Patyčios yra žeminantis ir gyvenimą juodinantis reiškinys. Jos netyla net šalį stingdant pandemijai. Dėl karantino iš namų turintys mokytis vaikai, patyčias perkėlė į elektroninę erdvę. „Patyčias patiriantys vaikai išgyvena nuolatinę įtampą, pažemimą, stresą, nerimą. Patyčios glaudžiai susijusios ir su depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Iš bendraamžių ar vyresniųjų patiriamos patyčios yra viena iš priežasčių, pastūmėjančių paauglius net į savižudybę. Nulinė tolerancija patyčioms - ypatingai svarbi. Kviečiu tėvus, pedagogus ir visus suaugusiuosius bei vaikus nebūti abejingus patyčioms.
Apibendrinant svarbiausia su vaiku bendrauti ir kuo greičiau išsiaiškinti galimas patyčias. Kiek įmanoma mokyti vaiką spręsti pačiam kylančias problemas, keičiant elgesį ar mokant kaip kalbėti. Tai pat būtina informuoti apie patyčias mokytojus, jei tai vyksta ne mokykloje kreiptis į policiją pagalbos. Jei vaikas ima labai prastai vertinti save, kreiptis pas psichologus pagalbos. O jei anksčiau galiojantys patarimai neveikia ir atrodote, kad viską jau išbandėte. Vaikas jaučiasi nuolat nelaimingas mokykloje, dažnėja virusinės ligos, mokytojų ir psichologo pagalba neveikia.
Kas yra patyčios ir kaip jas atpažinti?
Patyčios - tai ne tik „vaikiški ginčai“ ar konfliktai. Tai sisteminga, pasikartojanti elgsena, kai vienas vaikas ar jų grupė siekia pažeminti, įskaudinti ar izoliuoti kitą. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje su patyčiomis susiduria daugiau nei trečdalis vaikų. Šis reiškinys gali turėti rimtų pasekmių vaiko emocinei ir socialinei raidai, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti, kaip identifikuoti ir kur kreiptis pagalbos.
Kad tai gali būti užgaulūs žodžiai, pravardės ir net fizinis smurtas. Jei vaikas patyrė patyčias mokinkite jį, kad visada reikia pranešti suaugusiam žmogui. Jei patyčios vyksta mokykloje, visada reikia sakyti mokytojui, o grįžus namo papasakoti tėvams. Nes jei vaikas tylės, jam niekas negalės padėti. Kai vaikas kalbasi su kitais apie patyčias jis turi gauti supratimą, kad ne suo juo pačiu yra blogai, o kad tyčiotojai elgiasi blogai.
Psichologė atskleidžia, kad norėdami atpažinti klasėje vykstančias patyčias, pedagogai turėtų stebėti, ar nepasikeitė vaikų elgesys. Vertėtų suklusti ir pasigilinti į situaciją, jei vaikas ėmė praleidinėti pamokas, suprastėjo jo pažymiai, vengiama dalyvauti mokyklos renginiuose. „Patyčias pedagogai gali įtarti pastebėję pasikeitusį vaiko elgesį: vaikas nuolat prastos nuotaikos; dažnai atsiprašinėja namo, sakydamas, kad negaluoja; vėluoja į pamokas arba bėga iš jų; prastėja jo mokymosi pasiekimai; dingo noras mokytis, atsakinėti klasėje; pertraukas vaikas leidžia netoli mokytojų ar mokyklos vadovų kabinetų; jo daiktai būna sugadinti arba nuolat neturi kokių nors daiktų; atsisako dalyvauti mokyklos renginiuose; pastebimi staigūs ir nuolatiniai nuotaikos pokyčiai; vaikas vis dažniau skundžiasi psichofizinėmis problemomis. Tačiau svarbu kalbėtis su pačiu vaiku, stebėti bendraklasių elgesį, bendravimo būdą pamokų, pertraukų metu“, - kas gali padėti atpažinti klasėje vykstančias patyčias, vardija M. Guptor.
Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Dar viena patyčių elektroninėje erdvėje forma - atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų.
