Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Sveikatos priežiūra, užtikrinanti žmogaus teises, reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu.
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiantį į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. nėštumą.
Nėštumo nutraukimo būdai
Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas keliais būdais:
Chirurginis nėštumo nutraukimas
- Ankstyvo nėštumo (iki 5-6 sav.) nutraukimas vakuuminės aspiracijos būdu (vadinamasis „atsiurbimas“ arba mikroabortas), kuomet embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu - vakuuminiu aspiratoriumi.
- Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba dar vėlyvesnis, jeigu nutraukimui yra medicininių indikacijų) yra nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas).
- Jeigu nėštumas yra vėlyvesnis, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.
Gydytojas papasakoja apie operacijos eigą, savijautą po jos, supažindina su galimomis rizikomis. Aborto trukmė, sudėtingumas ir moters fizinė savijauta po jo labai priklauso nuo nėštumo trukmės, t.y. kuo nėštumas ankstyvesnis, tuo abortas greitesnis ir paprastesnis. Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą: jis patikrins, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai.
Vaistinis nėštumo nutraukimas
Vaistinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95-97%) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. 6 d.) nėštumą, kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi informuoto paciento sutikimą.
Vaistinio nėštumo nutraukimo privalumai lyginant su chirurginiu nėštumo nutraukimu:
- Neatliekama chirurginė intervencija, todėl mažesnė gimdos pažeidimo, infekcijos ir kitų komplikacijų rizika.
- Neatliekama narkozė, todėl mažesnė susijusių komplikacijų rizika.
- Nereikalinga moters hospitalizacija (gulėjimas ligoninėje), nėštumo nutraukimas įvyksta moteriai įprastoje aplinkoje (pavyzdžiui, namuose), todėl paprastai yra patiriama mažiau streso.
- Nedidėja nevaisingumo, krūtų ir kitų vėžio rūšių rizika.
Vaistiniam nėštumo nutraukimui skiriami vaistai
- Mifepristone blokuoja progesterono - specialaus hormono, kuris yra itin svarbus nėštumo užsimezgimui ir sėkmingam vystymuisi, receptorius, todėl nėštumas nustoja vystytis. Negalima gerti greipfruto sulčių ir valgyti greipfruto vaistų vartojimo metu, nes šis vaisius mažina Mifepristone įsisavinimą organizme. Išvėmus Mifepristone per 1 val. nuo jo suvartojimo, reikia kreiptis į gydytoją dėl papildomos vaistų dozės ir vaistų nuo pykinimo bei vėmimo skyrimo.
- Misoprostol suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą bei sukelia gimdos susitraukimus, todėl iškart arba per kelias pirmas valandas po jo suvartojimo prasideda skausmingi gimdos susitraukimai ir iš makšties pasirodo kraujingos išskyros. Būtina, kad Misoprostol tabletės už skruosto arba po liežuviu išbūtų nenurytos bent 30 min., o iš makšties neiškristų irgi bent 30 min. Skausmingiausi gimdos susitraukimai bei gausiausias kraujavimas trunka nuo dviejų iki kelių valandų ir žymiai susilpnėja, kai vaisius ir nėštuminiai audiniai pasišalina iš gimdos. Praėjus vienai - dviem paroms nuo Misoprostol naudojimo kraujavimas labai susilpnėja ir paprastai lieka tik „tepimas“, kuris gali trukti dvi savaites ar, retesniais atvejais, ir ilgiau.
Kur kreiptis, jei norima nutraukti nėštumą?
Pirmiausia, dėl nėštumo nutraukimo reikėtų kreiptis į valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą. Konsultacijos metu gydytojas paaiškins apie nėštumo vystymąsi, Lietuvoje ir pasaulyje naudojamus nėštumo nutraukimo būdus, jų eigą, kontraindikacijas, šalutinius reiškinius ir galimas komplikacijas; ar vaistinis nėštumo nutraukimas yra pirmo pasirinkimo nėštumo nutraukimo būdas individualiu atveju, pateiks galimas alternatyvas; pagalbos priemones fizinei, psichologinei ir emocinei savijautai, nėštumo planavimą ateityje; gali pasiūlyti medicinos psichologo konsultaciją. Ši konsultacija nėra privaloma ir negali sudaryti kliūčių atlikti nėštumo nutraukimą laiku. Jei moteris neturi abejonių dėl nėštumo nutraukimo, neturėtų būti bandoma pakeisti jos sprendimą arba atidėti procedūrą.
Apie nėštumo nutraukimą
Galimos pasekmės ir rizikos
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei.
Fizinės sveikatos pasekmės:
- Infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis.
- Nevaisingumas.
- Krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje.
- Priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu.
Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.
Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.
Psichinės sveikatos pasekmės:
2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu.
Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:
- Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio.
- Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą.
- Neatleidimą.
- Gėdą dėl tokio poelgio.
- Santykių griūtį.
- Vienišumo jausmą.
- Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo.
- Nemigą ir košmarus.
- Nerimą.
- Depresiją.
- Valgymo sutrikimus.
- Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis.
- Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai.
- Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių.
- Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu.
- Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais.
- Pasikartojančius aborto išgyvenimus.
- Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą.
- Gali kilti mintys apie savižudybę.
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.
Kontracepcija ir prevencija
Viena iš priemonių, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, yra kontracepcija. Prezervatyvai yra lengvai prieinami ir apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo daugumos lytiškai plintančių ligų ir infekcijų. Tačiau svarbu naudoti prezervatyvą teisingai, nes jis gali plyšti ar nuslysti. Egzistuoja mitas, jog du prezervatyvai - saugiau nei vienas, tačiau tai netiesa - tai tik padidina plyšimo tikimybę.
Kitos priemonės, kurias galima įsigyti be gydytojo išrašyto recepto, yra spermicidai, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kempinė. Jos naudojamos prieš seksą ir neutralizuoja spermatozoidus.
Skubioji kontracepcija (tabletės) naudojamos „ekstra“ atvejais - po neplanuotų, nesaugių lytinių santykių. Pirmąją tabletę reikia išgerti per 72 valandas po tokių santykių, antrąją - po 12 valandų.
Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) yra saugios ir patikimos, tačiau, prieš pradedant jas vartoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jos slopina ovuliaciją ir gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušinėlį.
Gydytojo konsultacija reikalinga norint naudoti kontraceptinius makšties žiedus bei transderminį kontraceptinį pleistrą.
Svarbu žinoti, kad nei sudėtinės kontraceptinės tabletės, nei makšties žiedas ar kontraceptinis pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų!
Teisiniai ir socialiniai aspektai
Nors turi teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šis sprendimas taip pat liečia tėvų ar globėjų interesus. Jei esi jaunesnė nei 16 metų, gydytojas turi pranešti tėvams ar globėjams apie nėštumo faktą. Abortą galima atlikti tik gavus bent vieno iš tėvų ar globėjo sutikimą. Jeigu tau yra 16-18 metų, nors tėvų ar globėjų sutikimas teisiškai nebėra būtinas, tačiau jis lieka pageidautinas.
Nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Kaina skiriasi priklausomai nuo to, ar daroma valstybinėje, ar privačioje įstaigoje.
Krizinio nėštumo centro komanda nepasmerkia ir tų mamų, kurios nusprendžia daryti abortą. Tačiau centro darbuotojai ir savanoriai stengiasi padėti moterims apsispręsti gimdyti, suteikti reikiamą paramą. Ypač svarbus moteriai artimųjų, jos partnerio palaikymas.
Žymus psichologas Viktoras Franklis yra pasakęs: kai žinai dėl ko - visada rasi, kaip tai padaryti.
