Daugiavaisiai nėštumai jau nieko nebestebina. Tačiau vis dar kyla klausimų, kokia tikimybė susilaukti dvynukų ir kokie veiksniai tam turi įtakos. Nors dvynukai nėra itin dažni, jų gimimas visada sukelia daug džiaugsmo, bet kartu ir nemažai rūpesčių.
Dvynukų tipai
Prieš kalbant apie tikimybę, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės dvynukų rūšys:
- Identiški dvynukai (monozigotiniai dvyniai) susidaro, kai vienas apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi dalis, sukeldamas dviejų genetiškai identiškų embrionų formavimąsi. Ši rūšis yra retesnė ir nepriklauso nuo paveldimumo. Identiški dvyniai gimsta atsitiktinai, tik 3-4 atvejais iš 1 000 gimimų. Mokslininkai mano, kad taip nutinka tik dėl atsitiktinumo.
- Neidentiški dvynukai (dizigotiniai dvyniai) atsiranda, kai dvi atskiros kiaušialąstės apvaisinamos dviem skirtingomis spermatozoidų ląstelėmis. Tokie dvynukai nėra genetiškai identiški ir gali skirtis pagal lytį. Neidentinių dvynukų tikimybė yra labiau susijusi su paveldimumu ir aplinkos veiksniais.
Kartais dvizigotiniai dvyniai gimsta nevienodo svorio. "Tada mes sakome, kad tas didesnis apvalgė mažiuką," - juokauja naujagimių specialistė. Tuo atveju vienas būna dominuojantis, paima daugiau iš mamos medžiagų. Tam mažesniam paprastai reikia daugiau dėmesio.
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką dvynukų gimimui
Nors tikslių daugiavaisio nėštumo priežasčių nėra žinoma, mokslininkai ir medikai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, galinčius didinti tikimybę susilaukti dvynukų:
- Paveldimumas. Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė. Faktas, kad didesnė tikimybė susilaukti dvynių yra paveldima genetiškai - tiesa. Tačiau tikimybė - ji gali ilgai nepasireikšti iš kartos į kartą. Be to, toks „paveldimumas“ galioja tik kalbant apie neidentiškus dvynius, kai embrionai susiformuoja iš skirtingų kiaušialasčių. Taip yra dėl genetinių veiksnių - hiperovuliacijos, kurios metu moters organizme subręsta daugiau nei vienas kiaušinėlis.
- Motinos amžius. Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Statistiniais duomenimis, vos 2 proc. vyresnių nei 25 m. moterų pagimdo dvynius, o jau 5 proc. 35-39 m. moterų susilaukia dvynių. Jei esate vyresnio amžiaus ir vis dar vaisinga, tikimybė susilaukti dvynių padidėja - net 7 proc. vyresnių nei 40 m. moterų pagimdo dvynius. To priežastis gali būti folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), kurio vyresnių nei 35 m. moterų organizme gaminasi daugiau, todėl menstruacijų ciklo metu susiformuoja keli kiaušinėliai.
- Kūno sudėjimas. Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Jei jūsų ūgis didesnis nei 1,67 m, padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Amerikiečių akušeris Gary‘s Steinmanas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 129 dvynių motinos, ir pamatė, kad visų šių moterų ūgis buvo didesnis nei 1,67 m. Tai susiję su polipeptidu (IGF), kuris panašus į insuliną. Šį polipeptidą stimuliuoja žmogaus augimo hormonas, o IGF didina ovuliaciją. Aukštesnių žmonių organizme didesnis kiekis IGF. Netikėtas veiksnys, didinantis šansų susilaukti dvynių, yra kūno masės indeksas (KMI). Vieno tyrimo duomenimis, nutukusioms moterims su didesniu nei 30 KMI didėja tikimybė pagimdyti dvynius.
- Pagalbinis apvaisinimas. Moterims, kurios naudoja pagalbinio apvaisinimo technologijas, tokias kaip IVF (in vitro apvaisinimas), dažniau pasitaiko daugiavaisiai nėštumai, nes procedūros metu į motinos gimdą įdedama daugiau nei vienas embrionas. Apskritai dvynių gimimų padaugėjo, kai padažnėjo dirbtinio apvaisinimo atvejų. Manoma, kad nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimimų pagausėjimas dviem trečdaliais susijęs su dirbtiniu apvaisinimu ir ovuliaciją stimuliuojančiais vaistais.
