Dantukų dygimas turbūt vienas įsimintiniausių etapų tėveliams pirmaisiais vaiko metais, sukėlęs daugybę bemiegių naktų ir papildomų rūpesčių, kurie nesibaigia ir vėliau, kai reikia pradėti valyti dantukus, formuoti taisyklingus mitybos įpročius, taisyti pirmąsias skylutes.
Vaikų burnos ir dantų sveikata - neatsiejama bendros sveikatos dalis. Visi tėvai nori matyti savo augantį vaiką sveiką ir laimingą. Vienas iš nemaloniausių dalykų tėvams, kai jų vaikai pradeda skųstis dantų skausmu. Vaikai dėl to neužmiega naktimis, blaškosi, blogai valgo.
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Pirmieji dantukai: kada ir kaip jie dygsta?
Pirmieji pieniniai dantukai vaikams pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.
Pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau gali atsitikti ir taip, kad vaikutis jų sulauks gerokai anksčiau (pvz. 3 mėn.) arba atvirkščiai - pirmi dantys išdygs sulig pirmuoju gimtadieniu. Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai.
Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo.
Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku. Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai: paraudusios ir paburkusios dantenos, didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas, gausesnis seilėtekis, nedideli veido bėrimai aplink lūpas, didesnis vaikučio irzlumas, dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, nežymus karščiavimas.
Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms.
Pieninių dantų priežiūra
Nuo pat vaiko gimimo, kai pradeda dygti pirmieji pieniniai dantys, turi būti rūpinamasi burnos sveikata. Dažniausiai pasitaikanti liga, kuri nėra genetiškai paveldima - dantų ėduonis (kariesas), ji sukeliama burnoje esančių bakterijų, jei vaikas nevalo arba blogai nuvalo dantų apnašą. Todėl vaikai nuo pat mažų dienų turi būti pratinami valytis dantis.
Yra tėvų, kurie galvoja, jog išdygus pieniniams dantims jų valyti nereikia, nes šie vistiek iškris. Tai visiška netiesa. Nuo pat vaiko gimimo, kai pradeda dygti primieji pieniniai dantys, turi būti rūpinamasi burnos sveikata.
Pačius pirmuosius dantukus vaikams reikia valyti drėgna marle arba švariu audeklu prieš miegą vakare, o taip pat po pusryčių ryte. Išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantukams (maždaug 1-1,5 metų) reikėtų pradėti valyti dantukus vaikišku minkštu dantų šepetuku.
Vaikams tėvai dantis turi valyti iki septynerių, aštuonerių metų. Vaikas, sugebantis parašyti pirmąjį žodį, jau pats gali gerai išsivalyti dantis.
Kol vaiko judesiai išlavėja, t.y., iki 7-8 metų, jo dantis turėtų išvalyti tėveliai. Reikia pratinti vaiką po valgio skalauti burną. Nuo 1 metų reikėtų palaipsniui vaiką atpratinti nuo buteliuko ir mokyti gerti iš puodelio.
Pirmiausia - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai.
Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
Pirmą kartą reiktų apsilankyti išdygus pirmiesiems dantukams. Tėvams konsultacijos metu paaiškinami vaikų dantų priežiūros ypatumai, supažindinama su taisyklingos mitybos svarba, kuri padeda išvengti dantų ėduonies vystymosi.
Jau išdygus pirmajam dantukui, reikėtų apsilankyti pas odontologą - gausite patarimų dėl burnos higienos, o ir vaikas įpras nebijoti odontologo.
Pirmas vaiko vizitas odontologijos klinikoje yra labai svarbus ir neretai nulemia tolimesnį vaiko santykį su odontologija.
Rekomenduojame, kad pirmasis vizitas būtų anksčiau, negu pradeda skaudėti dantį.
Klinikoje mažieji pacientai bei jų tėveliai yra supažindinami su burnos higienos procedūromis, dantų valymo priemonėmis ir būdais.
