Lietuvoje nuosekliai mažėjant gimdymo paslaugas teikiančių įstaigų skaičiui, kilo diskusija dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų ateities. Ši įstaiga, gyvuojanti nuo 1926 metų ir 1994 metais gavusi dabartinį pavadinimą, yra laikoma unikalia mažos rizikos gimdymo alternatyva šalyje. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė, remdamasi finansiniais nuostoliais ir demografiniais pokyčiais, planuoja šią įstaigą integruoti į savo struktūrą, kas kelia didelį visuomenės susirūpinimą.
Finansiniai ir Demografiniai Iššūkiai
LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė nurodo, kad sprendimas dėl gimdymo namų pertvarkos nėra skubotas, o finansiniai nuostoliai stebimi kelerius metus. Jos pateiktais duomenimis, akušerijos ginekologijos padalinio Josvainių gatvėje pajamos sudaro apie 2,8 mln. eurų, tuo metu darbo užmokesčio sąnaudos siekia 3,2 mln. eurų, o bendros sąnaudos - apie 4,5 mln. eurų. Krikščioniškųjų gimdymo namų pajamos yra apie 2 mln. eurų, darbo užmokesčiui skiriama 2,7 mln. eurų, o bendros sąnaudos siekia apie 3,7 mln. eurų. Ligoninės direktorė pabrėžė, kad nepaisant atvykstančių gimdyvių skaičiaus, įstaigoje turi būti išlaikyta didelė specialistų komanda, kurios dvylikos mėnesių darbo užmokesčio fondas sudaro beveik 2 mln. eurų. Demografiniai pokyčiai taip pat daro įtaką: nuo 2021 iki 2025 metų Lietuvoje gimdymų skaičius sumažėjo trečdaliu, o Kauno ligoninėje - apie 20-25 procentais. Konkrečiai, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimdymų skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik 30 proc. (nuo 930 iki 656), o Akušerijos ir ginekologijos skyriuje Josvainių gatvėje - apie 20 proc. (nuo 1193 iki 935).
Prof. dr. Jonas Čeponis, LSMU Kauno ligoninės medicinos direktorius, paaiškina, kad mažėjantis gimdymų skaičius reiškia mažesnį finansavimą iš biudžeto, nes lėšos skaičiuojamos pagal gimdymų skaičių. Tuo tarpu galimybės sutaupyti yra ribotos, nes padalinyje visą parą turi dirbti to paties dydžio profesionalų komanda.
Unikalus Gimdymo Priežiūros Modelis
"Uždaromas ne paprastas ligoninės padalinys, o naikinamas gimdymo priežiūros modelis. Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai yra vienintelė tokia likusi Lietuvoje mažos rizikos gimdymo alternatyva," - kalbėjo iniciatyvos "Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus" įkūrėja Jarūnė Rimavičė. Ji pabrėžia, kad tai yra tarpinis modelis tarp gimdymo namuose ir gimdymo ligoninės stacionare, kuris skatinamas ir veikia išsivysčiusiose šalyse.Tokio tipo įstaigos yra skatinamos ir visiškai veikia išsivysčiusiose šalyse. Toks modelis negali atstoti natūralaus gimdymo centro, grindžiamo kitokia priežiūros filosofija, skirto mažos rizikos nėštumams ir atliepiančio specifinius šeimų poreikius. Kai kurių moterų saugumą suteikia tik didelė ligoninė su visais įmanomais reanimacijos skyriais fone, kitoms ligoninės šurmulys, medicininės aparatūros gausa ir nuolat besikeičiantys veidai kelia didžiulį stresą. Šioms moterims saugumas reiškia ramybę, lėtą tempą ir namus primenančią aplinką. Pasak akušerės, šis tarpinis variantas tarp gimdymo namuose ir didelės ligoninės yra svarbus kaip reali pasirinkimo galimybė: jis leidžia suderinti medicininį saugumą su pagarba natūraliam gimdymo procesui ir individualiems gimdyvių bei šeimų poreikiams.
Anot akušerės ir tinklaraščio "Sumani mama" autorės Marijos Mizginaitės, vienas gimdymo modelis negali atitikti visų moterų ir šeimų poreikių, todėl pasirinkimo galimybė gimdymo priežiūroje yra itin svarbi.