- Geografinė vietovė ir etninė kilmė. Tyrimai rodo, kad dvynukų gimimo tikimybė skiriasi priklausomai nuo geografinės vietovės ir etninės kilmės. Pavyzdžiui, Afrikos tautose dvynukai gimsta dažniau, o Azijos tautose - rečiau. Daugiausiai dvynių (90-100 dvynių iš 1000 gimusių vaikų arba vienas gimdymas iš 45-50) gimsta Jorubos tautoje (Dabartinė Nigerijos teritorija).
- Neseniai nutrauktas kontraceptinių tablečių vartojimas. Šansų pagimdyti dvynių padaugėja ir tokiu atveju, jei neseniai nustojote vartoti hormonines tabletes. Kol organizmas pratinasi prie hormonų lygio, nustojus vartoti kontraceptines piliules, didėja tikimybė, kad per ovuliaciją organizmas pagamins kelis kiaušinėlius. Tiesa, šiai teorijai pagrįsti reikalingi išsamesni tyrimai.
- Ankstesni nėštumai ir gimdymai. Jei moteris ne kartą gimdžiusi, didesni šansai susilaukti dvynių. Tiesa, medikams ir mokslininkams ne visai aišku, kodėl taip yra. Anekdotiškai skambantys duomenys rodo, kad po persileidimo irgi padidėja šansų susilaukti dvynių. Mokslas šios teorijos nepagrindžia, bet gali būti, kad po persileidimo organizme tvarkantis hormonams, moters organizmas ovuliacijos metu pagamina daugiau kiaušinėlių.
- Žindymas. Jei maitinote krūtimi pirmus savo kūdikius, vėliau daugėja šansų pagimdyti dvynius. O kuo ilgiau žindėte, tuo didesnė tikimybė pagimdyti dvynius. Taip yra dėl didelio IGF polipeptido lygio krūtimi maitinančių moterų organizme.
- Folio rūgšties ir vitaminų vartojimas. Jei prieš pastojimą ir po jo vartojote daug folio rūgšties papildų, tai didina tikimybę susilaukti dvynių. Dabar mokslininkai teigia, kad padėti gali ir multivitaminai. Vieno tyrimo duomenimis, folio rūgšties ir multivitaminų prieš pastojimą ir po jo vartojusioms moterims buvo daugiau šansų pagimdyti dvynius. Tačiau buvo ir įrodymų, kad didelės folio rūgšties ir multivitaminų dozės prieš pastojimą ir nėštumo pradžioje kelia persileidimo riziką. Bet kokiu atveju, didelės minėtų vitamnų dozės ilgalaikėje perspektyvoje turi nepageidaujamų poveikių, taigi nereikėtų viršyti medikų rekomenduojamos folio rūgšties dienos normos.
- Pieno produktų vartojimas. Yra tyrimų, rodančių, kad valgant pieno produktų moterims penkis kartus padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Galbūt taip yra todėl, kad piene yra polipeptido IGF, o jis didina kiaušidžių jautrumą folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH) ir skatina ovuliaciją. Po augimo hormono injekcijų gyvūnų organizmas ima gaminti daugiau IGF, paskui IGF patenka į pieną. Šalyse, kuriose galvijams leidžiama augimo hormono, gali būti didesnis dvynių gimstamumo lygis. Pavyzdžiui, tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl JAV padažnėjo dvynių gimimų.
Statistika ir Lietuvos rekordai
Daugiavaisiai nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Tikslios statistikos, kas kiek gimdymų pasitaiko daugiavaisių, nėra, nes skaičiai kur kas skiriasi įvairiose šalyse. Tose šalyse, kur plačiau naudojama kiaušidžių stimuliacija ir dirbtinis apvaisinimas, daugiavaisių nėštumų nepaliaujamai daugėja. Štai JAV nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimimams padidėjo 76 proc. Daugiavaisio gimdymo dažnis Lietuvoje - 11-13 proc. Dažniausiai gimsta du kūdikiai, trys - itin retai (0,05 proc. Pastebima, kad atvejų, kai gimsta du ir daugiau naujagimių, vis daugėja, analogiškai daugiavaisiai nėštumai dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu.
