Beveik visi naujagimiai ir kūdikiai daugiau ar mažiau atpylinėja. Naujagimiai ir kūdikiai dažnai atsirūgsta, atpila. Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno. Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Atrūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą. Atrūgimas būdingas kūdikiams dėl kardialinio sfinkterio nepakankamumo, ypač kai netaisyklingai maitinami. Netaisyklingo žindimo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryti oro kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo.
Kūdikiai dažnai praryja orą, kai maitinami, ypač jei jie greitai žinda arba maitinami buteliuku. Šis oras kaupiasi jų skrandžiuose ir gali sukelti diskomfortą. Atsirūgimas padeda kūdikiui atsikratyti oro ir sumažinti pilvo pūtimą, todėl kūdikis gali jaustis geriau ir miegoti ramiau. Kai atsirūgsta, reikia paguldyti ant dešinio šono, kad jei dar atpiltų, maistas nepakliūtų į kvėpavimo takus. Suvalgytas maistas gali išbėgti kartu su oru, jei mažylis žįsdamas prisitraukė ir oro. Atpylimas kartu su oru vadinamas raugėjimu.
Kai kurie kūdikiai atpila visai nedaug skrandžio turinio, kiti ganėtinai nemažai. Sakoma, kad kūdikis atpylė, kai po žindymo pro lūpų kraštus išbėga motinos pieno ar mišinio. Prarytas motinos pienas ar mišinys lengvai grįžta atgal į stemplę ir atsipila dėl to, kad kūdikiams nėra sandariai užsidaręs stemplės skrandžio raukas ir pati stemplė yra sąlyginai trumpa. Vienas iš geriausių būdų padėti kūdikiui atsirūgti - laikyti jį vertikaliai po maitinimo. Tokia laikysena leidžia lengviau išsiskirti orui, kuris pateko į skrandį.
Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Maitinkite dažniau ir po nedaug. Maitindami darykite pertrauką. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį.
Kada kreiptis į gydytoją? Jei pastebėjote nors vieną iš minėtų reiškinių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Neišsigąskite, jei atpiltame piene pastebėjote truputį kraujo (taškelių ar gyslelių pavidalo). Jeigu žindote, dažniausiai tai būna Jūsų kraujas iš įskilusio spenelio arba trūkusio kūdikio stemplės kapiliaro (pačios smulkiausios kraujagyslės).
Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis “alergiškas mamos pienui”, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga.
Kaip padėti kūdikiui atsirūgti?
Yra keletas būdų, kaip laikyti kūdikį, kad jam padėtumėte atsirūgti:
- Ant peties: paimkite kūdikį ir uždėkite jo pilvą ant savo peties. Laikykite kūdikį taip, kad jo galva būtų šiek tiek aukščiau nei kūnas. Pasirūpinkite, kad kūdikio smakras būtų atremtas į jūsų petį ir kad jis būtų patogiai prispaustas. Lėtai paminkykite kūdikį arba pasivaikščiokite su juo - švelnus judėjimas gali padėti orui išeiti.
- Vertikalus laikymas ant rankos: kita dažnai naudojama pozicija yra laikyti kūdikį vertikaliai ant savo rankos, o galvą atsiremiant į alkūnę. Ši pozicija taip pat leidžia orui lengviau išsiskirti, nes kūdikio kūnas yra tiesus ir šiek tiek pasviręs į priekį.
- Masažuokite kūdikį švelniais judesiais: Kartais tiesiog laikymas ir ramus judėjimas gali padėti kūdikiui atsirūgti. Jei kūdikis nesirūgsta iš karto, pabandykite švelniai pasivaikščioti po kambarį arba švelniai paminkykite kūdikį. Kai kuriems kūdikiams reikia šiek tiek daugiau laiko, kad atsirūgtų, todėl nepanikuokite, jei tai neįvyksta iškart.
- Atsirūgimas gulint ant pilvo: Kai kuriems kūdikiams gali padėti atsirūgti, jei juos padėsite ant pilvo. Uždėkite kūdikį ant jūsų kelių arba ant tvirtos, lygaus paviršiaus (pavyzdžiui, ant lovos), švelniai pakelkite jo galvą, kad ji būtų aukščiau nei kūnas, ir padėkite rankas ant nugaros. Ši pozicija gali skatinti oro išsiskyrimą iš skrandžio.
Kartais tiesiog laikymas ir ramus judėjimas gali padėti kūdikiui atsirūgti. Kai kūdikis jau atsirūgo, svarbu, kad jis po maitinimo būtų ramus. Stenkitės vengti didelių fizinių krūvių, nes tai gali trukdyti virškinimui ir sukelti nemalonių pojūčių.
Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę.
Jei 9-10 mėnesių kūdikis vis dar atpylinėja, bandykite po truputį tirštinti maistą, tokio amžiaus kūdikiai daugiau linkę apsivalgyti nei jaunesni, bet neatmetama ir nuryto oro tikimybė. Taigi neleiskite kūdikiui persivalgyti bei nešiokite jį vaiknešėlyje ant pilvo, nugaros ar prie šono - statmenoje padėtyje kūdikiai mažiau atpylinėja nei gulinėdami.
Vaikutis suvalgo savo normą, bet pusę (taip atrodo) atpila. Paprastas fiziologinis atpylinėjimas yra negausus, todėl dėl jo papildomai kūdikio maitinti nereikia.
Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti. Bent vieną kartą per dieną atpila pusė kūdikių iki trejų mėnesių amžiaus. Sulaukę 4 mėnesių atpylinėja 67 procentai kūdikių, 21 procentas 6 - 7 mėnesių kūdikių ir apie pirmąjį gimtadienį vis dar atpylinėja apie 5 procentai kūdikių. Jeigu kūdikis auga gerai, tuomet mažai tikėtina, kad tai gali būti ligos požymiai.
Kada atsirūgimas tampa problema?
Atsirūgimas - tai nevalingas, nereikalaujantis pastangų skrandžio turinio atrijimas, nesusijęs su diafragmos ar pilvo raumenų susitraukimu ir nelydimas vegetacinių simptomų. Vegetaciniai simptomai - tai išblyškimas, pykinimas, seilėtekis, pagreitėjęs širdies plakimas, apatija. Vėmimas - tai diafragmos, pilvo ir krūtinės ląstos raumenų susitraukimas, dėl kurio skrandžio turinys pašalinamas į aplinką. Vėmimui būdinga tai, kad jis būna susijęs su vegetaciniais simptomais. Vėmimas - tai simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis lengvesnėmis ir sunkesnėmis ligomis.
1. Prievarčio spazmas - tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - tai nekontroliuojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimas į stemplę. Paprastai tai normali būsena, galinti pasikartoti kelis kartus per dieną. Sveikiems žmonėms skrandžio refliuksas nesukelia jokių nepageidaujamų pojūčių ir nepakenkia stemplės gleivinei. Tačiau kai jis kartojasi dažnai, susergama gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kitaip dar žinoma kaip stemplės diafragminės angos išvarža. Sergant GERL, sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir skrandžio turinys nuolat sugrįžta į stemplę bei ją dirgina. Pagrindinė anatominė GERL priežastis yra apatinio stemplės rauko nepakankamumas ir diafragmos stemplinės angos (hiatinė) išvarža. Esant tokiai būklei, dalis skrandžio atsiduria virš diafragmos. Skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir sukelia jos gleivinės uždegimą - ezofagitą. Jis gali nulemti paviršinių kraujuojančių žaizdelių (erozijų) atsiradimą. Visgi hiatinė išvarža nebūtinai sukelia GERL.
Dažniausi GERL simptomai yra rėmuo ir rūgštaus skrandžio turinio atpylimas. Rėmuo pasireiškia deginimo jausmu arba skausmu krūtinkaulio bei epigastriumo srityje. Jis gali plisti net iki gerklės, rečiau - į krūtinės ląstą. Pirmais dalykas, kurį reikėtų padaryti pajutus lengvus refliukso simptomams, tai pakoreguoti mitybą. Tokiu atveju rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengti rūgštingumą keliančių maisto produktų ir kitų refliuksą skatinančių veiksnių. Jei pakeitus mitybos įpročius būklė nepagerėja, yra jaučiami stiprūs ir dažni ligos simptomai, skiriami vaistai refliuksui gydyti. Lengvų refliukso simptomų malšinimui dažniausiai naudojami nereceptiniai antacidiniai vaistai. Esant sunkesnei būklei, pirmo pasirinkimo vaistai yra protonų siurblio inhibitoriai (pavyzdžiui, omeprazolas). Esant didelei hiatinei išvaržai arba detalesnių tyrimų metu nustačius stiprų refliuksą, pacientui skiriama operacija.
Dispepsijai būdingi simptomai gali būti įvairaus intensyvumo ir priklauso nuo individualių paciento savybių, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais požymiais: Pacientas jaučia ankstyvą sotumo jausmą. Kankina nemalonūs viršutinės pilvo dalies pojūčiai. Gali kamuoti raugėjimas, pilvo pūtimas (meteorizmas) bei graužti rėmuo. Pavalgius jaučiamasi apsunkus. Rečiau pasitaiko ir pykinimas arba vėmimas bei kiti simptomai.
Dispepsijos priežasčių gali būti įvairių, tačiau dažniausios yra šios: Netinkama mityba arba gyvenimo būdas. Virškinimo trakto ligos. Tam tikrų vaistų bei kitų medžiagų vartojimas. Sindromo diagnozei itin padeda išsamus simptomų apibūdinimas. Taip pat aiškinamasi, ar nėra kitų virškinimo trakto ligų, atliekami kraujo, išmatų, instrumentiniai tyrimai. Pirminis gydymas dažnai net neapima medikamentinių priemonių, nes pasireiškiant dispepsijos sindromui itin svarbu koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą - sveikai ir reguliariai maitintis, vengti sunkumo jausmą sukeliančių produktų ir patiekalų, atsisakyti žalingų įpročių, nepiktnaudžiauti kava ir bent jau pamėginti mažiau dėl visko jaudintis.
| Požymis | Atpylimas | Vėmimas |
|---|---|---|
| Sąmoningumas | Nevalingas, nereikalaujantis pastangų | Sąmoningas, susijęs su raumenų susitraukimais |
| Vegetaciniai simptomai | Nėra | Gali būti (išblyškimas, pykinimas, seilėtekis ir kt.) |
| Priežastys | Pieno perteklius, oro burbulai, nesandarus raukas | Įvairios ligos, maisto netoleravimas ir kt. |