Prenatalinės ir ankstyvosios raidos psichologė Inga Drupienė akcentuoja, kad gimdymo patirtis turi ilgalaikį poveikį moters psichologinei sveikatai, ryšiui su kūdikiu ir net sprendimui dėl šeimos planavimo. "Gimdymo aplinkos pasirinkimo galimybė nėra tik komforto klausimas - tai esminė psichologinio saugumo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką gimdymo patirčiai," - pabrėžia ji. Šią mintį patvirtina ir tai, kad moksliniai tyrimai rodo, jog saugumo jausmas, privatumas ir rami aplinka tiesiogiai lemia pagrindinio gimdymo hormono - oksitocino - išsiskyrimą. Jei moteris jaučia baimę ar įtampą, organizmas pradeda skirti streso hormonus, kurie gali slopinti sklandžią gimdymo eigą. Be to, neigiama gimdymo patirtis siejama su didesne pogimdyminės depresijos ir potrauminio streso rizika.
Inga Drupienė taip pat atkreipia dėmesį, kad gimdymo patirtis gali būti svarbi ir demografinių sprendimų kontekste. "Kalbant apie demografinius iššūkius, svarbu suprasti, kad sprendimas turėti daugiau vaikų gali būti tiesiogiai susijęs su ankstesnėmis gimdymo patirtimis."
Paslaugos ir Sąlygos Gimdyvėms
Kauno Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimdyti gali kiekviena to pageidaujanti moteris, jei yra išnešiojusi pilnas 37 savaites ir neturi didelės rizikos faktorių. Gyvenamoji vieta ar nėštumo priežiūros vieta nesvarbi. Už visas gimdymo priežiūros paslaugas moka ligonių kasa, tačiau būtina pasitikrinti, ar galioja sveikatos draudimas.
Papildomas mokestis imamas, jei artimasis lieka šeimos kambaryje. Kambario kaina parai siekia 30 arba 40 eurų, o jei artimasis pageidauja gauti maistą, tai kainuos apie 5 eurus parai. Už šias paslaugas mokama išvykstant.
Gimdyves gali lydėti pasirinktas asmuo - dažniausiai vyras ar dula. Nerekomenduojama kviesti sergančių ar tuo abejojančių asmenų.
Rekomenduojama turėti dokumentus - pasą arba asmens kortelę, nėščiosios kortelę, higienos reikmenis (dantų šepetėlį ir pastą, muilą, rankšluosčius, higieninius paketus, paketų pogimdyviniam periodui), rūbus (chalato, šlepečių, naktinių marškinių). Naujagimiui rekomenduojama pasiimti vienkartinių rankšluosčių, sauskelnių, jei pageidaujate - rūbelių. Taip pat pravartu turėti geriamojo vandens ir lengvo maisto.
Po gimdymo moterys su artimuoju paprastai praleidžia 2-3 paras. Kiti lankytojai kviečiami nuo 16 iki 19 valandos.
Nėštumo priežiūra Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose yra mokama paslauga, nes ligonių kasa neskiria lėšų už šias paslaugas, jos atitenka poliklinikoms ar šeimos gydytojo centrams. Lankantis Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, priežiūra kainuoja 310 eurų už visą nėštumą (didžioji dalis - mokestis už laboratorinius tyrimus). Įstaiga skatina nėščiąsias lankytis savo poliklinikose, tačiau esant reikalui mielai konsultuoja.
Įstaigoje atliekami cezario pjūviai ir epidurinis nuskausminimas. Cezerio pjūvių skaičius neviršija 15 procentų. Medikamentinį gimdymų nuskausminimą renkasi apie 40 proc. gimdyvių. Taip pat yra galimybė gimdyti vandenyje.
Svarbu žinoti:
- Kas gali gimdyti: Kiekviena to pageidaujanti moteris, išnešiojusi pilnas 37 savaites ir neturinti didelės rizikos faktorių.
- Apgyvendinimas: Po gimdymo moterys su artimuoju praleidžia 2-3 paras.
- Lankytojai: Kiti asmenys kviečiami 16 -19 valandomis.
- Reikalingi daiktai: Asmens dokumentai, nėščiosios kortelė, higienos priemonės, rūbai, naujagimio reikmenys.
- Papildomos paslaugos: Artimojo apgyvendinimas ir maitinimas apmokestinamas.
- Nėštumo priežiūra: Mokama paslauga, jei nesilankote poliklinikoje.