Galime didžiuotis Lietuvos rekordais: penkiais ketvertukais: 1969 m. Šilutėje gimė Čeponių ketvertukas, 1998 m. Vilniuje - Latukų ketvertukas, 2001 m. - Gancevskių ketvertukas, 2013 m. dar vienas ketvertukas gimė Kaune (šeima panoro likti nežinoma), 2015 m. rugsėjo 8 d. gimė garsusis Tauragės ketvertukas.
Iššūkis organizmui ir reali patirtis
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, daugeliui prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Moterys dažniausiai neišnešioja iki gimdymo termino. Nors daugiavaisiai nėštumai alina moters organizmą, gamta galop atsidėkoja. Įdomiausia - reali patirtis, todėl pamirškime skaičius ir pakalbinkime kelias šeimas, praktiškai patyrusias daugiavaisio nėštumo iššūkius.
Viena vilnietė pasakoja: „Kad laukiuosi dvynukų, sužinojau per patį pirmą vizitą pas gydytoją, apie 5-6 savaitę. Kadangi giminėje yra ne viena dvynių pora, manęs tai labai nenustebino. Kad laukiamės berniukų, sužinojome gana anksti. Tiesa, vienas dar kurį laiką slėpėsi, bet neilgai. Penktą mėnesį darėme tokią žaismingą fotosesiją, kuria visiems pranešėme, kad laukiame berniukų. Mano nėštumas su dvynukais buvo labai lengvas, išnešiojau 40 savaičių, o likus 4 dienoms iki gimdymo vyro gimtadienį švenčiau avėdama aukštakulnius. Gulimojo režimo man neprireikė, ir mane prižiūrėjęs gydytojas buvo nusistatęs prieš gulėjimą. Sveika nėščia moteris turi gyventi aktyviai, kaip visada. Nebuvo jokių priežasčių, kodėl būčiau turėjusi gulėti. Vienintelis nėštumo nepatogumas buvo tai, kad daug vėmiau, bet lygiai tas pat atsitiko ir antrojo nėštumo metu, kai laukiausi tik vieno vaiko. Vienintelis skirtumas, ką reiškia lauktis vieno ir dviejų vaikelių, yra pilvuko dydis. Nešiodama vieną vaiką iki 6 mėnesio atrodžiau liekna, ne visi ir suprasdavo, kad laukiuosi. O su dvyniais priaugau beveik 10 kilogramų daugiau. Vaikai gimė kaip du išnešioti naujagimiai - vienas beveik 3 kilogramų, kitas 3,2 kg. Pamenu, 7 mėnesį sutikau pažįstamus, ir jie manė, kad aš nešioju paskutines dienas. Labai nustebo išgirdę, kad iki gimdymo dar du mėnesiai. Nes apie dvynukus viešai nesakėme, tai žinojo tik artimiausi mūsų žmonės. Esu girdėjusi, kad nėštumo pabaigoje moterims gydytojai liepia skaičiuoti vaisiaus judesius. Aš neskaičiavau, nors jausdavau, kada kuris juda. Vienas buvo beprotiškai aktyvus, vis spardydavo kojytėmis, ypač prieš miegą. Kitas daugiau miegodavo, sujudėdavo tik retkarčiais. Paskutiniais mėnesiais net aplinkiniai matydavo pro marškinėlius, kaip ten dvyniai „žaidžia futbolą“. Nesu iš tų stresuojančių mamų, kurios, nesulaukusios judesiuko, jau važiuoja pas gydytoją. Nuo pat nėštumo pradžios labai norėjau gimdyti natūraliai. Dvynukus pagimdyti yra normalu, tai joks stebuklas. Neįsivaizduoju, kaip jam ten užteko vietos tokiems triukams, bet faktas lieka faktu. Tada gydytojai neleido nė galvoti apie natūralų gimdymą, buvo suplanuotas cezaris. Gydytojas pasakė: „Gintare, kad ir kaip tu norėtum, bet natūraliai gimdysi kitą kartą. Pats galėjome pasirinkti vaikų gimimo dieną. Po dvynukų gimimo praėjus 5 mėnesiams, buvome suplanavę atšvęsti vestuves. Aš turėjau puikią motyvaciją kuo greičiau sulieknėti. Truputėlį forsavau, laikiausi tam tikros dietos, sportavau. Mitybos planą buvo sudariusi trenerė, tikrai nebadavau, valgiau net daugiau kartų per dieną, negu dabar, tik nedidelėmis porcijomis. Jau po 4 mėnesių atrodžiau taip pat, kaip ir prieš gimdymą. Manau, jei nebūčiau nieko dariusi, būčiau sugrįžusi į įprastas formas per dvigubai ilgesnį laiką. Po antrojo nėštumo nedariau nieko, ir kūnas atsistatė pats, bet ne per 4 mėnesius. Aš nepajutau jokio skirtumo, kai laukiausi dvynukų ir kai vieno vaiko. Skirtumas atsiranda jau gimus vaikams, kai neužtenka rankų abiems kartu pasūpuoti, panešioti. Būdavo, pradeda vienas verkti, paimi ant rankų, tada pravirksta kitas… Tokiomis akimirkomis gaila, kad vienas jų lieka nuskriaustas. Bet labai smagu, kad jie visada šalia turi draugą, kartu žaidžia, jiems labai linksma.
