyvūs konfliktai šeimoje yra natūralus dalykas, mat retkarčiais pasipykstame tikriausiai visi, tačiau kuomet konfliktai nukreipti į artimo ar savęs skaudinimą, manipuliavimą, žeminimą - tokia aplinka vaikui augti nebėra palanki, mat vaikas ne tik perima emocijas, bet ir netinkamo elgesio pavyzdį", - sako vaiko teisių gynėja N. Martišienė.
Bene didžiausia klaida tokiais atvejais - įvelti vaikus į tarpusavio konfliktus, paversti juos žinučių perdavėjais ar tėvų taikytojais. N. Martišienė ragina atkreipti dėmesį, kad skyrybų atveju vaikai savaime neretai linkę dalį atsakomybės už tėvų sprendimą prisiimti sau, todėl tėvų pareiga šiuo atveju yra akcentuoti, kad tai - tik suaugusiųjų tarpusavio nesutarimai, neturintys nieko bendro su vaiko elgesiu.
„Vaikas yra priklausomas nuo šalia esančio suaugusiojo. Jei pastarasis kontroliuoja savo emocijas ir savo būseną, vaikas jaučiasi saugus ir žino, kad juo bus pasirūpinta. Kuomet emocijos ima viršų ir konstruktyvūs pokalbiai tampa neįmanomais, reikėtų pirmiausia pasirūpinti savimi - panašiai, kaip skrendant lėktuvu: deguonies kaukę užsidedi sau ir tik tuomet vaikui", - sako N. Martišienė.
Jaučiantiems, kad savarankiškai susitvarkyti su problemomis šeimoje sunku ar norisi pasitarti, verta kreiptis į vaiko teisių gynėjus, kiekviename rajone esančius Krizių centrus ar kitas socialinių paslaugų įstaigas, dirbančias šeimos ir vaiko gerovei, teikiančias socialines paslaugas. Svarbiausia - nebijoti ieškoti pagalbos ir išeičių net iš sudėtingiausios situacijos.
Ryšys su sūnumi - itin atviras ir glaudus
Sūnaus gimtadienio proga K. Voropaj sutiko pasikalbėti su naujienų portalu tv3.lt bei pasidalinti motinystės džiaugsmais ir vargais. Kaip pasakojo Katerina, su sūnumi juodu turi tradiciją - kiekvienais metais jo gimtadienį švęsti vis kitaip.
„Šiemet iš jo girdėjau daug pageidavimų, mat Rojus yra tas berniukas, kuris dažniausiai žino, ko nori. Galiausiai nusprendėme, kad gimtadienį surengsime jam siaubo kambaryje. Prisimenu, kad mama vaikystėje mane vis lepindavo per gimimo dieną, tad šis bruožas išliko ir mano šeimoje - Rojus per gimtadienius sudaro savo norų sąrašą ir jis būna išpildytas. Šiemet šia proga jis gavo kompiuterį, norimų saldumynų ir, aišku, žaislų. Visgi pirmasis jubiliejus“, - šyptelėjo K. Voropaj.
Kalbėdama apie sūnų, Katerina pasidžiaugė, kad per dešimt metų neteko susidurti su itin dideliais motinystės iššūkiais - gąsdino tik nežinomybė prieš naujas pradžias.
„Kadangi žinau, jog kiti žmonės išties turi didelių iššūkių, tokių kaip vaiko sveikata, aš negaliu sakyti, kad motinystė man kėlė rimtų problemų. Galbūt tik vis būdavo baimė prieš nežinomybę, kai vaikas pradeda eiti į darželį, vėliau - į mokyklą ir vis svarstai, kaip čia dabar bus. Bet galiausiai viskas susitvarko", - pasidžiaugė ji.
Katerina ne kartą yra pasakojusi, kad su sūnumi Rojumi ją sieja itin artimas ir nuoširdus ryšys. Ji džiaugiasi, jog net artėjant sūnaus paauglystės metams pavyksta išlaikyti tokį šiltą ir gražų tarpusavio santykį.
„Aš vis laukiu, kada vieną dieną atsikelsiu ir pamatysiu tuos pirmuosius paauglystės kaprizus. Bet kol kas jie nepasireiškia. Rojus jau yra beveik mano ūgio, bet vis tiek jis dar mano mažas lėliukas. Matau, kad mamos vaidmuo jam yra labai svarbus, esu pagrindinis jo gyvenimo žmogus. Neseniai juokaudama paklausiau: sūnyti, kaip tu galvoji, iki kelių metų gyvensi su manimi? Kadangi mūsų šeimoje buvo toks etapas, kai močiutė gyveno pas mano mamą, jis pagalvojo ir atsakė: kaip baba Marina su baba Toma, iki senatvės. Buvo labai miela tai išgirsti", - šypsodamasi dalijosi ji.
Meniška sūnaus prigimtis
Katerina pasakojo, kad nors sūnus po pamokų lanko karatė ir parkūro būrelius, mokslams taip pat skiria pakankamai laiko. Ji atvira - priminti apie namų darbus kartais tenka, tačiau jų šeimoje galioja aiškios taisyklės.
„Pas mus yra susitarimas - dažniausiai namų darbus jis daro tada, kai aš esu darbe. Kartais paskambinu ir paklausiu, ar jau atsisėdo prie darbų, tačiau dar niekada nėra buvę taip, kad susitarus jis jų nepadarytų. Visada laikosi duoto žodžio - kaip tikras vyras", - teigė K. Voropaj.
Pasak mamos, Rojus ne tik stropiai vykdo pažadus, bet ir vis dažniau rodo savo menišką prigimtį. Berniuko fantazija ypač atsiskleidžia tada, kai aplink yra artimų žmonių, šalia kurių jis jaučiasi saugus.
