Vienas iš svarbiausių Apšvietos epochos filosofų, Džonas Lokas (John Locke, 1632-1704), suformulavo teoriją, turėjusi didžiulę įtaką pažinimo teorijai ir supratimui apie asmenybės formavimąsi. Jo koncepcija „tabula rasa“ (lot. „švari lenta“) teigia, kad žmogaus protas gimstant yra tuščias, o visos žinios ir supratimas įgyjami per patirtį. Ši idėja radikaliai skyrėsi nuo tuo metu vyravusių įgimtų idėjų koncepcijų ir tapo kertiniu akmeniu švietėjiškai ideologijai, pabrėžiančiai aplinkos ir patirties svarbą žmogaus raidai.
Pažinimo teorija: nuo patirties prie idėjų
Lokas atmetė racionalisto R. Dekarto įgimtų idėjų koncepciją. Jis tvirtino, kad žmogaus sąmonė iš pradžių yra „tabula rasa“ - neturinti jokio pasaulio vaizdo. Pasak Loko, pažinimas įgyjamas per patyrimą. Idėjos atsiranda arba stebint išorinius daiktus, veikiančius jutimo organus (tai vadinama jutiminiu arba išoriniu pažinimu), arba stebint save (tai vadinama vidiniu pažinimu arba refleksija). Iš šių dviejų pažinimo šaltinių kyla visos idėjos, kurios padeda suvokti pirmines (judėjimą, tįsumą, formą) ir antrines (spalvą, kvapą, skonį) kokybes.
Lokas išskyrė du patyrimo aspektus: išorinį patyrimą, kuris remiasi daiktų juslinėmis pagavomis, ir vidinį patyrimą, kurio pagrindas yra mūsų AŠ būsenos ir veiksmai, tokie kaip tikėjimas, abejojimas, mąstymas, kentėjimas ir pan. Siela pažinimo akto metu gali būti orientuota ir į išorę, ir į vidų, į save.
D. Lokas skyrė pirmines ir antrines daiktų savybes. Pirminės savybės (didumas, forma, tįsumas, judėjimas) priklauso patiems daiktams. Tuo tarpu antrinės savybės (spalva, skonis, kvapas, garsas) yra daiktų savybės mumyse. Pažinimo procese antrinės savybės yra tarsi sąmonės veiklos pagrindinė medžiaga, tačiau pirminės savybės yra svarbesnės pažinimo rezultatams gaminti.
Lokas skirstė idėjas į paprastąsias ir sudėtingąsias. Paprastosios idėjos yra pirminiai mūsų pažinimo elementai, gaunami per jutimus ir refleksiją. Sudėtingosios idėjos kuriamos proto veikla, jungiant paprastąsias idėjas.
Aplinkos įtaka asmenybės formavimuisi
Loko pažinimo teorija, besiremianti patyrimu ir pripažįstanti objektyvų pasaulio egzistavimą, turėjo didelės reikšmės teorijoms apie aplinkos poveikį asmenybės formavimui. Žmogus buvo laikomas aplinkos produktu, kuris negimsta nei tik blogas, nei tik geras. Žmogus tampa toks, kokį jį padaro aplinka, o patirtis formuoja jo moralę.
Vaiką supanti aplinka apima mokyklinę aplinką, daiktinę aplinką ir dorovinę aplinką. Mokyklinė aplinka formuoja vaiko intelektą ir socialinius įgūdžius, daiktinė aplinka tenkina jo poreikius ir lavina kūrybiškumą, o dorovinė aplinka ugdo vertybes ir moralinius principus.
Nors Lokas pabrėžė aplinkos svarbą, jis neneigė tėvų įtakos vaikų raidai. Tėvai daro įtaką vaikų elgesiui, politiniams ir religiniams įsitikinimams. Be to, tėvai gali netiesiogiai daryti įtaką vaikams, padėdami jiems pasirinkti kaimynus ir bendraamžius.
Visais gyvenimo tarpsniais mes patiriame grupių įtaką, nes siekiame įsitvirtinti ir būti pripažinti. Vaikų konformistinis elgesys, siekiant prisitaikyti prie įvairių grupių, turi įtakos kasdieniams poelgiams.
Kritika ir reikšmė
Loko „tabula rasa“ teorija susilaukė kritikos iš įvairių pusių. Vieni teigė, kad ji per mažai dėmesio skiria įgimtiems faktoriams, kiti - kad ji per daug supaprastina pažinimo procesą. Nepaisant to, Loko teorija turėjo didžiulę įtaką filosofijos, psichologijos ir pedagogikos raidai.
Vis dėlto, šiuolaikinės žinios apie žmogaus evoliuciją ir genetiką leidžia teigti, kad žmogus nėra visiškai „švari lenta“. Yra manoma, kad žmogaus elgesį lemia ne tik aplinka, bet ir paveldimumas, prigimtis ir auklėjimas. Bandymas paaiškinti žmogaus poelgius vien tik paveldimumu arba tik aplinka iš esmės yra klaidingas ir nemoksliškas. Amžinas ginčas dėl to, kas žmoguje socialu, o kas biologiška, sprendžiamas labai paprastai, kai prisimenama, jog žmogus yra socialinis gyvūnas. Todėl reikia sakyti ne „arba“, o „ir“: ir aplinka, ir paveldimumas, ir prigimtis, ir auklėjimas.
Genetikos mokslininkai atrado tam tikrų genų įtaką žmogaus ypatumams. Pavyzdžiui, aptinkama genų, siejamų su muzikine klausa ar polinkiu muzikuoti. Nustatyta, kad 8-oje chromosomoje yra sritis, kurioje yra genas ADCY8, svarbus mokymuisi ir atminčiai. Šį geną turintys žmonės gali pasižymėti absoliučia muzikine klausa. Taip pat svarbūs 73 genai, esantys 6-osios chromosomos ilgajame periode, turintys įtakos centrinės nervų sistemos (CNS) raidai. Tačiau vienareikšmiškai negalima sakyti, kad vien genetinis pagrindas lemia talentą ar kitus gebėjimus. Didelės įtakos turi ir socialinė aplinka bei ankstyvasis ugdymas.
Kai kurie tyrimai rodo, kad intelektas paveldimas apie 70 procentų. Visgi, atliekant tokius tyrimus, sunku atskirti tą įgimtą dalį nuo išugdytos. Vaikas, gimęs tam tikro intelektinio potencialo šeimoje, paveldi ne tik šį potencialą koduojančius genus, bet ir aplinką, kurioje augs ir bus ugdomas.
Taigi, nors Džono Loko idėja apie „švarią lentą“ buvo revoliucinė savo laiku ir padėjo pagrindus empirizmui bei švietimo svarbai, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus prigimtis yra daug sudėtingesnė ir apima tiek įgimtus polinkius, tiek aplinkos ir patirties įtaką.