Nerimauti reikėtų, jei vaikas nuolat blogai vertina save, jam kyla neaiškumas, kaip elgtis toliau. Kai kurių tėvai, sužinoję, kad jų vaikas užgaulioja kitus, gali jaustis bejėgiai, išgyventi gėdą, kaltę ir kitus nemalonius jausmus. Neretai nepaaiškinami psichosomatiniai simptomai - galvos, pilvo skausmai - gali būti patiriamos vidinės įtampos požymiai. Vaikas gali patirti ir ilgalaikių nerimo ir baimės simptomų: galbūt nuolat verkia, o gal patiria panikos priepuolius. Gal vaikui kyla gyvenimo beprasmybės apmąstymų, savižudiškų minčių, gal pastebėjote savižalos ženklų.
Kaip padėti vaikui, patiriančiam patyčias?
Išsiaiškinkite dėl ko iš jūsų vaiko yra tyčiojamasi, dažniausiai patyčias patiria ramesni, nedrąsūs, išsiskiriantys savo išvaizda (stambesni, labai aukšti, labai ploni, veido matomi defektai kaip atlėpusios ausys ir kt.), netvarkingai apsirengę, besielgiantys neadekvačiai pamokų ar pertraukų metu. Kartais ir pačius vaikus reikia mokinti spręsti savo problemas, kad patyčios liautųsi. Pvz.: berniuką (8 m.) pertraukų metų nuolat užgaudavo ir atiminėdavo užkandžius vyresni vaikai. Kai iš berniuko atimdavo maistą, jis vydavosi rėkdamas keiksmažodžius. Dažniausiai pastabą iš mokytojų gaudavo ne vyresni berniukai, o nukentėjęs aštuonmetis dėl keiksmažodžių. Taigi šiuo atveju padėtų mokinimas problemų sprendimo - užkandžius valgyti klasėje, valgykloje o ne koridoriuje. Vengti tų vietų, kur renkasi vyresnieji užgauliotojai. Jei iš vaiko ką nors atėmė informuoti suaugusįjį, o ne keikiantis vytis ir pačiam juokingai atrodyti ir likti kaltam. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, nesąmonė, kodėl nukentėjusysis turi keistis, kažko mokytis. Geriau iš vis neiti į tokią mokyklą, kur reikia vengti kažko ir negali būti tiesiog savimi. Tačiau kartais lengviau mokinti vaiką elgtis šiek tiek kitaip, nei tik kaltinti aplinką ir pakeisti bloguosius.
Nepasiduokite vaikų manipuliacijoms, kai vaikai sako, kad iš manęs visi klasiokai tyčiojasi, nes mano telefonas ne naujausias Samsung..., nes mano batai ne Gucci ir t.t. Pasiklauskite vaiko, kad išvardintų vardais, kurie vaikai turi tuos naujausius telefonus. Antra pasitikslinkite mokykloje pas auklėtoją, kaip yra iš tikrųjų. Tačiau realybė tokia, taip kartais paauglės mergaitės surengia rūbinėse patikrinimus, kas kokiais rūbais rengiasi ir suskirsto į tris kategorijas: firminių ženklų rūbai (Denim, Miss Sixty, Vero moda ir t.t.) maximiniai ir besirengiantys pavedėtais rūbais. O čia jau reikia kalbėti apie savo galimybių ir norų suderinimą.
Mokykite padėkoti arba tiesiog BĖGTI. Taigi pirmiausia reikia įvertinti priešininką. Jei priešininkų daug ir jie stipresni tiek žodžiais tiek fizine jėga, geriausia strategija bėgti ir rėkti kuo garsiai tikintis aplinkinių pagalbos. Jei patyčių ar nepatinkačių pastabų sulauki iš mokytojų ar vyresnių žmonių. Pvz.: ,,sėdi suole išsidrėbęs kaip kelmas “; ,,kur su tokia šukuosena susiruošei į vestuves?“, ,,sėdi ir tyli kaip kopūstinė galvytė“ ir t.t. geriausia mokinti patylėti arba tiesiog mandagiai padėkoti už pastabą. Aš net nežinau ar tai jau patyčia ar tik vaizdingi palyginimai. Vieni mokiniai sako, kad mokytojos tyčiojasi iš jų, o kai kurios mokytojos mano, kad taip vaikai mokinami vaizdingesnės kalbos. 😊
Mokykite patylėti arba nuosekliai išklausyti. Jei iš vaiko tyčiojasi, niekada nemokinkite atsikirtinėti atgal užgauliom frazėm, nes tai dažnai nuveda į muštynes. Geriau patylėti arba atsakyti šiomis trumpomis frazėmis: ,,NE“; ,,Tai nejuokinga“, ,, Na ir kas...“. Frazės ,,O kas dar?“, ,,O ką dar pasakysi?“ leidžia išsikalbėti besityčiojančiam ir vaizduotė išsisemia, o laimėtojas aiškus. Šių paskutinių frazių galime mokinti, kai jau vaikas yra pasitikintis savimi ir jo pasakyti žodžiai nežeidžia. Tinka bendraujant tik su bendraamžiais ar kitais vaikais.