Vis dėlto, nors kūrybiniai polinkiai akivaizdūs, Rojus į meninius būrelius neskuba. O ir pati Katerina sūnaus į šią kryptį sukti neverčia - moteris tiki, kad pomėgiai turi ateiti iš vidaus.
„Kai pas mus svečiuojasi mano draugai ar draugės, į kuriuos jis žiūri su pagarba ir jaučiasi drąsiai, dažnai ima rodyti įvairius pasirodymus - šoka, dainuoja, vaidina. Tai nėra rimti koncertai, bet vis tiek matyti, kad užslėpto aktoriaus bruožų nepaslėpsi. Bet įdomiausia tai, kad kol kas jis nenori eiti į tokius būrelius, sako, kad jam neįdomu. Žinoma, aš dar tikiuosi, kad ateityje gali atsirasti tokių pomėgių. O jeigu ir ne - juk nebūtina eiti tėvų pėdomis", - įsitikinusi šokėja.
Mama retai kelia balsą
Katerinos teigimu, jos santykis su sūnumi pagrįstas pasitikėjimu. Moteris stengiasi būti švelni mama, tačiau kaip pabrėžė pati, ribos tarp draugystės ir auklėjimo visada egzistuoja.
„Labai retai keliu balsą, bet sūnus jau iš intonacijos supranta, jei kažkas negerai. Jei susimauna, jam pakanka mano tono, kad suvoktų situaciją. Man atrodo, mes su juo daugiau draugaujame, bet vis tiek išlaikome ribą tarp tėvų ir vaikų. Pasitikėjimo tarp mūsų yra tikrai daug", - sakė pašnekovė.
Paklausta apie panašumus su sūnumi, Katerina prisiminė savo mamos žodžius. Ji teigė, kad tiek vaikystėje pati, tiek dabar jos sūnus turi ypatingą savybę - nuoširdumą ir vidinę šviesą.
„Mano mama visą laiką pastebi, kad Rojus yra labai nuoširdus. Tas spindintis gėris, naivumas, kurio arba yra žmoguje, arba nėra. Ji matydavo tai ir manyje, kai buvau vaikas. O man pačiai sunku būtų išskirti, nes kai myli besąlygiškai, negalvoji, į ką jis labiau panašus - į tėtį ar į mamą", - atviravo K. Voropaj.
Atskleidė, kaip sūnus sutaria su tėčiu Rudoku
Kaip teigė Katerina, gražų santykį su sūnumi išlaiko ir tėtis R. Rudokas. Moteris džiaugiasi, kad tėtis ir sūnus randa bendrą kalbą, o jų ryšys yra tvirtas.
„Man atrodo, kad jų santykiai yra puikūs. Kartais jie per dieną pasiskambina net kelis kartus, jei tik yra poreikis. Tas laikas, kurį praleidžia kartu, tikrai duoda gražių vaisių bendravimo prasme", - tikino ji.
Paklausta apie R. Rudoko jaunesniojo sūnaus Raido santykį su Rojumi, Katerina neslėpė - pradžioje buvo sunkumų, tačiau dabar jų bendravimas gerokai šiltesnis.
„Kai Raidas buvo mažesnis, Rojus atvirai sakydavo, kad jam sunku, nes mažasis jį tiesiog erzina. Tačiau dabar, kai Raidas paaugęs, jų ryšys pasikeitė. Žinoma, jie labai skirtingi - Raidas be galo aktyvus, visada nori Rojų pakibinti, o Rojus jau subrendęs vyresnysis brolis. Bet kiek man teko matyti, jie gražiai sutaria", - pasakojo Katerina.
O kokį patarimą Katerina duotų sūnui, jei galėtų pasakyti tik vieną dalyką? „Aš patarčiau jam gyventi taip, kad niekada nebūtų gėda už savo poelgius", - sakė K. Voropaj.
Katerina prisimena, jog vaikystėje nenustygdavo vietoje. Iki pradėdama lankyti šokių būrelį ji lankė užsiėmimus baseine, gimnastiką, teatro būrelį ir eilę kitų užsiėmimų. „Manęs tikrai buvo taip daug visur ir vedžiau iš proto savo šeimą", - nusijuokė ji.
Dabar pati ketverių sūnų Rojų Patriką auginanti šokėja juokiasi sakydama, kad karma vis dėlto yra. Mažylis auga aktyvesnis ir už savo mamą. „Jis, galima sakyti, niekada nenusėdi vienoje vietoje. Sūnelis vis lipa, sukasi, šokinėja... Manau, kad šiuo metu išgyvenu panašią būseną, kaip ir turėjo išgyventi mano tėvai", - juokėsi ji.
Anot jos, labiausiai auginant sūnų prireikia kantrybės. „Dabar išmokau kitaip skaičiuoti laiką. Tai kitaip nei gyvenant vienam. Esu pripratusi skubėti, greitai lėkti, tačiau gimus sūnui viskas vyksta lėčiau ir man tai didelis iššūkis", - pasakojo pašnekovė.
Viena sūnų auginanti K. Voropaj sako, kad sunkiausia būnant vieniša mama yra supratimas, kad gali pasitikėti tik savimi. „Turiu aiškiai planuoti savo dienotvarkę. Pas mane viskas suskaičiuota minutėmis. Kitaip tiesiog nesusitvarkyčiau. Gerai, kad galiu pagalbos paprašyti mamos arba auklės, bet kartais tenka suktis iš padėties, kuri atrodo visiškai beviltiška".
Šokėja Katerina Voropaj, kuri su aktoriaus Ramūno Rudoko sūnumi Rojumi Patriką augina viena, pasidalijo savo patirtimi ir vaikų auklėjimo iššūkiais.
