Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas ne tik fiziologinių, bet ir reikšmingų psichologinių pokyčių. Šiame laikotarpyje moteris patiria įvairių emocijų - nuo džiaugsmo ir laimės iki nerimo ir baimės. Psichologinė adaptacija nėštumo metu yra esminis veiksnys, lemiantis ne tik pačios moters savijautą, bet ir nėštumo eigą, gimdymo patirtį bei kūdikio vystymąsi. Šiame straipsnyje apžvelgsime moters psichologinės adaptacijos nėštumo laikotarpiu tyrimus, išskirsime svarbiausius veiksnius, darančius įtaką šiam procesui, ir aptarsime galimus pagalbos būdus.
Smegenų pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters smegenys pasikeičia taip, kaip niekada daugiau suaugusiojo žmogaus gyvenime, - tai yra didžiausias jų plastiškumo laikotarpis. Nėštumo metu vyksta vadinamasis sinapsių genėjimas, kurio metu iš smegenų pašalinamos nereikalingos jungtys. Jungčių pašalinimas ir reiškia, jog yra prarandama pilkosios smegenų masės. Visgi tai nereiškia, kad nėštumo metu mes kvailėjame. Tai reiškia, jog tam tikra prasme mes atjaunėjame: grįžta procesai, kurie veikė mūsų smegenyse ankstyvojoje vaikystėje ir paauglystėje. Žmogui besivystant, išskiriami du pagrindiniai sinapsių genėjimo laikotarpiai: nuo 6 mėnesių iki 6 metų amžiaus bei paauglystės metu, kada vystantis atitinkamoms smegenų sritims, susidaro per daug jungčių.
Pilkosios smegenų masės sumažėjimas nėštumo ir pogimdyviniu laiku yra siejamas ne su funkcijos praradimu (kas vyksta senatvėje), bet su jos optimizavimu, arba kitaip - smegenų efektyvumo padidinimu. Sinapsių genėjimą galima palyginti su sodų genėjimu - procesas labai panašus. Juk jei leisime sode medžiams augti natūraliai, nesikišdami į procesą, - obuolių daug neturėsime, jie bus maži. Bet jei sodą išgenėsime ir paliksime tik tas medžių šakas, kurios yra reikalingiausios - tada ir sulauksime geriausio rezultato. Kita vertus, moterys pirmojo nėštumo metu ir jau pagimdžiusios dažnai skundžiasi atminties sutrikimais - lyg prarastų smegenų efektyvumą. Tačiau moksliniai tyrimai, aiškindami pilkosios smegenų masės sumažėjimą šiuo laikotarpiu, to nepatvirtina. Turbūt atminties sutrikimus galima būtų sieti su kognityvinio krūvio teorija (ang. cognitive load theory). Tai reiškia, jog tuo periodu turime tiek daug apmąstyti ir prisiminti, kad pamirštame kitus dalykus. Juk net ir būdamos nėščios, kada turime ruoštis tapti mamomis, dirbame, atliekame socialines funkcijas, tad natūralu, jog pamirštame dalykus, kurie yra mums įprasti. Anot tyrimų, pokyčiai smegenyse, vykstantys pirmojo nėštumo nėštumo metu, išlieka bent dvejus metus - tiek yra tirta mokslininkų. Tad tikėtina, kad jie išlieka ir visą gyvenimą.
Psichosocialinės adaptacijos svarba nėštumo metu
Psichosocialinė adaptacija nėštumo metu apima moters gebėjimą prisitaikyti prie naujos situacijos, susijusios su nėštumu, įskaitant hormoninius pokyčius, kūno transformacijas, socialinių vaidmenų pasikeitimus ir būsimos motinystės iššūkius. Mažas moterų savivertės jausmas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu ir nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo metu, o tai neigiamai veikia nėštumo eigą, psichologinę nėščiosios būklę, gimdymą, moters psichologinę būklę po gimdymo ir kūdikio vystymąsi. Padidėjęs nerimas dėl gimdymo, menka partnerio ir artimųjų parama, fizinės sveikatos sutrikimai nėštumo laikotarpiu lemia nėščiosios nepalankią psichosocialinę adaptaciją.
