Lietuvoje besilaukiančios ir pagimdžiusios moterys turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas bei už šį laikotarpį mokamą motinystės išmoką iš „Sodros“. Taip pat svarbu suprasti vaiko priežiūros išmokų sistemą, kuri leidžia tėvams likti namuose su vaiku ir tuo pačiu metu gauti dalį kompensuojamojo uždarbio. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip šios išmokos apskaičiuojamos, kokios yra jų trukmės ir kaip jos susijusios su vyro pajamomis.

Nėštumo ir gimdymo atostogos bei motinystės išmoka

Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė Lietuvoje yra 126 kalendorinės dienos. Šis laikotarpis paprastai skirstomas į 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, atostogos gali būti pratęsiamos papildomai 14 dienų. Motinystės išmoka apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, kuris nustatomas pagal draudžiamąsias pajamas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių iki atostogų pradžios. Motinystės išmoka sudaro 100% kompensuojamojo uždarbio. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys.

Norint gauti motinystės išmoką, būtina atitikti šias sąlygas: turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, būti draudžiamai ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir turėti elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Išimtiniais atvejais stažo reikalavimai gali būti švelnesni.

Vaiko priežiūros išmokos: Pasirinkimai ir trukmė

Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesius. Tėvai gali pasirinkti vieną iš dviejų variantų:

• 18 mėnesių variantas: Vaiko priežiūros išmokos dydis siekia 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio.
• 24 mėnesių variantas: Iki vaikui sueis 12 mėnesių, išmoka bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30%.

Kompensuojamasis uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“ negali būti mažesnės nei 8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai privalo bent po 2 mėnesius (62 dienas) prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šiais mėnesiais mokama 100% atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka, tačiau galioja išmokų lubos.

Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, bet svarbu žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali nedirbti, o privalo atšaukti vaiko priežiūros atostogas ir grįžti į darbą.

Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai ir jų ypatumai

Nuo 2023 m. įsigaliojo svarbi naujovė: abu vaiko tėvai (arba įtėviai) privalo bent po 2 mėnesius (62 dienas) prižiūrėti vaiką. Šie mėnesiai vadinami neperleidžiamais, nes jų negalima perleisti kitam tėvui. Per šiuos neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius tėvui arba mamai mokama 100% atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau ir šiuo atveju galioja išmokų lubos.

Jei vienas iš tėvų nusprendžia nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius, taip pat už papildomą vaiko priežiūros dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėnesius jam bus mokama 100%.

Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.

Išmokų dydis ir papildomos pajamos

Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė nei 78%. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78%.

Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78%. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Jei VPA metu turėsite darbinių pajamų, išmoka nebus mažinama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršys 100% buvusio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama.

Nuo 2024 m. įsigalioja išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu: mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.

Išmokų lubos ir ribojimai

Motinystės ir vaiko priežiūros išmokos turi nustatytas lubas. Pavyzdžiui, motinystės išmoka negali būti didesnė nei 1424 Eur per mėnesį. Vaiko priežiūros išmokų „lubos“ taip pat egzistuoja, jos siejamos su kompensuojamojo uždarbio dydžiu ir bendra išmokų suma.

Nuo 2024 m. įsigaliojo išimtis didesnes pajamas gaunantiems tėvams, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Tai svarbu, nes pagal dabartinį reguliavimą, gaunantys didesnes nei 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių pajamas, neperleidžiamų mėnesių metu negauna išmokos, lygios 78% jų darbo užmokesčio. Tai ypač aktualu didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams.

Projekto iniciatoriai pastebi, kad dabartinės išmokos yra per mažos, todėl siūloma didinti išmokų dydžius ir lubas, siekiant sukurti palankesnę aplinką vaikų gimimui.

tags: #motinystes #atostogu #antri #metai #pagal #vyro

• Atraskite šeimos paslaptis
• Baldakimų vaikų lovelėms priežiūra
• Vaikų darželiai Anykščiuose
• Raudonoji aksominė erkė gamtoje
• Išleistuvės darželyje