Profilaktiškai vaikai ir tėveliai pas gydytoją odontologą turi lankytis kas pusę metų.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijos ir odontologų bendruomenė teigia, jog valyti vaiko dantukus reikia pradėti, kai tik jie išdygsta. Pirmiausia, galite naudoti merliuką, užvyniotą ant piršto, arba specialius silikoninius šepetėlius, kurie efektyviai pašalina apnašas, sukeliančias ėduonį.
Pradžioje valykite dantis be pastos, tiesiog mechaniškai pašalindami susidariusias apnašas, o vėliau rekomenduojama naudoti pastą be fluoro.
Klinikos gydytojų patirtis rodo, kad dantų ir burnos sveikata labai priklauso nuo vaiko mitybos, užkandžiavimo įpročių ir primaitinamo maisto sudėties. Taip pat svarbu tėvų dantų ir burnos sveikata bei jų valymosi įgūdžiai.
Dažnai vaikai, skubėdami arba vengdami dantų valymo, išsivalo dantis nekokybiškai. Todėl svarbu lavinti dantų valymo įgūdžius.
Ankstyvoje vaikystėje tėvai turėtų valyti dantis vaikams. Kai tik vaikas pradeda valgyti stalo įrankiais ir laikyti piešimo reikmenis, jam reikėtų suteikti galimybę valytis dantis pačiam.
Pavyzdžiui, ryte vaikas gali bandyti valytis pats, o vakare vienas iš tėvų turėtų užtikrinti, kad dantys būtų kruopščiai išvalyti. Augant vaikui, galima įtraukti daugiau žaidimų su dantų šepetėliu: pavyzdžiui, vaikas gali išvalyti dantis tėvui, o tai suteiks jam galimybę pažinti burnos ir dantų anatomiją bei atkreipti dėmesį į paviršius, kuriuos reikia išvalyti.
Tikslas yra užtikrinti, kad vaiko dantų priežiūra taptų vis kokybiškesnė, o tėvų dalyvavimas pamažu mažėtų, paliekant švelnius patarimus, kontrolę ir patikrinimą.
Dažniausios klaidos ir pavojai
Turbūt dažniausia klaida yra ta, kad tėvams per vėlai susirūpina vaikų dantukais. Tada, kai šie sugenda ir pradeda skaudėti. Taip pat, atėjus tėvams į konsultaciją, dažnai jie išsiduoda, kad naktimis mėgsta duoti įvairias saldžių arbatėles arba sultis. Tai irgi nemaža klaida dantukų priežiūroje. Išdygus dantukams, nuo šių gėrimų reikia atpratinti - prieš miegą ar naktį pasiūlyti vandens ar čiulptuką. Saldūs gėrimai, dažnas užkandžiavimas dieną palaiko rūgščią terpę burnoje, kuri ardo dantukų emalį.
„Buteliuko” kariesas - tai daugelio pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kurie vystosi, kai vaikas maitinamas iš buteliuko ilgiau nei įprasta. Šios ligos priežastis yra ne tik buteliuko naudojimas. Iš esmės - tai naktinio maitinimo bėda. Dvimečiai, trimečiai vaikai, negalintys atprasti nuo čiulptuko, mėgsta, vakare prieš užmigdami, pasilepinti gerdami iš buteliuko pieną, sultis, saldų mišinėlį ar arbatą. „Buteliuko” kariesas gali pasireikšti ir tiems mažyliams, kurie ilgai nenujunkomi ir maitinami krūtimi naktį.
Simptomai: patamsėję, gelsvi ir minkšti dantys. Ligos eiga. Vaikui nuolat čiulpiant buteliuką ir užmiegant, burnoje lieka daug saldaus skysčio, kuriame esantis cukrus yra burnos mikrobų maistas. Skaidydami cukrų, mikrobai gamina rūgštis, ardančias dantų emalį. Vaikui miegant, seilių burnoje išsiskiria nedaug, jis rečiau ryja, dantų paviršiai nepakankamai nuplaunami ir todėl susidarančios rūgštys negali būti efektingai nukenksmintos.
Pieninių dantų kariesą būtina gydyti, kadangi negydomi dantys gali sukelti skausmą ir infekciją, kuri gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali turėti įtakos netaisyklingam sąkandžiui.
