Vis daugiau moterų Lietuvoje ir visame pasaulyje sąmoningai atidėlioja motinystę. Šiais laikais santuokos sudaromos vėliau, moterys siekia profesinės karjeros, finansinio stabilumo, nori pagyventi sau prieš kurdamos šeimą. Dėl šių priežasčių nemažai moterų pirmagimio susilaukia sulaukusios 30-ies ar net 40-ies metų. Nors medicinos technologijos sparčiai tobulėja, gimdymas vyresniame amžiuje vis dar kelia tam tikrų iššūkių ir rizikų.
Vėlyvo Nėštumo Aspektai
Nors dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, daugelis specialistų sutinka, kad šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia saugiai pagimdyti ir vyresniame amžiuje, tačiau svarbiausias kriterijus visada yra moters sveikatos būklė. Vėlyvas nėštumas tikrai nėra tragedija - dalis moterų su tuo puikiai susitvarko. Visgi, kalbant apie šią sritį, vis dar nestinga mitų, tad svarbu remtis patikima informacija.
Biologinė riba ir vaisingumo mažėjimas
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė pabrėžė, kad biologinė riba kalbant apie natūralų pastojimą yra 35 metai: „Vėliau šis potencialas mažėja. Tad atidedant nėštumą vėlesniam laikui pastoti gali būti sunkiau.“ Tikrųjų ovuliacinių ciklų mažėja jau nuo 40-ies, tad nėštumo eiga dėl hormoninių pokyčių gali būti šiek tiek komplikuota.
Moterų vaisingumas pradeda pastebimai mažėti jau nuo 35 metų, tačiau po 40-ies šis procesas tampa dar greitesnis ir akivaizdesnis. Tai susiję ne tik su kiaušialąsčių kiekiu, bet ir su jų kokybės prastėjimu. Kiaušidžių rezervas laikui bėgant natūraliai mažėja. Iki 40 metų moteris dažniausiai turi tik nedidelę dalį to rezervo, o kiaušialąstės dažniau turi genetinių pakitimų. Dėl to didėja persileidimo, genetinių ligų ar negimdinio nėštumo rizika.
Statistiškai, natūralaus pastojimo tikimybė per vieną ciklą 40-42 metų moteriai siekia apie 5-10 %, o po 43 metų - dar mažesnė. Tačiau žemas procentas nėra lygus nuliui - yra daug moterų, kurios pastoja natūraliai ir susilaukia sveikų kūdikių net po 44-45 metų.
Atsiliepia persirgtos ligos ir dažnesnės komplikacijos
Prof. dr. Kornelija Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad kuo moteris vyresnė, tuo didesnė tikimybė, kad ji atsineša didesnę persirgtų ligų puokštę, o kiekviena jų gali atsiliepti tiek kūdikio išnešiojimui, tiek gimdymui. Vyresnio amžiaus moterys dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, nutukimu, diabetu, sąnarių ir kitomis ligomis.
Taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos. Dėl to gali būti nepakankamas vaisiaus augimas, sunkesnis gimdymas, kur kas dažnesnės Cezario pjūvio operacijos, placentos pirmeigos, taip pat auga priešlaikinio gimdymo rizika. Nėštumas - didžiulis krūvis moteriai, o tai ypač nepalankiai atsiliepia vyresnio amžiaus moteriai. Vaisius daug kalcio ir kitų medžiagų paima iš motinos, todėl po gimdymo moterys gali skųstis silpnesniais plaukais bei kaulais. Dėl to labai svarbu pasirūpinti tinkamais papildais.
Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga nėščiųjų diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Taip pat didėja rizika susirgti nėščiųjų hipertenzija. Nors daug kalbama apie sumažėjusį vaisingumą po 40-ies, vaisingumo specialistai akcentuoja ne paniką, o strateginį požiūrį ir aktyvų planavimą. Kiekvienos moters situacija - individuali, todėl amžius nėra vienintelis kriterijus, nulemiantis galimybę susilaukti vaiko.
Būtinas Vaisiaus Ištyrimas ir Rekomendacijos
Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose. Kiekvienai vyresnei nei 35-erių nėščiajai nemokamai atliekama chromosomų anomalijų patikra. Nors vėlyvame amžiuje labai dažnai bijoma dėl kūdikio apsigimimų, pavyzdžiui, Dauno sindromo, tačiau galimų chromosomų anomalijų pasitaiko ir jauname amžiuje. Nuo 35-erių metų rizika didėja, todėl svarbu remtis ne tik moters amžiumi, bet ir detalaus ultragarsinio bei specialaus biocheminio tyrimo kriterijais. Kai kuriais atvejais rekomenduojamas vaisiaus vandenų tyrimas arba neinvazinis prenatalinis moters kraujo tyrimas.
