10 svarbiausių dalykų, kurių būtina vengti nėštumo metu – išsamus vadovas kiekvienai būsimoje mamai!

Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus metas moters gyvenime, kuomet būtina atkreipti dėmesį į daugelį veiksnių, galinčių turėti įtakos tiek būsimos mamytės, tiek augančio vaikelio sveikatai. Svarbu žinoti, kokių produktų, aplinkos veiksnių, aplinkybių ir įpročių reikėtų vengti, kad nėštumas praeitų sklandžiai ir saugiai.

Mitybos ypatumai nėštumo metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.

Kokių produktų vengti nėštumo metu?

Pateikiame 10 produktų, kurių nereikėtų valgyti, jei laukiatės:

Žalia arba ne iki galo iškepta mėsa. Joje gali būti bakterijų, kurios pavojingos negimusiam vaikui, pavyzdžiui, toksoplazmozė ir kt. Bakterijos nėra atsparios karščiui, todėl prieš valgant mėsą reikia gerai apdoroti.
Šalto rūkymo kumpiai, taip pat vytinti ir brandinti kumpiai, tokie kaip Parmos ir Serano. Reiktų vengti šaltai rūkytos žuvies (lašišos, ungurio) ir visiškai žalios žuvies (sušių).
Supakuotos gatavos salotos. Nekalbant apie abejotiną jų maistinę vertę ir gamybai naudojamų produktų kokybę, nėščiosioms jų reikėtų vengti dėl galimo bakterinio užterštumo.
Žali ir nepakankamai apdoroti kiaušiniai. Valgant juos išlieka didelė salmonelių rizika, todėl jei norite pasimėgauti tiramisu ar kitu valgiu, kurio gamybai reikia žalių kiaušinių, nenaudokite jų arba išvis rinkitės kitą patiekalą.
Žalias, nepasterizuotas pienas. Jis neretai tampa bjaurios užkrečiamosios ligos - listeriozės - šaltiniu. Taip pat reikėtų vengti patiekalų, pagamintų iš žalio, neapdoroto, pieno.
Žalio pieno produktų, kuomet sūriai buvo trumpai brandinti: Brie tipo sūrių, rikotos, sūrio su mėlynuoju pelėsiu. Jie taip pat gali būti listeriozės šaltiniu.
Galvijų kepenys. Juose linkusios kauptis „negeros” medžiagos - sunkieji metalai.
Alkoholis. Nėštumo metu jo reikia visiškai atsisakyti. Nėra saugios alkoholio dozės, jis kenkia būsimo vaiko sveikatai ir turi būti išbrauktas iš meniu mažiausiai 9 mėnesiams.
Gėrimai, kurie turi chinino ir daug kofeino. Chinino neretai būna tonikuose, kofeino - kavoje, juodojoje arbatoje, kolose ir energetiniuose gėrimuose.
Vegetariška mityba. Nėštumo metu padidėja baltymų, vitamino B12, kalcio, geležies ir cinko poreikis, todėl medikai siūlo nėštumo metu įtraukti į valgiaraštį jų turinčių produktų. Tik vegetarinė mityba nepatenkina organizmo visiškai minėtų medžiagų aprūpinimu.

Taip pat žr. Rafinuotų angliavandenių turintys produktai. Patartina vengti daug cukraus turinčių ir miltinių patiekalų. Kas kita - angliavandeniai, kuriuos gauname valgydami pilno grūdo duoną, bulves.

Nėštumo metu derėtų vengti:

Termiškai neapdorotų ar alergizuojančių maisto produktų, svaigalų.
Alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų. Ne maži vaikai, visos žinom kodėl.
Kafeino, t.y. kavos, arbatos (joje taip pat yra kafeino), šokolado, energetinių gėrimų ir pan.
Termiškai neapdorotų maisto produktų:
- A. Gaminių iš nevirtos mėsos, pavyzdžiui, šalto rūkymo mėsos kumpelių, žalios mėsos paštetų, steikų ir pan. Taip pat reikia vengti ant grilio keptos mėsos, šašlykų, kadangi juos gaminant nepasiekiama temperatūra, kurioje žūsta salmoneliozės, trichiniliozės ar listerijos užkratai. Dėl tos pačios priežasties pavojingais nėščiosios sveikatai taip pat laikomi užkandinių maistai, tokie kaip hot-dogai, hamburgeriai, kebabai ir pan., nes juos ruošiant ingridientai ne visada pašildomi iki reikiamos temperatūros.
- B. Gaminių iš žalios žuvies, pavyzdžiui suši, silkės, jūros gėrybių ir kitų produktų paruoštų marinavimo arba sūdymo būdu, dėl galimybės užsikrėsti listerijos bakterijomis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį jog jūros gėrybės gali sukelti sunkias alergines reakcijas, net jeigu ir moteris nebuvo prieš tai alergiška jūros gėrybėms.
- C. Gaminių iš žalių kiaušinių, dėl galimybės užsikrėsti salmonelioze. Kiaušinius reikia valgyti gerai išvirtus ir vengti įvairių patiekalų į kurių sudėtį įeina žali kiaušiniai (pavyzdžiui įvairūs kremai, padažai).
- D. Gaminių iš nepasterizuoto pieno. T.y. sūrių iš nepasterizuoto pieno (dažniausiai originalūs feta sūriai, lydyti sūriai, naminiai sūriai, naminė grietinė, naminis nevirtas pienas ir pan.).
Neplautų vaisių ar daržovių. Nėštumo metu svarbu laikytis higienos ir plauti vaisius bei daržoves. Baisiaja toksiplozmoze neretai užsikrečiama suvalgius neplautus vaisius ar daržoves, nes užkratas aptinkamas dirvožemyje (ir kur sergantis gyvūnas užšoko ant turgaus prekystalio)!
Maisto produktų kurie gali sukelti alergiją, pavyzdžiui žemės riešutų, citrusinių vaisių, jūros gėrybių, bičių produktų ir pan. Šiuos produktus vartoti patartina tik nedideliais kiekiais.