Vaikų dantų susigrūdimo problema dažnai kyla dėl mūsų šiuolaikinės mitybos įpročių. Anksčiau žmonėms, norint atkąsti ir sukramtyti maistą, reikėjo naudoti daug didesnę jėgą, todėl žandikauliai buvo intensyviai stimuliuojami, augo ir stiprėjo, prisitaikydami prie kietesnio maisto. Tačiau šiandien maistas dažniausiai yra minkštas ir nesukelia didelio kramtymo spaudimo, todėl žandikauliai linkę mažėti. Dantų dydis nesikeičia, o žandikauliai, kramtant minkštą maistą, „programuojami“ siaurėti.
Niekada nereikia daryti skubotų išvadų, nuleisti rankų po „pirmų bandymų“.
Kada ir kaip gydyti?
Bet ar būtina gydyti pieninius dantukus, jei jų neskauda? Šį klausimą ypač dažnai išgirstu iš tėvų. Bet turiu patikinti, kad visus dantukus reikia taisyti, nesvarbu ar tai pieniniai, ar nuolatiniai. Nuolatiniai dantys dygsta tame pačiame kaule kaip ir pieniniai, o jei pirmieji dantukai negydomi ir supūliuoja, nukenčia ir ateityje išdygsiantys dantukai, kurie dėl uždelsto ar neįvykusio praeityje gydymo gali turėti dėmelių, nelygumų, būti pakitusios spalvos. Be to, negydomi dantukai gali pradėti skaudėti, sukelti infekciją, dėl kurios silpnėja bendra organizmo būklė, vaikas darosi irzlus, gali sutrikti jo miegas, mityba.
Pieninių dantų kariesą būtina gydyti, kadangi negydomi dantys gali sukelti skausmą ir infekciją, kuri gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali turėti įtakos netaisyklingam sąkandžiui.
Taigi, būtina rūpintis savo mažųjų dantimis nuo tada, kai jie tik išdygsta, nes viena iš pieninių dantų formų, kuri atsiranda dėl ydingo požiūrio į mitybą yra „Buteliuko“ kariesas.
Gydymas priklauso nuo danties pažeidimo laipsnio. Jeigu tai yra tik dėmės, - baltos, tamsiai rudos, juodos, - galima dantis dengti fluoro laku (tris kartus kas 4-5 dienas, kartojant po pusės metų) ir toliau stebėti būklę. Jeigu jau yra susiformavusi kariozinė ertmė, tai pažeista vieta turi būti išvaloma iki sveiko danties audinio (krapštant arba gręžiant) ir plombuojama stiklo jonomerine plomba, kuri nebijo seilių, kaupia ir išskiria fluorą.
Kartais, gydant labai mažus vaikus, tenka naudoti raminamuosius vaistus. Tais atvejais, kai vaikas visai nesileidžia gydomas ir yra daug pažeistų dantų, gali būti taikoma narkozė.
Pirmiausia reikėtų paruošti vaiką psichologiškai (aišku, kiek tai yra įmanoma) - negąsdinti vizitu, nepapirkinėti vaiko dovanėlėmis, pasakyti, kad gydytojas tik suskaičiuos dantukus. Jokiu būdu neįtikinėti, kad neskaudės, nes tai automatiškai žadina vaiko nerimą ir baimę.
Jei vaikas nesileidžia gydomas, visada rekomenduojama įvertinti padėtį, kokios tokio elgesio priežastys: galbūt pasirinktas netinkamas laikas, nes vaikas turi rūpesčių namuose ar mokykloje? Galbūt netinkamas dantų gydytojas, pakeistas kitu, kuriuo vaikas labiau pasitikės, problemą išspręs? O gal jei nėra ypatingos skubos, dantų gydymą galima atidėti vėlesniam laikui?
Pirmiausia galima pasakyti, kad didžiausias skirtumas nuo įprastinio dantukų gydymo yra tas, kad dantukai gydomi vaikui miegant (narkozėje). Dantų gydymo bendrinėje nejautroje principas - vienos procedūros metu sugydyti visus dantukus ir/arba pašalinti komplikuotus, stipriai pažeistus dantukus. Taip pat gydymo metu dantukai padengiami silantais, kurie užpildo vageles ir neleidžia joms užsilaikyti maistui, apnašoms. Be to, silantai išskiria fluorą, kuris sutvirtina danties emalį.