Pasakoja vilnietė Alina Liučvaitienė, su vyru Deivydu auginantys Marką, Matą ir Miglę. Trynukai gimė 2015 m. Nėštumas buvo gana lengvas, dirbau iki pat gimdymo atostogų dienos. Neturėjau ypatingų norų, neturėjau ir didelių skundų gydytojams, tik pilvas augo, atrodo, ne dienomis, o valandomis. 25 savaitę jau atrodžiau kaip turėsianti netrukus gimdyti. Gulėti ligoninėje teko vieną kartą dėl ankstyvos nėščiųjų cholestazės, o antras atsigulimas į ligoninę subrandinti plaučiukus baigėsi gimdymu. Kokios lyties gims vaikučiai, sužinojome 12 savaitę, per apsilankymą pas genetikę. Ji nedrąsiai spėjo, kad bus du berniukai, o dėl trečiojo lyties abejojo. Tai, kad laukiamės trynukų, garsiai neskelbėme, pasisakėme tik artimiems giminaičiams, keliems draugams ir darbdaviams. Mažyliai gimė apie 1,4 kg, 1,8 kg ir 2 kg, tad teko mėnesį pagulėti Santariškių ligoninės Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kol vaikai sustiprės, priaugs svorio ir mokės savarankiškai valgyti. Dienomis trynukais kūdikiais rūpinausi viena, o vakarais ir savaitgaliais padėdavo vyras. Retkarčiais atvažiuodavo ir seneliai pasidžiaugti anūkais. Sauskelnių reikėdavo mažiausiai 15 per dieną. Net ir praėjus 2,5 metų, mes vis dar neatsispiriame ir viešumoje rengiame vaikus vienodai. Dauguma drabužių yra universalūs, puikiai tinka tiek berniukams, tiek mergaitėms, o ir iš aplinkinių sulaukiame daug susižavėjimo žvilgsnių ir klausimų. Dažnai vaikai, o ypač abu berniukai, patys reikalauja būti rengiami tokiais pat drabužiais. Iš pradžių darželyje kildavo problemų atskirti berniukus, tad vaikams „priskyrėme“ spalvas, Markui žalią, Matui mėlyną, o Miglei raudoną. Vaikų charakteriai skirtingi. Berniukai nors ir labai daug laiko leidžia kartu, bet į įvairiomis situacijomis elgiasi gana skirtingai. Markas, nors yra mažiausias, visko siekia jėga, neturi baimės jausmo, supykęs demonstratyviai nusisuka ir sako „Ne“. Jis jau visai mažiukas buvo tas, kuris pirmas pralaužė apsauginę tvorelę (skiriančią virtuvę ir valgomąjį), o dabar yra tas, kuris pirmas užlipa karstynėmis. Tuo tarpu Matas - daug švelnesnis, visuomet elgiasi atsargiai, mandagiai, kartais kuklinasi viešumoje, padeda tėvams, ypač gaminti maistą. Jis labai mėgsta apsikabinti, duoti bučkius, net ir pirmą kartą matomiems žmonėms. Miglė - lyg katinas, kuris vaikšto vienas ir ten, kur nori. Pargriuvę, užsigavę vienas kitam padeda atsikelti, o jei kuris kaprizingai verkia ant žemės dėl kažkokios negautos naudos, tai kitas prigula šalia ir padeda iškęsti tą „didelį“ skausmą, kartais glostydamas galvą. Šiuo metu pradeda vis daugiau pavydėti vienas kitam. Paprastai vienu metu visiems prisireikia vieno ir to paties žaislo, o dalintis dar nemoka, tad tėveliams vis tenka įsikišti į jų tarpusavio santykius, kol viskas nesibaigia dar didesnėmis ašaromis. Jeigu neserga, vaikai darbo dienomis eina į darželį, o vakarais dažniausiai leidžiame laiką kartu. Vieną vakarą per savaitę tėtis su vaikais išleidžia mamą pailsėti nuo rūpesčių, o mama