Kiekvienas naujagimis yra unikalus, tačiau egzistuoja bendros gairės, padedančios tėvams suprasti, ar jų kūdikis gauna pakankamai maisto ir ar tinkamai funkcionuoja jo organizmas. Viena iš svarbiausių stebėjimo sričių yra kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis. Tai yra tiesioginiai rodikliai, parodantys, kiek maisto kūdikis gauna ir kaip jo organizmas jį apdoroja.
Šlapinimosi ir tuštinimosi svarba
Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra požymiai, parodantys, kiek maisto gauna kūdikis. Pakankamas ar gausus šlapinimasis ir tuštinimasis rodo, kad kūdikiui pieno pakanka. Retas, negausus šlapinimasis ir tuštinimas rodo, kad kūdikiui pieno trūksta. Šlapinimasis yra natūralus ir būtinas procesas, padedantis organizmui atsikratyti nereikalingų medžiagų.
Šlapinimosi normos ir pokyčiai
Naujagimių šlapimo pūslė yra labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Naujagimiai turėtų „sušlapinti” penkias šešias vienkartines sauskelnias arba šešias-aštuonias medžiagines skaidriu geltonos spalvos šlapimu. Taip pat turėtumėte sulaukti 2-4 kartus garstyčių spalvos išmatų. Jeigu maitinate krūtimi - išmatos gali būti kiek skystesnės. Keturių savaičių kūdikis gali tuštintis kartą per dieną ar net dieną praleisti. Geriau atkreipkite dėmesį ne į dažnumą, bet nuoseklumą.
Šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumas ir kiekis keičiasi kūdikiui augant. Pirmąją savaitę šlapimo ir išmatų bus mažiau, jie keis spalvas ir tirštumą. Nuo antros iki šeštos savaitės vyraus vienokis ritmas, po šeštos savaitės šlapinimasis gali suretėti, bet pagausėti. Tuštintis kūdikis taip pat gali pradėti rečiau, nei buvo įprasta iki 6 savaitės. Todėl renkantis žymėjimo lentelę atsižvelkite į savo kūdikio amžių.
Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę šlapintis dažniau nei vyresni vaikai. Kiekvienas vaikas bet kuriame amžiuje kasdien šlapinasi skirtingą kartų skaičių. Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą. Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas ir priklauso nuo vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros (kai daugiau prakaituojama, tada rečiau ir mažiau šlapinamasi). Kai vaikas daugiau prakaituoja, pvz., žaidžia judrius žaidimus ir mažiau atsigeria, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Vyresni nei 3 metų vaikai normaliai šlapinasi 5-6 kartus per dieną.
Pirmosios vaiko išmatos ir šlapimo ypatumai
Mekonijus - tai pirmosios vaiko išmatos. Jos būna tąsios, tamsiai žalios spalvos. Mekonijumi vaikas tuštinasi 2-3 paras. Pirmasis pasituštinimas turėtų būti per 48 valandas nuo gimimo. 4-5 dieną būna toks miksas - pereinamosios išmatos ir nuo 6-7 dienos jau būna klasikinės garstyčių spalvos išmatos.
Pirmosiomis dienomis dėl medžiagų apykaitos procesų naujagimių šlapime būna daug šlapimo rūgšties. Dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimas nusidažo gelsvai rausvu atspalviu, o ant vystyklo tėvai gali matyti oranžines nuosėdas. Fiziologinė oligurija - per pirmąsias paras naujagimis šlapinasi nelabai daug. Iki šeštos paros turėtų būti tiek pasišlapinimų, kiek vaikui dienų (pavyzdžiui, 2 parų vaikas - 2 pasišlapinimai), o nuo šeštosios paros jau turėtų būti bent po šešis pasišlapinimus per parą.
Deskvamacinis vulvovaginitas - dėl iš mamos gautų estrogenų išsiskiriančios balkšvos išskyros iš makšties. Tai dažniausiai įvyksta pirmąją savaitę, baigiasi per 7-10 dienų savaime. Kartais gali būti ir kraujo - tai jau vadinama naujagimių mėnesinėmis, jos gali trukti 1-3 dienas.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.
Jei tėvai nerimauja dėl vaiko šlapinimosi dažnumo, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks fizinį patikrinimą ir užduos klausimų apie vaiko ligos istoriją, mitybą ir šlapinimosi įpročius. Gydytojas taip pat gali užsakyti šlapimo tyrimą, kad patikrintų, ar nėra infekcijos ar kitų problemų.
