Katalikų Bažnyčios požiūris į šeimos planavimą ir kontracepciją yra sudėtingas ir daugialypis. Jis remiasi ne tik Šventojo Rašto mokymu, bet ir ilgamete teologine bei filosofine tradicija. Šiame straipsnyje gilinsimės į katalikiškus metodus, susijusius su pastojimu, ir aptarsime įvairius su tuo susijusius aspektus.
Moralinės Teologijos Samprata Katalikybėje
Moralės teologija, kaip teologijos disciplina, neišvengiamai gręžia į dieviškąjį apreiškimą Kristuje. Tačiau kaip moralės teologija ji turi savo specifiką, kuri ją išskiria iš kitų teologijos disciplinų. Jei bet kuri teologinė disciplina būtinai kelia klausimą apie Dievą, moralės teologija itin domisi atsakymu, kurį žmogus turi duoti jį užkalbinančiam Dievui: Dievui, kuris Jėzuje Kristuje tapęs žmogumi, ateina, „kad žmonės turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų“ (žr. Jn 10, 10).
Vatikano II Susirinkimo dekrete apie kunigų ugdymą Optatam totius kalbama apie būtinybę permąstyti moralės teologijos studijas: „Ypač rūpestingai tebūnie tobulinama moralinė teologija, kurios mokslinis išdėstymas, daugiau gaivinamas Šv. Raštu, teiškelia tikinčiųjų pašaukimo Kristuje didybę ir iš meilės kylančią pareigą nešti vaisių pasaulio gyvenimui“ (OT 19). Taigi moralės teologija pirmą kartą yra aptariama kaip pašaukimas, į kurį esame kviečiami atsiliepti.
Moralinis tikinčiojo gyvenimas - tai vidinis ir dinamiškas sąžinės virsmas, kurio esmė - tai susitapatinimas su Kristumi, įsisavinant jo motyvacijas, jo gyvenimo ir veikimo intencionalumą bei prisiimant kaip savą jo prasmės suvokimo horizontą. Šį virsmą apaštalas Paulius aptaria žodžiais: „Aš gyvenu, tačiau ne aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2, 20).
Taigi toks, jau vidujai perkeistas ir vis labiau nuolat perkeičiamas bei į žmogiškumo pilnatvę krypstąs žmogus būtinai sieks suvokti, spręsti ir veikti pasaulyje meilės logikos skatinamas, t. y. siekdamas bet kurį santykį kurti nesavanaudiškai, pagarbiai ir besąlygiškai priimti kitą ir kitokį bei nuoširdžiai ieškoti ir teisingai realizuoti objektyviai įmanomą gėrį kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Tikiuosi, kad ši trumpa peržvalga kiekvieną iš mūsų atveria asmeniniam moralės teologijos esmės suvokimui: besąlygiškai atleidžiančios ir dovanaĩ išganančios Dievo meilės Kristuje paliesti, esame kviečiami gyventi, spręsti ir veikti pasaulyje, vadovaujantis meilės logika.
Tačiau, kad ši pastanga tikrai taptų vaisinga, vien tik gerų intencijų ar gero nusiteikimo neužtenka: reikia būti gerai informuotiems, ypač kai sprendimus priimti tenka itin specifiniais ir konkrečių mokslo žinių reikalaujančiais klausimais. Šis svarbus patikslinimas atveria dar vieną moralės teologijos kaip mokslo aspektą: būtinybę pažinti bent jau svarbiausias įvairių mokslų kategorijas ir įgyti reikiamų esminių žinių.
Jei fundamentinė moralės teologija mąsto mūsų anksčiau aptartas ir kitas bendrąsias tikinčio žmogaus kaip moralinio subjekto temas, specialioji moralė gilinasi į gyvybės klausimus (bioetika), lytiškumo, santuokos ir šeimos tikroves (lytiškumo ir šeimos etika), socialinius, ekonominius ir finansinius gyvenimo aspektus (socialinė moralė). Minėtų sričių problemų apmąstymas, ieškant būtent etinio sprendimo, dar labiau padidina problemų kompleksiškumą: mokslo duomenys, kad ir būdami būtina tokio sprendimo sąlyga, tiesiogiai ieškomo atsakymo į klausimą apie žmogaus atsakomybę vieno ar kito fakto akivaizdoje neduoda. Tam būtina vadinamoji moralinė interpretacija.