kitomis dienomis leidžia tėveliui kiek ilgiau užtrukti darbe. Romantiški vakarai paprastai apsiriboja namais, nes vis dar gyvename pagal dienotvarkę, 21 val. vaikai turi būti lovose. Kas gali būti smagiau, nei trys vienodo amžiaus pipirai, siaučiantys namuose? Daugiavaikiais būti smagu, tik reikia susitaikyti, kad kai kurių dalykų visai šeimai šiuo metu be kitų pagalbos neišeina padaryti, nes pritrūksta rankų ir prižiūrinčių akių. Tačiau augame, mokomės, ir smagias akimirkas keičia dar smagesnės.
Pasakoja Lina Strangienė, garsiojo Tauragės ketvertuko - Lukos, Lėjos, Luknės ir Milenos - mama. Ketvertukas gimė 2015 metų rugsėjo 8 dieną. Lina augina ir du vyresnius sūnus - Luką ir Dovydą. Kai 5 savaičių nuėjau pas ginekologę pasitikrinti, ar tikrai nėštumo testas nemeluoja, gydytoja pradėjo juoktis: ne vienas, o trys! Aišku, žinia buvo atimanti žadą, bet labai neišsigandau. Trys, tai trys. Po poros savaičių dar kartą teko apsilankyti pas ginekologę išsamesniems tyrimams. Privačiame kabinete gydytoja labai įdėmiai apžiūrinėjo ultragarso nuotrauką. O paskui pradėjo ne juoktis, o kvatoti. Šluostėsi ašaras, o aš žiūrėjau nieko nesuprasdama. Tada gydytoja pasakė, kad mato ir ketvirtą. Man tas ketvirtas nieko nebepakeitė. Iš karto gavau siuntimą į Kauną. Supratau, kad mano nėštumas bus sudėtingas, kas 3 savaites turėdavau pasirodyti Kauno klinikų gydytojams. Mane apsiėmė globoti docentas Vladas Gintautas. Kai atsirado komplikacijų, mane tirdavo labai išsamiai. Tuo metu sužinojau ir būsimų vaikelių lytį. Trys augo vienoje placentoje, tad visos trys ir turėjo būti mergaitės. O ketvirto vaikelio lyties gydytojai nesakė iki pat galo. Jie tikriausiai matė, bet juokavo: nesakysim, kas tas ketvirtas, tegul būna staigmena. Džiaugiausi, kad mergytės, nes du sūnus jau auginau. Kai Lukutė nustojo augti, kilo grėsmė ir mano, ir mergaičių gyvybei. Svoris augo ne dienomis, o valandomis. Mane ne taip dažnai sverdavo, bet pati jausdavau, kaip po kiekvienos nakties pabundu vis storesnė. Dabar žiūriu į nėštumo nuotraukas ir galvoju, kaip aš išvis paėjau. Visi, kurie mane sutikdavo gatvėje, klausdavo, ar ne dvynius nešioju, kad toks didelis pilvas. Sakydavau, kad ne, tiesiog daug valgau. Iki paskutinių dienų nenorėjau pasiskelbti, kad laukiuosi ketvertuko, norėjau ramiai ir tyliai išnešioti. Mane paskutinį kartą svėrė 5 mėnesių, vėliau svorio nebefiksavo. Docentas sakė, jei išnešiosiu iki 28 savaičių, bus puiku. Bet atėjo tos 28 savaitės, tyrimus padarėme, jie geri, mergaitės auga. Tada jau paguldė į klinikas stebėjimui iki planuotos cezario operacijos. Svarbiausia buvo sekti Lukutės kraujotaką. Nusiteikiau tas paskutines dienas praleisti ligoninėje. Buvo liepta gulėti, bet neiškęsdavau, vis pavaikščiodavau po ligoninės teritoriją ir kiemą. Gulėjau 3 aukšte, nulipdavau į parkelį. Iš esmės jaučiausi gerai, tik buvo labai sunku vartoti lovoje, skaudėdavo iki klykimo. Kai į palatą paguldydavo naują pacientę, įspėdavau: „Merginos, jei aš naktį suklyksiu, neišsigąskit. Kai verčiuosi, man labai skauda.