Pagal nėštumo priežiūros metodikas, visame pasaulyje aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau metų. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau, tiesiogiai proporcingai didėja apsigimimų dažnis. Todėl vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės.
Rekomendacijos prieš planuojant nėštumą
Prieš planuojant pastoti, reikėtų atlikti planinę akušerio ginekologo konsultaciją, kad būtų įvertinta, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas. Svarbu derinti sveiką, pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.
Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, gyvūnais, lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams.
Kada kreiptis į gydytoją ar vaisingumo specialistą?
Jei moteriai jau yra 40 metų ar daugiau, rekomenduojama kreiptis į vaisingumo specialistą, jei per 6 mėnesius reguliarių lytinių santykių be apsaugos nepavyko pastoti. Taip pat verta kreiptis, jei ciklai yra nereguliarūs, ovuliacija nevyksta kiekvieną mėnesį, yra ginekologinių problemų (endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, miomos) ar jau buvo persileidimų.
Laiku kreipusis į specialistą galima išvengti ilgų mėnesių laukimo nežinioje ir iš karto išsiaiškinti, kokie žingsniai tinkamiausi individualiai situacijai. Dažniausiai atliekami tyrimai apima AMH (anti-Müllerio hormonas), FSH ir LH, estradiolį, skydliaukės hormonus, ultragarsą, spermos tyrimą partneriui.
Vyrų nevaisingumas: priežastys, tyrimai ir gydymo būdai | Vaisingumo šaknys #24
Galimi Privalumai ir Psichologiniai Aspektai
Nors vėlyvas nėštumas siejamas su tam tikromis rizikomis, jis turi ir savų privalumų. Vyresnės moterys dažnai yra emociškai brandesnės, turi didesnį finansinį užtikrintumą, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku. Jos taip pat gali būti atsakingiau žiūri į tyrimus, todėl padidėjusios rizikos faktoriai joms greičiau nustatomi.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vėlyvas gimdymas - neabejotina nauda. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, jei moteris susilaukė vaiko būdama virš keturiasdešimties, didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės. Taip pat pastebėta, kad vėlai gimdžiusių moterų broliams taip pat sumažėja ankstyvos mirties rizika. Vėlyvas gimdymas ir ilgaamžiškumas taip pat siejasi su vėlyva menopauze.
Kita vertus, didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku. Tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, tobulai auginti, labiau išlepti. Taip pat fiziologinis niuansas - su amžiumi sunkiau naktimis keltis, tad gali lydėti didesnis nuovargis.
Statistika ir Gydytojų Rekomendacijos
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje buvo 30,2 metų, o vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius - 28,2 metų. 2017 m. 30-34 metų moterys sudarė 32 proc., 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų - 16,2 proc., iš jų 40 metų ir vyresnės moterys sudarė 3,1 proc. Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje - beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja.
Nors pasaulis nebepanikuoja, kad vis daugiau moterų atideda motinystę, specialistai neretai neigiamai atsiliepia apie vėlyvą gimdymą. Tačiau kai kurie specialistai tvirtina priešingai - esą vėlyva motinystė naudinga ir vaikui, ir mamai. Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė teigė, kad gimdyvių amžius Lietuvoje vis didėja, tačiau pridūrė, kad kuo vyresnė moteris - tuo sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti bei pagimdyti sveiką naujagimį.
Nė vienas gydytojas nerekomenduos moteriai pirmą kartą pastoti ir gimdyti 45-erių, tačiau visą reikiamą pagalbą suteiks. Ginekologas akušeris Heraldas Stankevičius teigia, kad vieno atsakymo į klausimą apie gimdymą po 45 nėra. „Vienareikšmiškai pasakyti sunku, reiktų įvertinti kiekvieną situaciją individualiai.“ Jis siūlytų pagimdyti kuo jaunesniame amžiuje, bent jau iki 40 metų, nes nuo 35-erių vaisingumas pradeda mažėti, didėja apsigimimų rizika.
| Amžiaus grupė | Rizika susilaukti Dauno sindromo |
|---|---|
| 18-20 metų | 1 iš 2000 |
| 35 metai | 1 iš 220 |
| 40 metų | 1 iš 100 |
| 45 metai | 1 iš 30 |
Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės teigimu, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai. „Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai.“
