Nors medicinos pažanga ir nuolatinis naujagimių priežiūros tobulinimas kasmet gelbsti daugybę gyvybių, staigi kūdikio mirtis bei gimdos infekcijos išlieka viena skaudžiausių ir sudėtingiausių temų. Šie tragiški įvykiai ne tik sukrečia šeimas, bet ir kelia daugybę klausimų apie galimas priežastis, prevencijos priemones ir medicininės pagalbos kokybę.

Infekcijos gimdoje ir jos pasekmės naujagimiui

Viena dažniausių ankstyvo naujagimių mirtingumo priežasčių yra sepsis - gyvybei pavojinga infekcija. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei milijonas naujagimių, o 42% iš jų - per pirmą gyvenimo savaitę. Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS). Ši bakterija dažnai randama moterų virškinamajame trakte ir/ar makštyje. Laimei, galima apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo. Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys apsaugoti naujagimį.

Ankstyvieji sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams gali pasireikšti kūno temperatūros pokyčiais - tiek aukšta, tiek žema temperatūra. Pastebėjus šiuos požymius, būtina nedelsiant kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją. Naujagimiui bus atlikti reikalingi tyrimai, o sergantiems - paskirti antibiotikai, švirkščiami į veną per kateterį. Taip pat svarbu žinoti, kad naujagimiai, kaip ir visi žmonės, jaučia baimę ir skausmą, todėl procedūrų metu jiems bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės.

Hemoraginė liga ir vitamino K svarba

Hemoraginė naujagimių liga yra susijusi su vitamino K trūkumu, kuris yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, o jo atsargos naujagimio kepenyse taip pat yra minimalios. Dėl šios priežasties rizika kraujuoti po gimimo yra didelė, jei naujagimiui vitaminas K neskiriamas.

Vitamino K organizmas negali pasigaminti pats, o jo gaunamas su maistu (pvz., žaliomis daržovėmis) nepakankamas naujagimiams ir pirmų šešių mėnesių kūdikiams. Žarnyne esančios bakterijos taip pat gamina vitaminą K, tačiau naujagimių žarnyne šių bakterijų atsiranda tik per pirmąsias gyvenimo savaites. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai. Profilaktinis vitamino K skyrimas naujagimiams tuoj pat po gimimo dažniausiai padeda išvengti kraujavimo.

Hemoraginės ligos simptomai gali būti įvairūs, pradedant kraujavimu iš virškinimo trakto, nosies ar virkštelės. Grėsmingesnė situacija susidaro, kai kraujuojama į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai ir sutrikti gyvybinės funkcijos. Jei pastebėjote, kad naujagimio oda yra geltona, šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo požymiai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2-3 savaičių naujagimis tampa vangus, daug atpylinėja, neauga svoris, odoje ryškėja gelta ar atsiranda kraujosruvų.

Gimdymo namuose rizika ir prevencija

Nors Lietuvoje nuo 2019 m. tam tikromis sąlygomis leidžiama gimdyti namuose, tokie įvykiai kaip kūdikio mirtis gimdant namuose parodo šios praktikos keliamus pavojus. Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė pabrėžia, kad gimdymas visada turėtų vykti ligoninėje, nes namuose nėra tinkamų sąlygų priimti gimdymą, o akušerės, jausdamos atsakomybę už motiną ir naujagimį, nesutinka priimti gimdymų namuose.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigia, kad gimdymas namuose, nesilaikant nustatytos tvarkos, yra nelegalus. Nuo 2019 m. sausio mėnesio įsigaliojo tvarka, leidžianti licencijuotoms gydymo įstaigoms teikti priežiūros paslaugas gimdymo metu namuose. Tačiau iki šiol nė viena gydymo įstaiga neturi licencijos teikti tokių paslaugų, todėl bet koks gimdymas namuose be licencijos yra nelegali veikla. SAM ragina tėvelius elgtis atsakingai ir pirmiausia galvoti apie vaiko saugumą bei gyvybę, nes gimdymo metu gali kilti įvairių komplikacijų, o profesionali medikų priežiūra gali lemti gyvybės ir mirties klausimą.

Namie neleidžiama gimdyti moterims, kurios turėjo cezario pjūvį, gimdos operaciją, neišnešiotą nėštumą, nustatytą nėštumo ar vaisiaus patologiją, naujagimio sklaidos trūkumus, serga ligomis, komplikuojančiomis nėštumo eigą, taip pat esant nepalankiai būklei dėl pagalbinio apvaisinimo, gimdant pirmą kartą, būnant vyresnei nei 40 metų arba jaunesnei nei 18 metų.

Naujagimių apnėja ir jos gydymas

Naujagimių apnėja - tai kvėpavimo pauzė, trunkanti ilgiau nei 15 sekundžių (išnešiotiems naujagimiams) arba 20 sekundžių (neišnešiotiems naujagimiams), dažnai lydima deguonies kiekio kraujyje sumažėjimo ir/ar širdies susitraukimų suretėjimo (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams apnėja yra reta, tačiau visada patologinis simptomas, galintis signalizuoti apie infekciją, asfiksiją, kraujavimą į kaukolę ar insultą. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis siekia apie 25%, o kuo mažesnis naujagimio gestacinis amžius, tuo dažniau pasireiškia apnėja.

Apnėjos atveju naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 savaitę, o gimusiems iki 28 savaitės - gali tęstis ilgiau. Profilaktikai rekomenduojama galvos ir kaklo padėties kontrolė, vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, kontroliuoti nosies landų praeinamumą. Kofeinas yra skiriamas skatinant naujagimio kvėpavimo centrą. Kai apnėjos būna gilios ir dažnos, naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Taip pat svarbu stebėti, ar naujagimiui nešalta, nes nebrandi termoreguliacija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.