Tyrimai apie psichosocialinę adaptaciją nėštumo metu
Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia įvairius psichosocialinės adaptacijos aspektus nėštumo metu. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 380 gimdžiusių moterų, parodė, kad pirmą kartą gimdžiusios moterys geriau adaptuojasi tarpusavio santykiuose su mama nėštumo metu. Taip pat nustatyta, kad pirmą kartą gimdžiusios moterys mažiau nerimauja dėl galimų komplikacijų gimdymo metu, jaučiasi, kad šis laikotarpis joms tinkamas nėštumui ir mano, kad besirūpindamos kūdikiu, turės laiko sau, mama duoda naudingų patarimų ir mama su džiaugsmu laukia šio anūko, o aš jaučiu, jog gimimas - jaudinantis įvykis. Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 200 nėščių moterų Kauno mieste, atskleidė, kad vyresnių, susituokusių moterų ir moterų su aukštu išsilavinimu psichologinė adaptacija nėštumo metu yra geresnė nei jaunesnių, vienišų moterų ar moterų su žemesniu išsilavinimu. Moterys, kurios turi darbą, gauna didesnes pajamas ir turi daugiau vaikų šeimoje, geriau prisitaiko nėštumo metu. Jų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, priima savo nėštumą, jaučiasi labiau pasirengusios gimdymui, nebijo skausmo, bejėgiškumo ir kontrolės praradimo gimdymo metu, ir yra labiau prisirišusios prie būsimo kūdikio nėštumo metu. Moterys, kurios gauna tinkamą emocinę paramą iš vyro nėštumo pradžioje, džiaugiasi geresniais santykiais su vyru/partneriu nėštumo metu. Elgesys, palankus moterų sveikatai, yra susijęs su geresne psichologine adaptacija.
Veiksniai, įtakojantys psichosocialinę adaptaciją
- Demografiniai ir socialiniai veiksniai: amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, užimtumas, pajamos, vaikų skaičius šeimoje.
- Psichologiniai veiksniai: savivertė, motinystės jausmas, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, nerimas, depresija.
- Socialinė parama: partnerio, šeimos, draugų parama, socialinių paslaugų prieinamumas.
- Sveikatos veiksniai: nėštumo komplikacijos, fizinė sveikata, elgesys, palankus sveikatai (mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas).
Tyrimai rodo, kad vyresnės, susituokusios, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančios moterys geriau adaptuojasi nėštumo metu. Taip pat svarbi socialinė parama ir elgesys, palankus sveikatai.
Socialinių santykių svarba nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu moterims svarbiausias santykis yra su artimais žmonėmis, nėščiosios patiria stipresnius santykius su mama bei vyru. Nėštumo laikotarpiu atsiranda nauji bendravimo poreikiai, kuriuos apima poreikis bendrauti su moterimis, turinčiomis nėštumo patirtį, įsitraukimą į socialinių tinklų grupes, artimo žmogaus palaikymo ir dalyvavimo gimdyme poreikį bei tampa svarbus santykis su medicinos personalu. COVID-19 pandemijos situacijos ribojimai turi reikšmės besilaukiančių moterų socialiniams santykiams, taip pat, neatsižvelgiant į esamą pandemijos situaciją nėštumo laikotarpiu svarbiausi tampa artimi santykiai, pastebėtas sumažėjęs socialinis tinklas.
Hormonų įtaka psichologinei būsenai
Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Pavyzdžiui, endorfinai ir seratoninas - džiaugsmo ir laimės hormonai, padedantys moterims labiau atsipalaiduoti, jausti daugiau pasitenkinimo gyvenime. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs. Tačiau svarbu pabandyti priimti kylančius jausmus ir pasistengti su jais išbūti, palaukti, kol jie praeis.
Pagalbos būdai ir atsipalaidavimo technikos
Nėštumo metu svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata. Kvėpavimo pratimai: tolygus ir ramus kvėpavimas padeda sumažinti kraujospūdį ir nuraminti mintis. Relaksacijos ir meditacijos: šie pratimai padeda atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Kokybiškas poilsis, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas: šie veiksniai turi didelę įtaką psichologinei savijautai. Pokalbiai su partneriu arba artimaisiais: pasidalinimas jausmais ir išgyvenimais gali padėti įveikti sunkumus. Atpalaiduojančios muzikos klausymasis, pasivaikščiojimai gryname ore arba kiti pasitenkinimą teikiantys laisvalaikio leidimo būdai.
Kada kreiptis į specialistus?
Kilus mintims, kad reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis. Psichologinės pagalbos ieškoti normalu ne tik, kai žmogus turi psichologinių sunkumų ar yra krizinėje situacijoje, bet ir patyrus stresą, nerimaujant, vykstant pokyčiams gyvenime. Jeigu jaučiate, kad savarankiškai nepavyksta įveikti nerimo, prislėgtos nuotaikos ar kitų psichologinių sunkumų, būtina kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