- Medicininės procedūros: Atliekami cezario pjūviai, taikomas epidurinis nuskausminimas, galimas gimdymas vandenyje.
Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai bus integruoti į LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką, kuri veiks dviejuose padaliniuose - Josvainių ir Miško gatvėse. Akušerijos ir neonatologijos skyriai veiks Josvainių gatvėje, o Ginekologijos skyrius bei Akušerijos ir ginekologijos konsultacijų poliklinika bus išsidėsčiusios per du padalinius.
Papasakojo apie Kaune įsikūrusį centrą, kuris gelbsti jaunuolių likimus: padėti gali kiekvienas
Visuomenės Reakcija ir Peticija
Planuojamas Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymas sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą. Iniciatyvos "Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus" įkūrėja Jarūnė Rimavičė kreipėsi į sprendimų priėmėjus su prašymu stabdyti uždarymo procesą ir sudaryti darbo grupę iš sprendimų priėmėjų, ekspertų bei visuomenės atstovų, kuri įvertintų visas alternatyvas, finansinį modelį ir ilgalaikes pasekmes šeimoms bei valstybei. Iniciatyvos parengtą peticiją dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo iki kovo 22 d. pasirašė daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.
Žinomi žmonės, tarp jų ir Ieva Zasimauskaitė, išreiškė susirūpinimą dėl planuojamų pokyčių. Ji pabrėžė, kad uždaromas ne tik padalinys, bet naikinamas gimdymo priežiūros modelis, kuriam būdinga ypatinga atmosfera ir energetika. Taip pat kyla klausimas, kodėl, kalbant apie gimstamumo skatinimą, planuojama atsisakyti vienos jaukiausių ir šeimų labiausiai vertinamų gimdymo vietų Lietuvoje.
Moterys, kurios gimdė Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, dalijasi teigiamomis patirtimis, pabrėždamos personalo dėmesingumą, švelnumą, malonų bendravimą ir ypatingą atmosferą. Jos teigia, kad būtent čia jos galėjo patirti natūralų gimdymą be intervencijų, jausti išklausytos ir palaikytos. Nerimas kyla dėl to, ar poreikiai bus patenkinami kitoje erdvėje, ar bus išsaugotas privatumas, komfortas, ryšys ir empatija.
Alternatyvos ir Ateities Perspektyvos
Viešojoje erdvėje vis dažniau siūloma vietoje perkėlimo pilnai įveiklinti Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, juose koncentruojant mažos rizikos gimdymus ir taip mažinant tretinio lygio stacionaro apkrovą. Šis modelis galėtų tapti strategiškai valstybės palaikomu ir vystomu pavyzdžiu, atskleidžiančiu, kokia pagarbi, saugi ir šeimai palanki gali būti gimdymo patirtis. Tai iki šiol neišnaudotas potencialas - ši įstaiga galėtų veikti kaip pozityvus etalonas nacionaliniu mastu, stiprinantis moterų pasitikėjimą gimdymo sistema ir drąsinantis jas planuoti daugiau vaikų.
LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vadovas doc. dr. Tomas Biržietis teigia, kad sprendimas centriniame padalinyje įkurti Akušerijos ir ginekologijos kliniką atliepia daugiaprofilinės ligoninės strategiją, siekiant sutelkti skirtingose lokacijose išsidėsčiusias paslaugas vienoje vietoje. Jis žada, kad visa gera praktika - sukaupta tiek Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, tiek ir kituose skyriuose - bus perkelta į naujai kuriamą kliniką. Naujoji klinika akušerijos pacientėms užtikrins psichologo pagalbą, žindymo konsultantės pagalbą, taip pat planuojama atnaujinti skyriuje esančias palatas, padidinant šeimos kambarių skaičių.
Vis dėlto, visuomenė ir moterys, kurios rinkosi Krikščioniškuosius gimdymo namus, tikisi, kad jų balsas bus išgirstas ir bus rasti sprendimai, užtikrinantys šios unikalios įstaigos išsaugojimą. Klausimas išlieka atviras: ar Lietuva siekia tik trumpalaikio finansinių rodiklių gerinimo, ar kuria sistemą, kuri ilgainiui stiprintų šalies demografinę situaciją.
tags: #kas #priklauso #gimdant #krikscioniskuose #gimdymo #namuose