Asfiksija ir hipoksija naujagimiams

Asfiksija ir hipoksija yra deguonies trūkumas naujagimio organizme, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Dėl deguonies stokos slopinama vidaus organų veikla, todėl gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką ir kvalifikuotai gaivinti naujagimį.

Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekami įvairūs tyrimai. Jei atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, skiriama skysčių infuzija, palaikantis normalų metabolizmą. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekamas gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Šis metodas sulėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir stabdo deguonies trūkumo sukeltus pakitimus. Vis dėlto, net ir išgyvenus asfiksiją, naujagimis gali likti neįgalus.

Naujagimių gelta ir jos gydymas

Dauguma naujagimių trečią ar ketvirtą gyvenimo parą pagelsta - tai vadinama naujagimių geltą. Ši būklė atsiranda dėl greito raudonųjų kraujo kūnelių irimo, kurio metu susidaro bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Jei kepenys dar nebrandžios ir negali nukenksminti viso bilirubino, dalis jo nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Fiziologinė naujagimių gelta paprastai neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną ir nėra liga, o praeinamoji būklė.

Tačiau jei naujagimis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, o bilirubino kiekis kraujyje yra labai didelis, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma fototerapija - mėlynosios šviesos spinduliais, kurie padeda greičiau pasišalinti bilirubinui iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus gydymo būdas. Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas.

Kūdikio svorio ir mitybos svarba

Iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda ir pasišalina vandens bei druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Neišnešiotiems naujagimiams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų. Kadangi jų skrandukai maži, jie maitinami ne rečiau kaip kas 2-4 valandas. Slaugantis personalas nustato tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai matuoja kūdikio svorį bei stebi augimą.

Motinos pienas (MP) yra idealus naujagimio maistas, turintis visas reikiamas maisto, augimą skatinančias ir imunitetą stiprinančias medžiagas. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį ryšį. Pirmasis žindymas turėtų įvykti kuo greičiau po gimimo, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 valandas. Naujagimis žindomas pagal poreikį, o pirmomis paromis turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą.

Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS)

Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) yra viena iš staigios kūdikio mirties priežasčių, dažniausiai ištinkanti 1-5 mėnesių amžiaus kūdikius. Lietuvoje registruojama iki 10 SKMS atvejų per metus. Kadangi SKMS prigimtis iki šiol nėra aiški, nėra garantuoto būdo apsaugoti nuo jo mažylį. Tačiau specialistai rekomenduoja laikytis tam tikrų prevencijos priemonių: kūdikį miegui guldyti tik ant nugaros, pašalinti iš lovytės visus minkštus daiktus (pagalves, minkštus žaislus), miegoti viename kambaryje, bet ne bendroje lovoje, nustatyti tinkamą kambario oro temperatūrą, žindyti kūdikį, rinktis kietesnį čiužinį, neaprengti per šiltai ir neapklostyti per daug, naudoti miegmaišius ir čiulptuką.

Svarbu atminti, kad miegas ant pilvuko yra laikomas vienu pagrindinių SKMS rizikos veiksnių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad paklodės ir užklotai būtų patikimai užfiksuoti ir nesuteiktų progos kūdikiui užsimesti jų ant veido. Jei žindote, čiulptuką rekomenduojama duoti ne anksčiau kaip mėnesio amžiaus kūdikiui ir tik tuomet, kai žindymo procesas taps visiškai sklandus.

Dažnos neišnešiotų naujagimių problemos

Neišnešioti naujagimiai dažnai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, kurios gali kartotis augant. Viena tokių problemų yra kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS), sąlygojamas plaučių nesubrendimo. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti pakankamai išsivystę ir subrendę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba.

Kita svarbi neišnešiotų naujagimių problema yra atviras arterinis latakas (AAL), kuris kartais uždaromas chirurginiu būdu. Taip pat dažnai pasitaiko retinopatija, kuri gali išsivystyti dėl deguonies pertekliaus, esant pernelyg dideliam neišnešiotumui. Ši liga gali progresuoti iki trečio laipsnio, tačiau tinkamas gydymas ir naujausių technologijų taikymas dažnai padeda išsaugoti regėjimą.

Neišnešiotiems naujagimiams taip pat būdingi kvėpavimo sutrikimai, tokie kaip apnėjos, kurios gali tęstis iki kelių mėnesių po gimimo. Dėl neišnešiotumo naujagimiai gali turėti ir kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, žarnyno infekcijas, kurios yra labai pavojingos, nes kūdikiai greitai netenka skysčių ir druskų. Svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, naudojant specialius druskinius tirpalus ir girdant juos nedideliais kiekiais.

Neišnešiotų naujagimių oda yra labai gležna, plona ir lengvai išsausėjanti, todėl būtina ją tinkamai drėkinti ir saugoti nuo pažeidimų. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą šilumą, nes ankstukai neturi pakankamai poodinių riebalų natūraliai apsaugai nuo šalčio. Visi daiktai, kurie liečiasi su kūdikiu, turi būti pašildyti, o inkubatoriuje palaikoma tinkama oro drėgmė.

tags: #jei #gimdyve #turi #infekcija #kudiki #gali

• Kaip gimimo data susijusi su septyniomis nuodėmėmis
• Kelionė nuo diagnozės iki priėmimo
• Vaikštynės ir stumdukai kūdikiams
• Sužinokite apie vaikiškas manekeno galvas
• Šventės dvasia ir tautinis identitetas vaikams