“ Man atrodė, kad net pagimdžius tas skausmas ir tempimas kirkšnyse niekada nepraeis. Nuo svorio ir didelės įtampos trūko ir pilvo raumuo. Mane kiekvieną dieną apžiūrėdavo gydytojai, liepė skaičiuoti ir žymėti vaisių judesius. Bet ką ten suskaičiuosi, kai nežinai, kieko ta rankytė ar kojytė. Žinojau, kad atskirai dešinėje gyvena Milena, visada jausdavau guziuką, ypač tada, kai įremdavo kojytes. Lėja augo pačioje apačioje, ji labiausiai spardydavosi, o Luknės su Lukute neskirdavau, kada kuri spiria. Ligoninėje išbuvau tris savaites. Labai laukdavau, kada sesuo atveš aplankyti mano sūnelius. Labai jų ilgėjausi. Išeidavau ir į miestą, netoli klinikų. Buvau atradusi pyragų parduotuvę, grįždavau į palatą su pyragėliais ir ledais. Tos trys savaitės praėjo greitai, nors, kad ir kaip būtų keista, su kitomis moterimis nenorėjau bendrauti. Paprastai tai man nebūdinga, esu labai draugiška ir kalbi. Bet tuo metu dėl laukiančios nežinios norėjau būti tyloje, tik su savimi. Vienintelė draugė, kurią susiradau per tas savaites, buvo jauna moteris iš Tauragės. Ji vis užeidavo į mano palatą, pamažu susidraugavome. Atėjo 32 savaitės, mergaičių tyrimai buvo geri, bet mano kraujas pradėjo silpti. Gydytojai sakė, kad ir taip man buvo rizika nukraujuoti gimdymo metu, o pamatę kraujo tyrimus, nutarė nebelaukti. Leido pasirinkti dieną - rugsėjo 8 ar 9. Man jokio skirtumo, pasirinkau 9. Gimdymo nebijojau iki to momento, kol mane nuvedė į operacinę ir apvilko specialiais marškiniais. Esant tokiai ekstremaliai situacijai, gimdymas praėjo labai gerai. Nors tarp dukrų gimimo užfiksuotas minutės skirtumas, jas gydytojai ištraukė dar greičiau, per sekundes. Gimdymo metu dirbo visa brigada: 8 medicinos seserys ir du operavę gydytojai, du anesteziologai, dar keletas asistentų. Operacinė pilna žmonių, o kai pamačiau, kad už stiklo sienos mano operaciją stebės studentai, pasidarė silpna. Gimdymo metu girdėjau, kaip visos dukrytės užgimusios verkia, visos kvėpavo pačios, o mažąją pamatyti net pasukau galvą, nors vos beturėjau jėgų. Iš laimės verkiau ir meldžiausi, kad viskas būtų gerai. Paskui parą gulėjau reanimacijoje, man sulašino 6 lašelines, kol atsigavau. Žinoma, po tokio ekstremalaus nėštumo kūnas atsistatinėjo pamažu. Po mėnesio dar atrodžiau tarsi 5 nėštumo mėnesį. Visiškai atsigavau po 3 mėnesių. Pati nustebau, kad telpu į S dydžio drabužius, vieni kaulai. Gyvenimas ligoninėje nutirpdė visus priaugtus kilogramus. Maitinau mergytes pati ir be proto norėjau valgyti. Pamenu, Kauno klinikose prisipirkdavau saldžiųjų bulvyčių arba 10 bandelių. Tokie būdavo mano pusryčiai, sesutės juokdavosi iki ašarų, ar tikrai tiek suvalgysiu, bet vakare vėl eidavau į kavinę ko skanaus. Kai dabar prisimenu nėštumą, net pačiai sunku įsivaizduoti, kaip tai ištvėriau. Bet labai džiaugiuosi, kad turiu jas keturias. Kai jaunėlis Lukas kartą paklausė, kaip būtų, jei kurios nors sesutės nebūtų, pati pagalvojau: kaip dabar gyvenčiau, jei nebūtų vienos ar kitos.