Vieno seanso metu stengiamasi sugydyti visus dantukus, kad nereikėtų lankytis kas savaitę ar mėnesį. Nors laiko apribojimų ir nėra. Be abejo, savaime suprantama minimali rizika, kaip ir po bet kokių intervencijų, išlieka.
Šiuolaikinėje odontologijoje pasitelkus įvairias modernias technologijas ir medžiagas, iš tiesų, yra įmanomas vaikų dantų gydymas be skausmo ir baimės. Skausmo valdymui labai svarbi yra efektyvi vietinė nejautra, kuri atliekama visų galimai nemalonių procedūrų metu. Šie abu dalykai yra įveikiami!
Susipažinkite su vaiku odontologu patys ir supažindinkite su juo vaiką dar prieš planuojamas procedūras - taip vaikas žinos, kas jo laukia, kas planuojama ir jausis drąsiau, be to labiau pasikliaus jau anksčiau matytu gydytoju.
Neperduokite vaikui savo baimių ir nemeluokite. Jeigu žinote, jog teks gydyti dantuką, nesakykite „Tau nieko nedarys“, nes daryti teks.
Jei vaikas turi sesę/brolį ar kitą artimą giminaitį, kuris puikiai gydosi dantis, galima ateiti kartu su vaiku pažiūrėti, kas ir kaip vyksta.
Svarbu niekada nelaukti, kol ims skaudėti.
Ortodontinis gydymas ir profilaktika
Ar vaikui reikia ortodontinio gydymo? Rekomenduojama pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją ortodontą sulaukus septynerių metų. Šio amžiaus vaikams formuojasi mišrus sukandimas - dygsta apatiniai ir viršutiniai nuolatiniai kandžiai, pirmieji krūminiai, o vėliau ir kiti nuolatiniai dantys. Gydytojas įvertina sąkandį, žandikaulio augimo pobūdį. Itin sunku pakeisti įsisenėjusius žalingus įpročius, kuriuos būtina koreguoti kuo ankstesniame amžiuje. Kvėpavimas pro burną, piršto, liežuvio čiulpimas, netaisyklingas rijimas trikdo žandikaulių vystymąsi bei fiziologinio sąkandžio formavimąsi.
Ortodontas nustato, ar mišriame sąkandyje pacienetui reikalingas ankstyvas ortodontinis gydymas (1 gydymo fazė). Ne visiems vaikams toks gydymas būtinas. Atsikišę, kreivi dantukai vaikų tarpe neretai tampa patyčių objektu, be to susigrūdusius dantis sunkiau išvalyti. Gydytojams odontologams ne ortodontams sudėtinga teisingai įvertinti esamą ortodontinę situaciją burnoje, ypač tada, kai akimi pastebimų dantų padėčių pakitimų nematyti, tačiau žandikauliai vystosi netaisyklingai. Tokius atvejus reikia nustatyti kuo anksčiau, sekti ir laiku pradėti ortodontinį gydymą.
Yra keliatas ankstyvojo ortodontinio gydymo privalumų. 1 fazės gydymo dėka sudėtingesni atvejai paverčiami lengvesniais, todėl vėlesnis ortodontinis gydymas nuolatiniame sąkandyje (2 gydymo fazė) nenuimamais aparatais (breketais/kabėmis) vidutiniškai sutrumpėja šešiais mėnesiais ar net vieneriais metais. Be to paprastesnei situacijai gydyti reikalingos mažesnės lėšos. Tiek vaikas, tiek tėvai turi suprasti, kad laiku atliktas ortodontinis gydymas gali visam gyvenimui atstatyti estetiką ir gerą funkciją.
Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį).
Antraisiais gyvenimo metais jau galima pradėti valyti dantukus vaikiška dantų pasta, kurios reikia dėti labai nedaug (vaiko mažojo pirštuko nago dydžio). Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas.
0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų.
3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Kada reikia pradėti valyti vaiko dantukus? Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijos ir odontologų bendruomenė teigia, jog valyti vaiko dantukus reikia pradėti, kai tik jie išdygsta.