Aplinkos ir buities pavojai

Įvairūs toksiški medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek laiko nėščioji buvo veikiama tų medžiagų, koks jų kiekis pateko į organizmą.

Organiniai tirpikliai - tai skaidrūs, bespalviai, specifinį kvapą turintys, lengvai garuojantys bei degūs skysčiai. Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.

Apsinuodijimas nitratais įvyksta gaunant šių medžiagų su vandeniu arba maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t.y. atlikti jo tyrimus. Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai.

Pesticidai (herbicidai, arboricidai, fungicidai ir kt.) - cheminės medžiagos, naudojamos naikinti įvairius kenkėjus (daugiausia vabzdžius), naminių gyvūnų parazitus, augalų ligų sukėlėjus, piktžoles, pelėsius, grybelį ir kt. Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode.

Rūpinantis žmonių sveikata, pastaraisiais metais švino kiekis dažuose smarkiai sumažintas, tačiau vis dar galima įsigyti dažų, kuriuose yra švino. Švino dažniausiai dedama į dažus, skirtus naudoti lauke. Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę.

Gyvsidabris yra aplinkoje nesuyranti toksiška medžiaga. Vandenyje bakterijos gyvsidabrį paverčia metilo gyvsidabriu, kuris yra dar toksiškesnis. Maisto grandinė yra gana paprasta: gyvsidabris į paviršinius vandenis patenka su nuotekomis, jūriniai augalai gyvsidabrį sugeria. Žuvys, mintančios dumbliais, gauna nedidelius kiekius gyvsidabrio, o daug didesnius jo kiekius sukaupia plėšriosios žuvys, mintančios smulkiomis žuvimis.

Asbestas - pluoštinis mineralas, pasižymintis neblogomis izoliacinėmis savybėmis, todėl plačiai naudotas gaminant stogo dangą - šiferį. Šiuo metu asbesto turinčios statybinės atliekos yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Žmonės, kurie kvėpavo užterštu oru, gali susirgti asbestoze - lėtine plaučių liga. Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.

Repelentai - tai bene plačiausiai naudojamos priemonės apsaugai nuo uodų, erkių ir kitų kraujasiurbių. Labai dažnai repelentų sudėtyje būna DEET (N,N-dietil-meta-toluamido). Ši medžiaga paveikia vabzdžių nervų sistemą, tad jie dėl sutrikusios koordinacijos nebegali rasti žmogaus.

Ftalatai ir bisfenolis A (BPA) - tai endokrininę sistemą ardančios ir neigiamai hormonų balansą galinčios paveikti medžiagos. Nors ftalatų ir BPA naudojimas vis griežčiau kontroliuojamas, šių medžiagų vis dar aptinkama namų apyvokos reikmenyse ir induose, plastikiniuose buteliukuose, plastikinėse gertuvėse, vaikų žaisluose, guminiuose batuose ir t.t.

Tikriausiai nė nereikia priminti, kad nėščiosioms pavojų kelia ir alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai.

Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Rentgeno spinduliai ir kita jonizuojančioji spinduliuotė taip pat naudojama radioterapijoje (spinduliniam gydymui). Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą. Rentgeno primygtinai reikėtų vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas. Įvairūs tyrimai ir procedūros, kurioms naudojamos elektromagnetinės, mechaninės ir kt. Pavyzdžiui, echoskopija atliekama pasitelkus aukšto dažnio garso bangas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - radijo bangas ir stiprų magnetinį lauką. Šie tyrimai yra laikomi visiškai saugiais, tačiau MRT tyrimas gali būti atliekamas su kontrastinėmis medžiagomis, stokojama duomenų apie jų poveikį vaisiui, tad ši tyrimo forma nėštumo metu nerekomenduojama.

Buitiniai įpročiai, kurių reikėtų vengti

Nėštumo metu patartina nesikaitinti karštoje vonioje ar pirtyje, nes tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba persileidimą.
Nėštumo metu patartina vengti sunkių darbų, sunkiai kilnoti.
Nėštumo metu patartina vengti kontakto su cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui dažų, įvairių valiklių ir kitos garuojančios buitinės chemijos.
Nėštumo metu patartina užkrauti kačių tualeto valymą kam nors iš namiškių arba tai daryti naudojant vienkartines pirštines ir plauti rankas (dėl toksiplozmozės).
Nėštumo metu patartina vengti streso ir nepamiršti poilsio.