Štai čia ir atsiveria krikščioniškosios etinės minties tradicijos turtingumo gelmė! Nepaisant vadinamosios doktrinos (tikėjimo ir moralės tiesų) vieningumo, pačioje Katalikų Bažnyčioje egzistuoja etinės argumentacijos būdų ir jais paremtų hermeneutinių raktų įvairovė. Iš tiesų visa tai yra neatsiejama objektyvios moralinės tiesos paieškos dalis.
Vakcinavimo ir Kontracepcijos Etiniai Aspektai
Viena iš pastarojo laiko aktualijų - vakcinavimo klausimas. Šv. Sosto institucijos pateikė moralės teologų išvadas, kad skiepų naudojimas dabartinės COVID-19 pandemijos metu yra geras ir moraliai leistinas dalykas, tuo tarpu Lenkijos vyskupų konferencija sudarė savo komisiją šiam klausimui ištirti, ir tos komisijos nuomonė buvo atsargiai skeptiška, kai kurios pro-life organizacijos radikaliai atmetė šią išvadą. Jūsų paminėtas skiepų nuo COVID-19 etiškumo klausimas bei egzistuojanti nuomonių įvairovė net ir autoritetingame instituciniame lygmenyje bent dalinai gali būti paaiškinti konkrečios problemos kompleksiškumu, kylančiu tiek dėl riboto mokslo faktų pažinimo, tiek ir dėl skirtingų jų interpretacijų bei vertinimų metodų.
Kaip ten bebūtų, Tikėjimo mokslo kongregacijos Paaiškinimas apie kai kurių anti-COVID-19 vakcinų naudojimo etiškumą (2020 m. Kas gi iš tiesų yra teigiama? Pačioje pradžioje pažymima, kad dokumentas nesiekia reikšti nuomonės apie vakcinų saugumą ir efektyvumą (šiuo klausimu turi pasisakyti kompetentingi biomedicinos atstovai ir oficialios vaistų agentūros), bet domisi vien tik moraliniu jų aspektu.
Norėčiau pabrėžti sąlygą „kai nėra“ arba būtų galima sakyti: „kol nėra“. Šiam teiginiui pagrįsti siūloma loginė argumentacija paremta net keliais tradiciniais etiniais principais. Pirmiausia primenamas bendradarbiavimo blogyje (cooperatio ad malum) principas ir galimi su juo susietos asmeninės moralinės atsakomybės skirtumai. Įvertinus visus etiškai svarbius elementus skiepijimo klausimu, minėtas principas yra sukonkretinamas kalbant vien tik apie materialų, tolimą ir pasyvų bendradarbiavimą blogyje (cooperatio materialis, remota et passiva ad malum), kuris ypač rimto pavojaus situacijoje nevirsta etiniu reikalavimu aptartam bendradarbiavimui išvengti, kadangi toks pasirinkimas niekaip negali būti tiesiogiai sutapatintas su formaliu pritarimu aborto praktikai (t. y. su formaliu bendradarbiavimu blogyje, cooperatio formalis ad malum). Beje, tiesiogiai sukelto aborto klausimu dokumentas nepalieka jokių abejonių: tokia praktika visada yra nemorali.
Trumpai aptartą bendradarbiavimo blogyje principo analizę papildo atsakomybės už asmeninę sveikatą ir bendrojo gėrio siekio principai: atsisakant šiuo metu disponuojamų vakcinų panaudojimo, tiek asmeninei, tiek visuomenės sveikatai (ypač itin pažeidžiamų žmonių kategorijų) kiltų rimtas pavojus. Ir vis tik svarbu paminėti, kad nepaisant pabrėžiamos skiepų svarbos, pareiga skiepytis nėra įvardijama kaip moralinė ir išlieka asmeninės sąžinės prerogatyva, t. y. savanoriška.
Taigi nebestebina, kad paaiškinimas skiria dėmesio ir asmenims, kurie asmeninėje sąžinėje nesutinka skiepytis vakcinomis, kurios, kaip jau minėjome, nėra etiškai nepriekaištingos. Tokia teisė egzistuoja, tačiau kartą ja pasinaudojus, kyla pareiga elgtis atsakingai ir pasinaudoti visomis kitomis profilaktinėmis priemonėmis tam, kad kiek įmanoma netaptų kitiems pavojingais viruso nešėjais.
