Viena seniausių ir svarbiausių diskusijų psichologijoje sukasi apie tai, kas labiau formuoja žmogaus asmenybę: įgimtos savybės (prigimtis) ar aplinkos poveikis (auklėjimas). Šis klausimas yra sudėtingas ir apima daugybę aspektų, pradedant nuo genetikos ir baigiant socialine aplinka.
Prigimtis: genetinio palikimo vaidmuo
Genetika neabejotinai turi įtakos mūsų asmenybės bruožams, temperamentui ir net polinkiui į tam tikras ligas. Vaikas paveldi pusę genų iš mamos, o pusę iš tėvo. Tai reiškia, kad tam tikri požymiai gali būti perduoti iš kartos į kartą.
Pavyzdžiui, kalbant apie alkoholizmą, anot specialistų, yra paveldėjimo galimybė. Nors tikslių skaičių nėra, alkoholikų vaikai, net ir augdami dorų tėvų šeimose, gali paveldėti šią ligą. Taip pat pastebima, kad žmonės, kurių nervų sistema turi vadinamąjį aukštą stimuliavimo slenkstį, yra labiau linkę į riziką ir ieško stiprių pojūčių. Tai gali būti įgimta savybė.
Istorija apie identiškus dvynius, kurių vienas liko be varpos po medicininės procedūros ir buvo perauklėtas kaip mergaitė (Brenda Reimer), iš pradžių atrodė kaip įrodymas, kad auklėjimas gali įveikti prigimtį. Tačiau vėlesni tyrimai ir paties Davido (anksčiau Brendos) apsisprendimas gyventi vyro gyvenimą parodė, kad biologiniai veiksniai, tokie kaip smegenų struktūra, gali turėti lemiamos įtakos lytinei tapatybei, nepaisant auklėjimo.
Auklėjimas: aplinkos įtaka asmenybės formavimuisi
Aplinkos poveikis, įskaitant šeimos auklėjimą, socialinę aplinką ir patirtis, taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį žmogaus raidoje. Net ir paveldėjus tam tikrus požymius, aplinka gali juos sustiprinti, susilpninti ar net „užslopinti“.
Monozigotinių dvynių tyrimai, kai jie auga skirtingose šeimose, rodo, kad skirtinga aplinka gali lemti skirtingų būdo bruožų susiformavimą, net ir turint vienodus genus. Tai patvirtina, kad auklėjimas ir aplinka yra esminiai veiksniai.
Anot psichologų, elgesys ar charakteris yra ilgą laiką besiformuojanti asmenybės dalis. Todėl net jeigu vaikas paveldėjo nelabai tinkamus genus ar požymius, jam augant pavyzdingoje šeimoje viską galima pakeisti. Sėkmingas auklėjimas reikalauja ne per didelio griežtumo ar lepimo, o meilės, nuoširdumo, bendravimo ir pozityvaus požiūrio.
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia aplinka, kurioje vaikas mokosi bendrauti, suprasti vertybes ir formuoti savo požiūrį į pasaulį. Julijos ir Romano Gaiduk šeima, auginanti 5 vaikus, iš kurių du įvaikinti, teigia, kad svarbiausia vaiko asmenybė ir temperamentas, o auklėjimo metodai gali būti įvairūs. Jų patirtis rodo, kad svarbu auginti vaiką šeimoje, o ne institucijoje, nes tai didina tikimybę, kad jis taps supratingas ir sėkmingas.
Prigimtis ir auklėjimas: sudėtinga sąveika
Nėra vieno atsakymo į klausimą, kas svarbiau - prigimtis ar auklėjimas. Šie du veiksniai nuolat sąveikauja ir kartu formuoja žmogaus asmenybę. Vienų žmonių atveju genai gali turėti didesnę įtaką, kitų - aplinka. Šis santykis yra individualus ir jo neįmanoma įvertinti procentais.
Psichologijos mokslas nagrinėja žmogaus psichiką ir elgesį, siekdamas suprasti šią sudėtingą sąveiką. Įvairios psichologijos kryptys - nuo biheviorizmo iki humanistinės psichologijos - siūlo skirtingus požiūrius į tai, kaip prigimtis ir auklėjimas veikia žmogaus raidą. Tačiau bendra tendencija yra pripažinti abiejų veiksnių svarbą.
Svarbu suprasti, kad žmogaus elgesys ir charakteris yra nuolat besikeičiantis procesas. Net ir patyrus nelaimę ar susidūrus su sunkumais, žmogus gali nepasiduoti ir siekti savo tikslų. Kai kuriais atvejais kliūtys tik skatina eiti toliau, o tai gali būti susiję su įgimtu polinkiu rizikuoti ar tiesiog stipria valia, suformuota per auklėjimą.
Ar jūsų asmenybė yra iš anksto nulemta? Biologinė asmenybės teorija
Asmenybės psichologijos požiūris
Asmenybės psichologija siekia paaiškinti visus psichikos ar elgesio fenomenus, turinčius esminę reikšmę žmogaus egzistavimui. Ji nagrinėja tokias problemas kaip stabilumas prieš pokyčius (ar asmenybė kinta laikui bėgant), vidiniai prieš išorinius veiksnius (kas apibrėžia elgesį) ir subjektyvumas prieš objektyvumą (kaip suvokiame pasaulį).
Remiantis psichologijos teorijomis, žmogaus raida yra sudėtingas procesas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka tiek genetiniai veiksniai, tiek aplinkos poveikis, tiek paties žmogaus aktyvumas ir pasirinkimai. Nors negalime pakeisti savo genų, galime daryti įtaką aplinkai ir savo elgesiui, siekdami geriausios asmenybės raidos.
