Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu (DTHS) gali būti tikras iššūkis. Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD) sindromas yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje, iki 12 metų. Pagrindiniai požymiai pasižymi nuolatiniu sunkumu sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą, impulsyvumą, trukdantys arba bloginantys socialinio, mokyklinio ar darbinio funkcionavimo kokybę bei vystymąsi. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.
Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.
Pagrindiniai ADHD simptomai
Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:
- Nedėmesingumas - sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
- Hiperaktyvumas - nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
- Impulsyvumas - neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susilaikyti ir iki galo neišklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
Taip pat gali pasireikšti šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystymasis, žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.
Kaip dirbti su vaiku, turinčiu dėmesio sutrikimą?
Auginti vaiką su dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimu reikalauja kūrybingos tėvystės. Įsiminkite vaiko rodomus ženklus, ir dalykus, kurie jį išveda iš pusiausvyros. Stebėkite jų mokymosi stilių, ir pastiprinkite šį stilių bendraudami. Jei Jums sunku, prisijunkite prie tėvų grupės.
Bendravimo strategijos
Bendraujant su vaiku, Jums gali prireikti kūrybingumo. Pavyzdžiui, sukurkite „klausymosi kamuolį“. Pasakykite vaikui laikyti kamuoliuką, arba perduoti jį Jums kai jis klausosi Jūsų. Jūs taip pat galite sukurti vizualinius signalus, pagal kuriuos vaikui būtų lengviau suprasti, ką Jūs norite kad jis ar ji nuveiktų.
Pastebėkite, kai vaikas tikrai girdi Jus ir skiria dėmesį. Daugumai žmonių reikalingas akių kontaktas, kad jie pajaustų, jog juos girdi. Visgi, šių vaikų protas operuoja greitai. Jie gali nesugebėti užmegzti ar išlaikyti akių kontakto su Jumis. Tai nereiškia, kad jie neklauso Jūsų. Priešingai, daugybė vaikų yra nenuoramos, kai jie klausosi.
Nurodykite jiems trumpai ir paprastai. Vaikus lengvai apima jausmai. Kai juos mokote ko nors arba prašote, kad jie ką atliktų, instruktuokite juos žingsnis-po-žingsnio. Visgi, nesakykite visų žingsnių vienu metu.
Leiskite jiems pasirinkti. Vaikai labai greit pajaučia tėvus, ypač kai girdi, kad tėvai kalba „šalia jų“, bet ne su jais. Visgi, kai duodate vaikui pasirinkimą, jam yra lengviau Jūsų klausytis. Jie dažnai leidžia sau sulėtinti tempą ir pasverti pasirinkimo variantus, kad galėtų priimti patraukliausią sprendimą. Pavyzdžiui, kai ateina metas miegoti, Jūs galite pasakyti vaikui „Laikas miegoti.
Naudokite vizualines pagalbines priemones. Vaikai su dėmesio ir aktyvumo sutrikimais gerai reaguoja į vizualinius stimulus.
Kalba švelniai ir likite ramūs. Kai Jūs tampate įsitempę, ar pakeliate balsą, tai gali vaiką paveikti stimuliuojamai. Tai prieštarauja Jūsų tikslui, ypač jei vaikas jau yra susijaudinęs ir nusiminęs. Su vaiku kalbėkite tyliai ir likite ramūs. Jei vaikui pasireiškia pykčio priepuolis, ar ažitacija, atsitraukite ir įtraukite juos į veiklą, kuri ramina bei juos domina. Pastatykite bokštą iš kaladėlių, spalvų, arba drauge imkitės dėlionės.
Paaiškinkite savo lūkesčius. Kai Jūsų vaikas žino, ko iš jo tikitės, jie bus linkę elgtis geriau.
Įgalinkite savo vaiką, turintį ADHD: 5 esminės tiesos, kurias turi žinoti tėvai
ADHD diagnozavimas ir gydymas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai: 1) Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius. 2) Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystymui. 3) Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz. namai, mokykla, darbovietė). 4) Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę. 5) Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz. depresijos, nerimo).
Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumams ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).
Medikamentinis gydymas
Medicinėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.
Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.
Psichoterapija
Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija. Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių.
Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Kaip padėti vaikui, sergančiam ADS?
Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteikta pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:
- Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
- Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
- Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
- Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
- Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.
Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.
Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.
Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.
- Skaidykite informaciją.
- Leiskite daryti pertraukas.
- Koreguokite aplinką.
- Darykite patikslinimus.
- Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.
- Stebėkite, kas blogina situaciją.
- Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.
- Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
- Imkitės prevencijos.