Manau, kad tiktų šioje vietoje priminti (nors pats dokumentas apie tai nekalba), jog ne visos šiuo metu Lietuvoje naudojamos vakcinos yra vienareikšmės. Pavyzdžiui, vadinamosios sintetinės, mRNR pagrindu (genetinė informacija apie vadinamąjį dyglio baltymą) sukurtos vakcinos jų gamybos procese žmogaus embriono ląstelių nenaudoja: tokios yra Pfizer-BioNTech „Comirnaty“ ir Moderna „Spikevax“ vakcinos. Žinoma, ir jos bent jau pradiniuose tyrimų etapuose nebuvo „etiškai nepriekaištingos“. To paties negalima pasakyti apie dvi kitas, vadinamąsias virusinių vektorių vakcinas - AstraZeneca „Vaxzevria“ ir Janssen Pharmaceutica „COVID-19 Vaccine Janssen“.
Popiežius Pranciškus.
Taigi ir kai kurių vyskupų konferencijų abejones skaityčiau atsižvelgdamas į aptartąjį itin kompleksišką etinių sprendimų kontekstą. Jei kam nors atrodytų, kad būtų geriau turėti išankstinius, autoritetingus ir vienaprasmiškus atsakymus į absoliučiai visus iškylančius klausimus, galėčiau tik dar kartą pasakyti, jog ieškant moralinės, t. y. sąžinę įpareigojančios tiesos, tai tiesiog neįmanoma.
Norėčiau prisiminti popiežiaus Pranciškaus mintį, kad net ir Bažnyčios magisteriumas nebūtinai turi duoti atsakymus į visus dogmatinius, moralinius ar pastoracinius klausimus (žr. Šį pamąstymą norėčiau užbaigti popiežius Pranciškaus žodžiais iš rugpjūčio 18 d. tautoms skirto video kreipimosi apie skiepijimo nuo COVID-19 kampaniją: „Skiepytis kompetentingų institucijų leidžiamomis vakcinomis yra meilės aktas. Kaip ir padėti užtikrinti, kad dauguma žmonių būtų paskiepyti, yra meilės aktas. Skiepijimasis - tai paprastas, bet esminis būdas siekti bendrojo gėrio ir rūpintis vieni kitais, ypač labiausiai pažeidžiamais“.
Natūralūs Šeimos Planavimo Metodai (NŠP)
Natūralūs šeimos planavimo (NŠP) metodai yra įvairios vaisingumo pažinimo ir planavimo sistemos, kurios padeda poroms suprasti moters vaisingo periodo laiką ir pagal tai planuoti pastojimą arba jo išvengti. NŠP metodai grindžiami moters vaisingumo požymių stebėjimu ir interpretavimu, nenaudojant jokių dirbtinių kontraceptinių priemonių.
Simptoterminis Metodas
Simptoterminis metodas yra vienas iš efektyviausių NŠP metodų, derinantis kelių vaisingumo požymių stebėjimą: bazinės kūno temperatūros matavimą, gimdos kaklelio gleivių stebėjimą ir, kartais, kitų požymių, tokių kaip gimdos kaklelio padėtis ar krūtų jautrumas, vertinimą. Šio metodo efektyvumas siekia iki 99%, jei jis taikomas teisingai.
Yra įvairių simptoterminio metodo modifikacijų, pavyzdžiui, angliškoji (R. Billings, J. J. Marchal, J. R. Marshall), austriškoji (J. Roetzer), vokiškoji / Diuseldorfo (angliškosios bei austriškosios modifikacijų derinys) (Sensiplan), amerikietiškoji (J. ir S. Kippley). Lietuviškoji NŠP mokykla turi tam tikrų savitumų, tačiau yra sukurta angliškosios simptoterminio metodo modifikacijos pagrindu. Lietuvoje taip pat mokoma Sensiplan metodo, tačiau mokytojai neruošiami.
Gimdos Kaklelio Gleivių Metodai
Tai grupė viensimptomių metodų, kurie pagrįsti tik gimdos kaklelio gleivių stebėjimu. Nors jie ir yra viensimptominiai, tačiau yra plačiai paplitę, o kai kurie iš jų, jei taikomi be klaidų, savo efektyvumu mažai tenusileidžia simptoterminiam metodui.