Dvynukų ar trynukų laukimas, gimimas - ne tik didelis džiaugsmas, bet kartu ir nemažas iššūkis. Būsimiems tėvams tiek emociškai, tiek ir fiziškai reikia iš anksto pasiruošti, kad mažyliai gali gimti bent keliomis savaitėmis anksčiau negu įprastai. Laukiantis daugiau negu vieno kūdikio reikėtų iš anksto pasirūpinti kraiteliu, suskubti dar gerokai iki numatomos gimdymo datos atlikti visus svarbiausius darbus ir t. t. Kelių neišnešiotų naujagimių priežiūra, ypač pirmosiomis dienomis ir mėnesiais - itin sudėtinga ir atimanti daug jėgų, todėl būtina, kad mamai padėtų kas nors iš artimųjų. Vienu metu gimus daugiau kaip vienam vaikui tėvai gali gauti papildomą išmoką. Jos dydis - 160 Eur (4 BSI) per mėnesį. Yra ir nevyriausybinių organizacijų, kurios susilaukusiems daugiau nei vieno kūdikio tėvams teikia psichologinę ir materialinę pagalbą. Asociacija „Padedu augti“ nuo 2018 m. kartu su partneriu „Pampers“ organizuoja paramos projektą „Trynukai“: sauskelnėmis remia trijų kūdikių susilaukusias šeimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dvynukai arba trynukai iš ligoninės gali būti išleidžiami ne vienu metu. Tėvus tokia situacija vargina, sukelia nemažą stresą.
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka dvigubas krūvis. Juk gimda auga dvigubai ir reikalauja dvigubai daugiau būsimos mamos jėgų. Tokia nėščioji turėtų būti atidžiau prižiūrima, nes yra didesnė persileidimo, priešlaikio gimdymo, akušerinių komplikacijų, mažakraujystės, vieno ar dviejų vaisių augimo sulėtėjimo, placentos atšokimo, kraujo netekimo ir kitokia rizika. Iki 40 savaičių išnešiotų dvynių pasitaiko itin retai. Tačiau taip gamtos sukurta, kad du vaisiai subręsta anksčiau nei vienas - 37 nėštumo savaitę. Dažniausiai dvyniai gimsta 32-36 savaitę. Kuo vaisius didesnis, tuo geriau augs ir vystysis vėliau. Moteris turi būti atsargesnė, geriau maitintis (tai nereiškia daugiau), vartoti vitaminų, geležies preparatų. Nėštumas priklauso ir nuo kiekvienos moters - nutukusiai, padidėjusį kraujospūdį turinčiajai bus sunkiau. Dažniau padidėja nėščiosios kraujospūdis ir kyla nėštumo rizika, išsiplečia kojų venos, todėl reikėtų daugiau ilsėtis, pagulėti aukštai iškėlus kojas, vengti ilgai sėdėti. Nuo 28-30 savaitės, kai gimda pasiekia įprasto vienvaisio nėštumo dydį, o dar reikia nešioti, prasideda kritinis laikotarpis, kai kyla priešlaikio gimdymo grėsmė.
Viskas priklauso nuo jų padėties gimdoje. Jei pirmas vaisius yra galvute žemyn, nėščiajai leidžiama gimdyti natūraliai. Pasitaiko, kad antro mažylio galvutė taip ir nenusileidžia į dubenį. Tuomet atliekama cezario pjūvio operacija. Na, o jei pirmas vaikutis „sėdi“, jei praeityje jau buvo atlikta cezario pjūvio operacija ar yra kitų pavojų, nėščiosios laukia operacinė. Maždaug pusė dvynių gimsta natūraliai ir tai kur kas geriau. Operacija yra stresas, dažnai neišnešiotukams sukeliantis kvėpavimo sutrikimų.
