Pastaruoju metu pastebimas ryškus gyventojų požiūrio į daiktų pakartotinį naudojimą pasikeitimas. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, kad svarbiausiu motyvu perkant ar parduodant naudotus daiktus tampa socialiai atsakinga elgsena, o ne būtinybė sutaupyti ar finansiniai sunkumai.
„Mūsų atliktas kartotinis tyrimas atskleidė, kad naudotų daiktų rinkoje mažėja pirkėjų, kuriems aktuali mažiausia prekės kaina. Per pastaruosius trejus metus visose prekių kategorijose bent keliais procentiniais punktais paaugo gyventojų, namuose neturinčių naudoto daikto, skaičius“, - pastebi tyrimo iniciatoriai.
Finansų ekspertė J. teigia, kad vis daugiau gyventojų, galinčių įsigyti naujų daiktų, keičiasi ir visuomenės nuostatos apie naudotus daiktus. „Populiariausioje drabužių kategorijoje pardavimo tendencija ypač ryški - dėvėtus drabužius parduodančiųjų skaičius per kelis pastaruosius metus išaugo net 55 procentais. Tikėtina, kad pokyčius šioje prekių kategorijoje lėmė elektroninių pardavimo platformų, tokių kaip „Vinted“, išpopuliarėjimas“, - sako ji.
Gyventojų elgseną, tikėtina, koreguoja ir pandemijos metu taikyti ribojimai, skatinę ieškoti alternatyvių sprendimų. Remiantis tyrimo rezultatais, šalies gyventojai taip pat linkę pirkti ar parduoti naudotą buitinę techniką, baldus ir vaikiškas prekes.
Nepilnamečius vaikus auginančių tėvų kategorijoje taip pat ryškėja naudotų daiktų pirkimo-pardavimo tendencijos. „Smulkias vaikiškas prekes parduodančių tėvų skaičius per paskutinius kelerius metus išaugo dvigubai, o dovanotų daiktų gavusiųjų sumažėjo net 20 proc. punktų. Tad akivaizdu, jog tėvai nebenaudojamiems ar išaugtiems vaikiškiems daiktams vis dažniau stengiasi surasti naujus šeimininkus juos parduodami“, - sako J.
Tiesa, vaikų daiktų dovanojimas vis dar išlieka populiarus - maždaug pusė apklaustų respondentų smulkius ir stambius vaikiškus daiktus atiduoda dykai. Kaip parodė tyrimas, rečiausiai gyventojai pakartotinai naudoja garso ir vaizdo techniką.
Kur galima rasti ir atiduoti vaikiškus daiktus?
Socialiniuose tinkluose veikia daugybė grupių, skirtų daiktų dalijimuisi, pardavimui ar dovanojimui. Pavyzdžiui, grupėje „Free your stuff LT/atiduotuvė“ gyventojai atiduoda įvairiausius daiktus, nuo smulkmenų iki baldų ar net pianino. Kitoje grupėje „Dovanoju/mainau į šokoladą“ daiktai atiduodami mainais už saldumynus.
Vilnietė Aurelija, auginanti du vaikus, aktyviai naudojasi DĖK'ui stotelėmis - vietomis, kur žmonės palieka nereikalingus daiktus, o kiti juos pasiima. „Dažniausiai ten ieškau drabužių vaikams, juos jie greitai išauga, todėl tikrai neapsimoka pirkti. Taip pat atnešu ir pati savo vaikų išaugtus drabužius ar žaislus“, - dalijasi ji.
DĖK'ui stotelių tinklas, įrengtas Vilniaus regione, apima 18 vietovių. Per ketverius metus (nuo 2019 m. iki 2022 m.) dalijimosi daiktais skaičius išaugo net 6 kartus. „Palyginti 2021 ir 2022 m. pasidalintų daiktų skaičius išaugo 34 proc., o per visą stotelių DĖK'ui 4 metų veiklos laikotarpį dalijimosi daiktais skaičius išaugo net 6 kartus“, - komentuoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektų vadovė Regina Janutėnienė.
Nors DĖK'ui stotelių tinklas įrengtas tik Vilniaus regione, apie jas domimasi ir jose apsilankoma iš įvairiausių šalies kampelių. Šis tinklas tapo pavyzdžiu steigiant analogiškus tinklus ir kituose regionuose.