Šlapimo tyrimų svarba
Profilaktiškai tirti vaikų šlapimą reikėtų kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą.
Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.
Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti?
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Ko nedaryti, rūpinantis vaiko šlapinimosi įpročiais?
Nebarti, nebausti, negėdinti ir nelyginti su kitais vaikais, kurie nėra „šlapukai“. Nedrausti vartoti skysčių antroje dienos pusėje. Neduoti be reikalo sūraus maisto. Nevaryti vaiko prieš miegą 3-4 kartus šlapintis. Nekišti po paklode „specialaus pakloto“. Neapginkluoti vaiko sauskelnėmis. Nežadinti naktį pasišlapinti.
Dauguma būsimų mamų ruošiasi motinystei, skaito įvairios literatūros, lanko kursus, tačiau kartais net gerai pasikausčiusi mamytė, sulaukusi savo naujagimio, gali susidurti su neaiškiais ir nerimą keliančiais dalykais, nors jos atžalai dažnu atveju tai bus tik praeinanti būklė, kurios bijoti nereikėtų. Praeinančios būklės pasireiškia ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu - tol, kol vyksta naujagimio prisitaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų. Visos šios būklės turi kelis pavadinimus: tranzityviosios, praeinančios, fiziologinės.
Fiziologinės naujagimystės būklės
Rožinis šlapimas
Tai yra pirmos savaitės reiškinys, kai naujagimis šlapinasi vadinamuoju „infarktiniu“ šlapimu, kuris yra drumstas, gelsvai rausvos spalvos. Tokiu atveju tėveliai sauskelnėse ar ant vystyklų pamato oranžinės spalvos nuosėdų. Tai su šlapimu išsiskiriantys šlapimo rūgšties kristalai. Pradėjus didėti mamos pieno kiekiui, didėjant šlapimo kiekiui, šlapimo kristalai išnyksta. Rožinės spalvos šlapimas iš tiesų nepavojingas. Kūdikis taip šlapintis gali nuo kelių kartų iki visos savaitės. Taip nutinka tikrai ne visiems naujagimiams, tačiau daugumos šlapimas būna labai koncentruotas dėl gausaus šlapimo rūgšties kristalų kiekio. Kai priešpienį pakeičia pienas, kitaip tariant, kai prasideda normali laktacija ir naujagimis ima gauti daugiau skysčių, šlapimas tampa skaidrus. Bet kuriuo atveju, esant abejonių ar įtariant, kad kūdikėlis šlapinasi ne taip, kaip turėtų, nebijokite pasikonsultuoti su gydytoju neonatologu.
Vėmimas tamsiai
Taip, greičiausiai tai ir buvo vaisiaus vandenų likučiai. Paprastai naujagimis vaisiaus vandenimis (skaidriais, kruvinais, žalsvais, gelsvais) atpylinėja iki vienos paros. Tokia būklė nepavojinga, tačiau kūdikį mamai reikia atidžiai stebėti. Ir ne tik dėl to, kad nepražiūrėtų savijautos pokyčių, bet ir kad laiku pasuktų vemiantį mažylį ant šono ar palaikytų stačią, išvalytų burnytę, kitaip tariant, apsaugotų nuo galimo užspringimo. Sunerimti verta, jei naujagimis vaisiaus vandenimis atpylinėja ilgiau nei parą, jei, nuo gimimo praėjus daugiau nei 6 val., neima krūties, jei nesituština. Tai rodo, kad jam kažkas negerai. Bet kokiu atveju, naujagimiui atpylus vaisiaus vandenų, reikėtų pasikonsultuoti su akušere ar gydytoju neonatologu. Kodėl vaisiaus vandenimis vemia ne visi naujagimiai? Ogi ne visi gimdami jų prisiryja.
Fiziologinis naujagimio svorio kritimas
Nors daug kur literatūroje apie tai rašoma, dažna mamytė sunerimsta, kad jos naujagimis per pirmas paras „pametė“ svorio. Tai visiškai normali situacija, nes naujagimis valgo dar nedaug, o šlapinasi, tuštinasi daugiau. Normalus yra svorio kritimas 6-10 proc. ribose. O prarastą svorį naujagimis atgauna iki 10-14 paros.