Kai gimdoje apvaisinamas vienas kiaušinėlis ir jis skyla po apvaisinimo, dvyniai bus identiški. Jei gimdoje apvaisinami du kiaušinėliai, gimę kūdikiai nebus identiški, gal net kitos skirtingos lyties. Gimę dvynukai būna nevienodo ūgio, svorio. Nevienodas augimas gimdoje - dvynių nešiojimo ypatumas, kai vienam tenka daugiau maisto medžiagų nei kitam.
Daugelis dvynių geriau ir ramiau miega, jeigu yra guldomi vienoje lovelėje. Galima įsigyti lovelę, atskirtą nedidelėmis grotelėmis. Taigi bent pirmuosius mėnesius kūdikius galima migdyti kartu: būdami gimdoje jie jau priprato vienas prie kito. Vienu metu maudyti daugiau negu vieną kūdikį - per didelis iššūkis, be to, tai nesaugu. Todėl kūdikius maudykite atskirai: pirmiau vieną, o paskui kitą. Rengiant, pervystant du ir daugiau kūdikių taip pat ypač svarbus saugumas, todėl kai rengiate vieną kūdikį, kito jokiu būdu nepalikite be priežiūros.
Nors dvyniai neretai skiriasi savo charakteriu - kaip ir bet kurie broliai ir seserys. Tačiau dvynius daugelis lygina vieną su kitu tarsi žvelgdami pro didinamąjį stiklą. Todėl ne tik jų skirtumai akivaizdesni, bet ir jie patys dažnai tyčia stengiasi pabrėžti savo individualumą. Objektyvi tiesa - tai, kad dvyniai praleidžia daugiu laiko drauge, nei skirtingo amžiaus broliai ir seserys. Taigi labai tikėtina, kad jų tarpusavio ryšys taip pat tvirtesnis, kas leidžia jiems pajausti net ir menkiausius vienas kito pojūčių, minčių niuansus.
Jei vaikučiai sveiki, išnešioti, mes stengiamės jų neatskirti,“ - teigia specialistė. Stengiamasi juos guldyti greta, sudaryti artimą fizinį kontaktą, leisti tyrinėti vienas kitą, nes tai dvyniams suteikia teigiamų savybių. Naujagimius reikėtų guldyti vieną šalia kito, užkloti vienu apklotu, kiekvieno jų rankos turėtų laisvai pasiekti brolio ar sesers veidą arba kūnelį. Taip skatinamas motorinis vystymasis. Be to, pastebima, kad kūdikiai tada būna ir ramesni, jų kvėpavimas ramesnis, reguliaresnis. Ir dar - pagerėja augimas ir vystymasis, sutrumpėja hospitalizacijos trukmė, palengvėja tarpusavio reguliacija.
Kiti veiksniai, didinantys tikimybę susilaukti dvynių, yra didelis moters ūgis, didesnis nei 30 KMI, neseniai nutrauktas kontraceptinių tablečių vartojimas, jau buvę daugiavaisiai nėštumai, krūtimi maitinti kūdikiai, folio rūgšties ir vitaminų vartojimas, pieno produktų valgymas. Tačiau svarbu suprasti, kad šie veiksniai tik didina tikimybę, bet nesuteikia 100% garantijos. Batatų, ananaso šerdies ir peruvinės pipirnės šaknies miltelių valgymas negarantuoja dvynių gimimo. Nėra garantijų, kad susilauksite dvynių, net jei vartosite ananaso šerdies, batatų ir peruvinės pipirnės šaknies miltelių. Nigerijoje, Jorubalando regione, kuriame valgoma daug batatų, pastebėta didesnis dvynių gimstamumas, bet iki šiol ši teorija moksliškai nepagrįsta. Gali būti, kad Jorubalando moterys turi tam tikrų genetinių ypatumų, todėl dažniau gimdo dvynius. Jokia seksualinė poza nedidina šansų, kad gims dvyniai. Yra veiksnių, kurie kiek didina tikimybę susilaukti dvynių, bet šimtaprocentinių garantijų nėra. Viskas priklauso nuo laiko, nuo biologinių veiksnių derinio - būtent tai sukuria tinkamą terpę moters organizme. Belieka susitaikyti su tuo, kad kai kurie dalykai mums nepavaldūs, tai priklauso nuo gamtos.