Bilingsų Metodas (Bilingsų Ovuliacinis Metodas - BOM)
Billingso metodas yra vienas iš labiausiai žinomų ir plačiai naudojamų gimdos kaklelio gleivių stebėjimo metodų. Jis grindžiamas moters kasdien stebimais gimdos kaklelio gleivių pokyčiais, kurie atspindi hormonų svyravimus ir vaisingumo fazes.
CrMS nėra, kaip neretai manoma, patobulintas Bilingsų metodo variantas - tai du savarankiški metodai, kurių pagrindiniai skirtumai yra šie: CrMS sukurta ne standartizuojant BOM taisykles, o pasitelkiant naujas. CrMS akcentuoja griežtą metodo standartizavimą, BOM - kiekvienos moters individualumą ir metodo lankstumą. CrMS naudojami tik numatyti simboliai, pagal BOM moteris gali nusakyti požymius ir savais žodžiais.
Pagal abu metodus vertinamos tiek pačių gleivių savybės, tiek jų sukeliami pojūčiai, tačiau BOM naudojanti moteris turi vertinti subjektyvius kasdienės veiklos metu atsiradusius pojūčius išorinių lytinių organų srityje (tai svarbiausias BOM komponentas), o naudojanti CrMS - fiksuoti gleivių lemiamus pojūčius tik valymosi tualetiniu popieriumi pagal tiksliai aprašytą metodiką metu.
Pagal abu metodus gleivės vertinamos tik išorėje. Jei CrMS-ą naudojanti moteris aptinka gleivių ant tualetinio popieriaus, turi jas įvertinti pirštais, o BOM pirštų testas netaikomas. CrMS numato metodiką, kaip po lytinio akto per 1 val. pašalinti spermos likučius, kad jie kitą dieną netrukdytų vertinimui, BOM akcentuoja natūralumą ir kas antro vakaro taisyklę.
Abiems metodams požymių žymėjimui naudojama spalvotų lipdukų sistema, bet tiems patiems simboliams teikiamos kiek skirtingos reikšmės. CrMS-oje nėra pagrindinio nevaisingumo modelio sąvokos ir su ja susijusių taisyklių. Pagal CrMS poovuliacinė nevaisingoji fazė prasideda ketvirtosios dienos po gleivių piko vakarą, pagal BOM - ketvirtosios dienos rytą. Skiriasi metodų taisyklės netipinėse situacijose.
FEMM Metodas
FEMM (Fertility Education & Medical Management, femmhealth.org) - tai mokslo žiniomis grįsta vaisingumo sveikatos programa moterims (nuo paauglystės (teenFEMM) iki menopauzės), kurios metu mokoma stebėti, nustatyti ir suprasti savo kūno pokyčius, susijusius su sveikata ir vaisingumu. Moterys mokomos stebėti konkrečius biologinius žymenis - gimdos kaklelio gleives, menstruacijas ir ovuliaciją, suprasti, kodėl šie požymiai atsiranda ir kaip jų pokyčiai daro įtaką bendrai ir vaisingumo sistemos sveikatai.
FEMM programa leidžia: nustatyti ir spręsti dažnas sveikatos problemas, tokias kaip nereguliarus kraujavimas, skausmas, migrena, depresija ir t.t., pažinti savo kūną, siekiant stebėti ir atpažinti normalią ar nenormalią savo vaisingumo sveikatą ir panaudoti gautą informaciją nėštumo atidėjimui arba jam pasiekti. Esant sveikatos problemų, FEMM apmokyti medicinos specialistai gali atlikti tikslesnius tyrimus, diagnozuoti ir gydyti, nes dirba su biologiniais žymenimis, kuriuos pateikia pati moteris savo stebėjimais.
Dviejų Dienų Metodas
Dviejų dienų metodas - tai labai supaprastinta ovuliacinio metodo modifikacija, sukurta naudoti vengiant nėštumo ir skirta visų pirma besivystančioms šalims.
Kiti Metodai
Ritmo Metodas
Ritmo metodas svarbus tik istoriškai ir kaip savarankiškas metodas nebetaikomas.
Standartinių Dienų Metodas
Standartinių dienų metodas - tai kalendorinis metodas, sukurtas 1999 m. Georgetown universitete, skirtas visų pirma neraštingoms moterims ir gan sėkmingai integruotas į šeimos planavimo programas besivystančiose šalyse. Šiam metodui naudojami specialūs "ciklo karoliai" (CycleBeads).