Nuo kokio amžiaus galima naudoti pastą su fluoru? Pastą su fluoru rekomenduojama naudoti, kai vaikutis nebenuryja pastos ir moka kokybiškai išsiskalauti bei išspjauti. Tai paprastai būna apie trečius gyvenimo metus. Tačiau dėl didelio ėduonies intensyvumo vaikų pieniniuose dantyse, fluoruota pasta gali būti skiriama ir jaunesnio amžiaus vaikams.
Labiausiai nuo ėduonies apsaugo kokybiškas minkšto apnašo nuvalymas nuo dantų. Todėl verta skirti laiko ir dėmesio, mokyti vaiką, kaip tinkamai išsivalyti dantis.
Anksčiau buvo rekomenduojama valyti dantis vaikams iki kol jie gražiai parašo pirmąją raidę, kai jų rankų motorika pakankamai išsivysto, kad galėtų patys išsivalyti. Tačiau, atsižvelgiant į didelį ėduonies paplitimą, dabar rekomenduojama kontroliuoti dantų valymą net iki 12 metų amžiaus. Tėvai turėtų patikrinti, ar vaikas kokybiškai nusivalė dantis ir, jei reikia, pervalyti juos.
Kada pieninis dantis šalinamas, o kada paliekamas?
Svarbiausi dantų priežiūros principai
- Neduoti vaikui prieš miegą gerti saldžių gėrimų, jeigu dantukai jau išvalyti.
- Du kartus per dieną valyti dantis.
- Kol vaiko judesiai išlavėja, t.y., iki 7-8 metų, jo dantis turėtų išvalyti tėveliai.
- Reikia pratinti vaiką po valgio skalauti burną.
- Nuo 1 metų reikėtų palaipsniui vaiką atpratinti nuo buteliuko ir mokyti gerti iš puodelio.
- Jeigu vaikas negali užmigti be buteliuko, reikėtų palaipsniui skiesti saldžius skysčius vandeniu, kol liks grynas vanduo arba vaikas pats atsisakys „neskanaus” gėrimo.
Dantų šepetėlis. Šepetėlis turi būti minkštas, ne per didelis, patogiai tilpti vaiko burnoje.
Dantų pasta.
Dantų siūlas. Būtina dantų priežiūros priemonė netgi vaikams, kadangi dantų šepetėlis niekaip neišvalo tarpdančių.
Apie šeštuosius vaiko gyvenimo metus pradeda dygti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Tai yra dantys, kurie lieka visam gyvenimui. Dažnai tėvai net nežino, jog pas vaiką išdygo nuolatinis krūminis dantis, nes joks pieninis dantis vietoj jo neiškrenta. Tik ką išdygusio nuolatinio danties paviršiuje gausu vagelių, griovelių - vietų, kuriose lengvai gali pradėti kauptis maistas ir prasidėti danties gedimas. Todėl labai rekomenduojama atvykti šių dantų silantavimui. Silantas - lyg labai skysta plomba, kuri padengia vageles, griovelius ir sukietėjusi sudaro mechaninį barjerą, neleidžia kauptis maistui.
Klinikoje atliekamos dantų aplikacijos fluoro laku, kuriuo „sustiprinamas)“ pažeistas danties paviršius. Silantai - tai medžiagos, skirtos įdubų ir vagelių ėduonies profilaktikai. Aplikuoti ant sveikų, ėduonies nepažeistų vagelių, silantai mechaniškai uždaro vageles bei įdubas ir taip užkerta kelią ėduonies atsiradimui.
Vaikų burnos mikroflora, besiformuojanti nuo pat gimimo, dantų stiprumui turi didelę įtaką, kurią lemia tėvų ir šeimos burnos sveikata bei valgomas maistas. Dėl šių veiksnių vaikų dantų sveikata gali labai skirtis: vienų dantys genda labiau, kitų - mažiau. Vaikui augant ir formuojantis dantims, svarbu vengti saldumynų ir saldžių sulčių, o vietoje jų siūlyti sveikesnius užkandžius ir gerti vandenį. Ypač svarbu po truputį pratinti vaiką valyti pieninius dantis ryte ir vakare. Dantų valymo procesą galima paversti žaismingu, kad vaikui būtų įdomu ir jis įprastų rūpintis burnos higiena, suprastų, jog dantų valymas yra būtinas, smagus ir naudingas.