Vaistų ir kosmetikos vartojimas

Nėštumo metu negalima naudoti daugumos medicininių preparatų, nebent jie yra paskirti gydytojo. Taip pat reikia atsargiai vartoti ir įvairius žolinius preparatus, nes daugelis jų yra pavojingi.

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.

Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.

1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Jų išvados parodė, kad vartojusios bent vieną iš penkių skausmą malšinančių vaistų moterys dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Eteriniai aliejai nėštumo metu turėtų būti naudojami atsargiai. Nėra rekomenduojama lašinti jų į vonią ar specialius difuzorius. Jei eterinis aliejus yra įtrauktas į kremo ar kūno aliejaus sudėtį, svarbu atkreipti dėmesį į jo koncentraciją ir vengti tiesioginio kontakto su oda, ypač jautriose vietose. Išimtis yra tik levandų ir arbatmedžio aliejai, tačiau ir juos reikėtų naudoti atsargiai ir pasitarus su specialistu.

Būsimoms mamos, įžengusioms į naują gyvenimo etapą, dažnai kyla klausimai susiję su kosmetika: kokią kosmetiką jos gali naudoti nėštumo metu? Ar natūrali kosmetika yra saugi naudoti laukiantis? Kokių kosmetikos ingredientų vertėtų vengti nėščiosioms? Vienas svarbiausių aspektų yra tai, jog laukiantis ar žindant, organizmas tampa jautresnis, pakinta hormoninė ir nervų sistemos.

Vertėtų vengti šių kosmetikos ingredientų:

Retinolis (vitamino A dariniai). Šios medžiagos gali sunkiai pažeisti dar negimusį kūdikį - gali sukelti sunkius negimusio kūdikio smegenų, veido, ausų, akių, širdies ir tam tikrų liaukų (užkrūčio ir prieskydinių liaukų) apsigimimus. Be to, jis padidina persileidimo tikimybę.
Vitamino C tabletės. Nors vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį, gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Balikliai, pvz., hidrochinonas. Šis ingredientas yra plačiai naudojamas balinant odą, o nėštumo metu neretai padidėja odos pigmentacija, atsiranda netolygūs odos patamsėjimai - melazma, dar vadiname „nėštumo kauke”.
Aluminio druskos. Šis ingredientas yra plačiai naudojamas dezodorantuose ir antiperspirantuose.
Ftalatai (BzBP, DBP, DEP, DMP, DIETHYL, DIBUTYL, OR BENZYLBUTYL PHTHALATE).

Nėštumo ir žindymo metu visą MANILLA kosmetiką naudoti galima, aktyviųjų ingredientų koncentracijos yra saugios ir į kraujotaką nepatenka (todėl negali pasiekti vaisiaus ir sukelti žalos). Pirkdamos kosmetikos produktą turėkite išsisaugojusios vengtinų ingredientų sąrašą savo telefone ir skaitant INCI sudėtį žiūrėkite, kad joje nebūtų išvardintų komponentų.

Žalingi įpročiai

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė.

Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.

„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Taip pat svarbu žinoti, kad kofeino yra ne tik kavoje, bet ir juodojoje bei žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.

Fizinis aktyvumas ir kelionės

Pasak V. Uzelienės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes“, - pataria šeimos gydytoja.

S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).

Visos moterys, neturinčios kontraindikacijos sportui, turėtų būti fiziškai aktyvios ir visą nėštumą. Nesvarbu ar moteris nesportavo prieš nėštumą, ar yra diagnozuotas gestacinis diabetas, ar moters KMI priskiriamas viršsvoriui, nutukimui. Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairaus intensyvumo fiziniu aktyvumu bent 150 min. per savaitę, norint išlaikyti sveiką be komplikacijų nėštumą. Fizinis aktyvumas turėtų sudaryti ne mažiau nei 3 dienas per savaitę nėštumo metu, fizinis aktyvumas kiekvieną dieną taip pat sveikintinas.

Labiausiai vertinamos ir saugiausios daugumai nėščiųjų aktyvios fizinės veiklos: ėjimas, plaukimas, stacionarus važiavimas dviračiu, raumenų treniravimas, mažo intensyvumo aerobika, modifikuota Joga, modifikuotas Pilatesas. Saugios aktyvios veiklos nėščiosioms, kurios reguliariai tuo užsiėmė prieš nėštumą: bėgimas, jojimas, važiavimas dviračiu lauke, slidinėjimas kalnų slidėmis, rakečių sportas. Nerekomenduojamos aktyvios fizinės veiklos: kontaktinis sportas, veiklos, kurios turi rizikos kritimams, nardymas, parašiutų sportas, sunkus Pilatesas ar Joga.

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.

V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, pasak šeimos gydytojos, leistis į ją tikrai nepatartina.

Aplinkos poveikis ir poilsis

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens“, - pataria šeimos gydytoja.

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. Neverauskienė.

V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.

Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. tapyba, mezgimas, rašymas.

„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S. Neverauskienė.