Daiktų dalijimosi vietų galima rasti ir kituose miestuose. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro specialistė Agnė Jučienė pasakoja, kad gyventojai dalintis daiktais gali „TikoTiks“ centre. „Pastebime padidėjusį lankytojų skaičių, tačiau to vien tik su infliacija ir kainų augimu nesiejame, nes beveik visi lankytojai ne tik pasiima, bet ir atneša jiems nereikalingų daiktų. Mūsų vertinimu, naudotis pakartotinio daiktų naudojimo sistema žmones skatina ne tik augančios kainos, bet ir didėjantis sąmoningumas bei aktyvus žmonių švietimas ir informavimas apie centrą“, - sako specialistė.
Alytaus „TikoTiks“ centre pastebimas didelis šiltų žieminių drabužių poreikis, ypač siunčiamų kaip parama Ukrainos gyventojams ir kariams. Dažniausiai lankytojai atiduoda nereikalingus drabužius, avalynę, vaikiškus žaislus, indus. Populiariausi daiktai, kuriuos pasiima žmonės - baldai, drabužiai ir batai pagal sezoną, knygos, indai, vaikiški žaislai ir vaikiškas inventorius. Ilgiausiai naujų šeimininkų laukia mažos lėkštelės (be puodelių), vaikiški vežimėliai ir mažiausio dydžio autokėdutės.
Praktiniai patarimai ir pavyzdžiai
Portal tv3.lt skaitytoja Aušra dalijasi patirtimi, kaip per remontą sutaupė kelis šimtus eurų, panaudodama naudotas duris ir parsisiųsdama nemokamai laminato. Ji pataria, kad atiduotuvių grupėse svarbu greitai reaguoti, nes ypač vertingais daiktais domisi daug žmonių.
Štai keletas pavyzdžių iš skelbimų, iliustruojančių vaikiškų daiktų atidavimo ir įsigijimo tendencijas:
- Parduodamas „cybex priam 2-1“ vežimas, „maxi cosi“ automobilinė kėdutė, „Nuna gyltukas“.
- Parduodami vaiko kambario baldai: lova su čiužiniu, rašomasis stalas su kėde, spintelė ir staliukas.
- Dovanojama pradinuko kuprinė, tinkanti pirmokui.
- Atiduodami įvairūs drabužiai naujagimiui (0-1 mėn.).
- Dovanojama vaikiška piešimo lenta, įvairūs žaislai (Kaunas).
- Dovanojami rudeniniai batai (vidpadis 22 cm), vaikiški apsauginiai varteliai.
- Atiduodama vaikiška virtuvėlė, vaikiškos kėdės.
- Dovanojamas vaikiškas paspirtukas 3in1 su kėdute ir šviečiančiais ratukais.
- Dovanojamas naudotas vaikiškas maniežas (130x70x75 cm).
Šie pavyzdžiai atspindi platų vaikiškų daiktų spektrą, kuris gali būti perleistas iš rankų į rankas - nuo drabužių ir avalynės iki didesnių daiktų, tokių kaip vežimėliai, baldai ar žaislai. Tai rodo, kad tėvai aktyviai ieško būdų, kaip ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie tvarumo didinimo, suteikdami daiktams antrąjį gyvenimą.
„Auginu vaiką be skiepų: išsamus, moksliškai pagrįstas vadovas“ - vienas iš pavyzdžių, rodantis, kad net ir informaciniai leidiniai gali būti dalijamasi. Taip pat populiarūs nauji ar mažai naudoti drabužėliai berniukams ir mergaitėms, įvairūs komplektukai, suknelės, striukės, džinsai, sijonukai, šortukai, megztukai, pižamos ir net paltukai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nepaisant bendros tendencijos į socialiai atsakingą vartojimą, dalis žmonių vis dar parduoda daiktus, o ne dovanoja, nurodydami simbolinę kainą ar derindami ją su pirkėju. Tai leidžia užsitikrinti, kad daiktas atsidurs pas tą, kuriam jis iš tiesų reikalingas ir bus tinkamai panaudotas.