Mokymasis valyti dantis yra toks pat svarbus kaip mokymasis skaityti ir rašyti. Mažiesiems dantis turėtų valyti tėvai, o vėliau leisti valytis patiems, kad formuotųsi teisingi dantų šepetėlio laikymo ir valymo judesių įgūdžiai. Tačiau būtina ilgai kontroliuoti, kaip vaikas valosi dantis, kol jis išmoks teisingai rašyti ir gerai valdys rankos judesius.
Reguliariai tikrinkite vaiko dantis, ar ant jų nėra juodų ar rudų dėmių, šviesių ertmių. Pastebėjus tokius pokyčius, rekomenduojama nedelsiant apsilankyti pas odontologą.
Pieniniai dantys nėra pritaikyti šiandieninio gyvenimo minkštam maistui, kuris dažnai turi didelį cukraus kiekį. Ypač pavojingi yra čiulpiami saldainiai ant pagaliuko, kurie gali būti „mirtina bomba“ pieniniams dantims. Be to, jie gali kelti grėsmę vaikui - bėgiodamas su čiulpinuku, vaikas gali susižaloti gerklę ar kvėpavimo takus.
Vaikai geriausiai mokosi matydami tėvų pavyzdį: kaip jie prižiūri savo dantis, kiek dėmesio ir laiko tam skiria. Valykitės dantis kartu - leiskite vaikams išvalyti dantis jums, o patys tuo tarpu valykite jų. Tai padės formuotis dantų priežiūros įgūdžiams ir atsakomybei už savo dantų sveikatą.
Norint, kad vaikai drąsiai jaustųsi pas odontologą, kviečiame tėvus atsivesti juos kartu, kai patys eina pasitikrinti ar gydytis dantų. Vaikai, matydami, kaip tėvams apžiūrimi ir taisomi dantys, vėliau patys drąsiai ir smalsiai sėda į odontologo kėdę.
Svarbu gydyti ir pieninius dantis, pažeistus ėduonies, nes kiekvienas pieninis dantukas saugo vietą nuolatiniam dantukui. Taip pat svarbi yra pieninių dantų kritimo seka, formuojantis nuolatiniam sąkandžiui. Todėl stengtis gydyti ir išsaugoti pieninius dantis tiek, kiek reikia.
Kasmetinis dantų patikrinimas leidžia stebėti besikeičiantį sąkandį ir įvertinti, ar dantys krenta laiku.
Subalansuota mityba: Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai kalcio ir fosforo, kurie būtini stipriems dantims. Taip pat svarbu, kad organizme būtų pakankamas vitamino D kiekis, kad kalcis būtų gerai įsisavinamas.
Valgyti šviežias daržoves ir vaisius: Rinkitės kuo daugiau šviežių, neapdorotų produktų, ypač ekologinių, kurie padeda stiprinti imunitetą ir atsparumą infekcijoms.
Bandyti iš naujo: Jei vaikas nenori valgyti daržovių, nesistenkite iš karto atsisakyti. Dažnai vaikai atsisako maisto 9 kartus, bet 10-ą kartą gali jį išbandyti.
Suteikti sveikų užkandžių: Vietoj saldžių ir perdirbtų užkandžių, siūlykite obuolių, morkų ar agurkų gabalėlius.
Gerinti burnos higienos įgūdžius: Mokykite vaikus taisyklingai valyti dantis, naudoti dantų siūlą ir reguliariai lankytis pas odontologą.
Riboti užkandžiavimą: Stenkitės sumažinti užkandžių vartojimą, kad burnos pH galėtų neutralizuotis ir sumažėtų ėduonies rizika.
Pasirinkti gėrimus: Vietoj cukraus turinčių gėrimų, tokių kaip sultys ar gaivieji gėrimai, siūlykite vaikui gerti vandenį. Tai padeda išlaikyti dantų sveikatą.