Temperatūrinis Metodas
Kaip savarankiškas metodas nėra populiarus, nes reikalauja ilgų susilaikymo nuo lytinių santykių periodų, tačiau jo efektyvumas itin didelis. Bazinės kūno temperatūros sekimas yra vienas iš pagrindinių simptoterminio metodo komponentų. Tačiau net ir naudojant simptoterminį metodą gali pasitaikyti situacijų, kai kiti vaisingumo požymiai dėl tam tikrų priežasčių mažai informatyvūs. Šiais atvejais bazinės kūno temperatūros negalima vertinti įprastai - būtina taikyti griežtesnes, t.y. temperatūrinio metodo taisykles.
Laktacinės Amenorėjos Metodas (LAM)
Laktacinės amenorėjos metodas (LAM) - tai metodas, skirtas žindančioms moterims, kurios savo kūdikiui iki 6 mėn. amžiaus neduoda jokio (ar beveik jokio) papildomo maisto ir kurioms dar neatsinaujinusios mėnesinės. Griežčiausia prasme LAM nepriskiriamas NŠP metodams, nes nereikalauja kasdienio vaisingumo požymių registravimo.
Instrumentiniai Metodai
Instrumentiniai vaisingumo pažinimo metodai pagrįsti vaisingosios fazės ribų nustatymu vaisingumo indikatoriumi. Priklausomai nuo indikatoriaus veikimo principo šių metodų patikimumas vengiant nėštumo gali būti nuo labai žemo iki vidutinio (pvz. Marquette metodas). Kaip savarankiški metodai jie neprilygsta efektyviausiems šiuolaikiniams NŠP metodams, todėl paprastai taikomi arba kartu su simptoterminiu ar gimdos kaklelio gleivių metodu.
Katalikų Požiūris į Seksualumą ir Meilę
Katalikų Bažnyčios mokymas apie meilę ir seksualumą yra glaudžiai susijęs su santuokos samprata. Seksualumas laikomas Dievo dovana, skirtu santuokiniam ryšiui stiprinti ir vaikų pradėjimui. Bažnyčia pabrėžia, kad seksualiniai santykiai turėtų būti grindžiami meile, pagarba ir atsidavimu vienas kitam.
Nors Bažnyčia griežtai draudžia dirbtinę kontracepciją, ji pripažįsta natūralius šeimos planavimo metodus, kurie leidžia poroms sąmoningai planuoti šeimą, atsižvelgiant į moters vaisingumo ciklus. Tai traktuojama ne kaip dirbtinis vaisingumo slopinimas, o kaip atsakingas elgesys, siekiant išvengti pastojimo nepalankiu metu arba kai šeima nėra pasiruošusi susilaukti vaikų.
Pavyzdžiui, diskutuojama apie Karezzą - susilaikymą nuo orgazmo lytinių santykių metu. Kai kurie mano, kad Karezza, jei praktikuojama moters nevaisingu laikotarpiu, neprieštarauja Bažnyčios mokymui, nes ji nesiskiria nuo dirbtinės kontracepcijos tuo, kad siekia atskirti lytinį aktą nuo jo gimdymo tikslo. Priešingai, Karezza gali būti laikoma meilės ir tarpusavio ryšio stiprinimo priemone.
Iššūkiai ir Atsakomybė
Katalikų Bažnyčia pripažįsta, kad moralinių sprendimų priėmimas, ypač susijusių su gyvybe, lytiškumu ir šeima, yra sudėtingas. Ji skatina tikinčiuosius siekti gilesnio supratimo, remtis mokslo duomenimis ir juos tinkamai interpretuoti, vadovaujantis meilės logika ir atsakingumu.
Popiežius Pranciškus yra pabrėžęs, kad skiepijimasis yra meilės aktas, padedantis rūpintis vieni kitais, ypač labiausiai pažeidžiamais. Jis taip pat ragina Bažnyčią būti atvirai ir supratingai įvairioms situacijoms, nepateikiant vienareikšmių atsakymų į visus iškylančius klausimus.
Galų gale, svarbiausia yra siekti objektyvios moralinės tiesos, vadovaujantis sąžine ir meilės logika. Tai reikalauja nuolatinio augimo, mokymosi ir atvirumo Dievo malonei.
tags: #katalikiskas #metodas #del #pastojimo