Praeinantys termoreguliacijos pokyčiai
Hipotermija dažniausiai pasitaiko pirmomis valandomis po gimimo, nes, gimus naujagimiui, jo aplinkos temperatūra staiga sumažėja per 12-15 laipsnių. Siekiant kiek galima labiau sumažinti patiriamą naujagimio aplinkos, o kartu ir kūno temperatūros sumažėjimą, gimdyklose palaikoma 23-25 laipsnių temperatūra, o jei laukiamas neišnešiotas naujagimis - ir dar didesnė. Visada ką tik gimęs naujagimis iš karto nušluostomas ir guldomas ant mamos krūtinės, užklojamas šiltais vystyklais. Taip išvengiama staigaus kūno temperatūros sumažėjimo.
Geltonas
Gelta yra būdinga visiems pirmų parų naujagimiams, tačiau to priežastys yra labai skirtingos, jų yra daug, o ir tolimesnė taktika gali skirtis. Normalios fiziologinės naujagimio geltos metu bendras bilirubino kiekis neviršija nustatytos ribos, kuri naujagimiams yra skirtinga, priklausomai nuo nėštumo laiko ir naujagimio amžiaus. Ši gelta ryškiausia būna 3-5 gyvenimo parą ir turėtų išnykti per 10-12 dienų. Ilgiau kaip 14 parų trunkanti gelta jau yra užsitęsusi ir reikėtų įvertinti, kokios priežastys tą sukelia. Per anksti pasireiškusi gelta taip pat yra jau patologinė ir vertinami visi galimi rizikos faktoriai. Šių geltų gydymas yra vienodas - fototerapija, skirtis gali tik gydymo intensyvumas ir pagalbinių priemonių reikalingumas.
Kodėl naujagimis apskritai pageltonuoja? Augdamas mamos pilvelyje, vaisius taip pat kvėpuoja, tačiau kitaip - ne per plaučius. Deguonies jis gauna per placentą ir virkštelę. Labai svarbus dalyvis vaisiaus kvėpavimo sistemoje yra raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai ir ypač jų sudėtyje esantis hemoglobinas, kuris pritraukia deguonies molekules iš mamos kraujo ir vaisiaus organizme jas paleidžia. Vaisiaus organizme yra daugiau eritrocitų, dėl to deguonies jis gauna pakankamai. Kai kūdikis gimsta ir pradeda kvėpuoti plaučiais, toks didelis eritrocitų kiekis tampa nebereikalingas. Jie pradeda irti, hemoglobinas taip pat skyla, o vienas skilimo produktų yra geltonai dažanti medžiaga bilirubinas. Naujagimio organizmas nespėja jo šalinti, jo kiekis kraujyje didėja, gali pradėti kauptis audiniuose ir jie pradeda gelsti. Visiems absoliučiai naujagimiams bilirubino kiekis kraujyje yra padidėjęs, tik vieniems daugiau, kitiems mažiau, o tretiems gelta net nepastebima, nors ji yra.
Hormoninė krizė
Vaisius 9 mėnesius gyvena mamos pilvelyje ir tuo metu jis per placentą iš mamos gauna ne tik reikiamų maistinių medžiagų, bet ir moteriškųjų hormonų, jų gauna ir gimdymo metu, ir maitinimo metu su mamos pienu. Būtent dėl jų 7-8 gyvenimo parą padidėja naujagimių (tiek mergaičių, tiek berniukų) krūtelės, kartais net gali šiek tiek išsiskirti ir į pieną panašaus skysčio. Tai vadinamoji naujagimių mastopatija, kitaip dar vadinama fiziologiniu mastitu. Tuo metu abi krūtelės būna padidėjusios vienodai, simetriškai, odelė virš jų nebūna paraudusi, krūtelės neskausmingos. Ir visa ši būklė praeina savaime.
Dėl hormoninių pokyčių pirmą savaitę mergaitėms taip pat gali būti ir deskvamacinis vulvovaginitas, kurio metu iš makšties matosi išsiskiriančių balkšvų gleivių, o 5-8 parą gali pasirodyti net ir šiek tiek kraujingų išskyrų.
| Amžius | Šlapinimasis (kartų/parą) | Tuštinimasis (kartų/parą) |
|---|---|---|
| 1 savaitė | 1-2 (gali būti ir mažiau, priklausomai nuo pieno kiekio) | 1-2 (mekonijus) |
| 2-6 savaitės | 8-10 (gali pagausėti) | 2-4 (pereinamosios išmatos, vėliau klasikinės) |
| Po 6 savaičių | Gali suretėti, bet pagausėti | Gali būti rečiau nei iki 6 savaitės |
Šios lentelės skirtos individualiam naudojimui. Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę. Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse, t.y. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y. Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju). Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Išsamiau apie naujagimio atpylimus skaitykite: Kūdikis atpila. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti. Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.