Vaikus, žodžio kišenėje neieškančius, mokykite pritarti ir būti papūga. Taip nuginkluojame kalbantįjį. Pvz.: ,,Aš visiškai sutinku su tavim....“ ,,Puikiai pasakyta.“ Tam kuris tyčiojasi nebelieka azarto žeminti kitą, kai vaikas nesigina. Aukščiausias pilotažas, kai sugebame pagirti tą erzintoją. Pvz.: ,,Kietai kalbi aš ir taip norėčiau mokėti“, ,,O tu žodžio kišenėj neieškai, .
Jei vaikas patiria patyčias internetu ar telefonu visada mokykite jį nieko neatrašyti, o užblokuoti tą asmenį. Neigiamo įrašo jokiu būdu netrinti, jei yra galimybė atsispausdinti ir būtinai parodyti tėvams arba kitam suaugusiajam. O tada jau imkitės veiksmų, jokiu būdu neignoruokite šios situacijos. Kreipkitės į mokyklą arba į to vaiko tėvus ir ramiai pasikalbėkite.
Jei pedagogas įtaria, kad kažkuris mokinys yra užgauliojamas, psichologė pataria pirmiausia pasikalbėti su pačiu vaiku, išsiaiškinti tikrą situaciją ir tuomet imtis veiksmų. „Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, ar tikrai vyksta patyčios, pasikalbėti su vaiku - jie dažnai pasitiki pedagogais. Mokytojas turėtų paaiškinti vaikui, kad jis nėra kaltas dėl to, kas vyksta, priminti, kad jam, mokytojui, rūpi kas vyksta ir, kad yra tam, kad padėtų vaikui. Taip pat svarbu, kad vaikas suprastų, jog situacija gali pasikeisti tik jam pačiam papasakojus apie tai, kas vyksta, akcentuojant, kad kalbėjimas apie patyčias nėra skundimas. Vertėtų su visa klase aptarti įvykį, pristatyti jį kaip itin reikšmingą diskusijos objektą, už kurį atsakinga visa klasė - taip būtų skatinama klasės vienybė. Labai svarbu nedelsiant informuoti tėvus, kitus mokytojus bei mokyklos administraciją, jei reikia - paprašyti psichikos sveikatos specialisto pagalbos“, - pataria M. Guptor.
Tėvams svarbiausia kalbėti su vaiku, jį išklausyti ir tai daryti nuolat, o ne tik tada, kai įtariama, jog jis patiria patyčias. Tai itin svarbu, kad būtų sukurtas ir palaikomas tarpusavio ryšys, grįstas pasitikėjimu ir atvirumu. Jei šis ryšys stiprus, vaikas pasipasakos, kad mokykloje susiduria su patyčiomis. Taip pat galite su vaiku aptarti patyčių temą, žiūrėti filmus, skaityti apie tai knygas. Patikinkite, kad vaikas bet kada gali į jus kreiptis pagalbos, paaiškinkite, kad su patyčiomis susiduria ne tik vaikai, bet ir suaugę žmonės ir sprendimo būdų visuomet yra.
Leiskite jam kalbėti ir atidžiai klausykite nekaltindami, nedrausmindami (juolab negrasindami, kad atimsite telefoną ar užblokuosite jo socialinius tinklus), neduodami patarimų, o padėkodami už pasitikėjimą. Tarkitės su vaiku dėl veiksmų plano - svarbu saugoti jo autonomiją ir nenuvertinti jo asmeninių pastangų kovoti su patiriama skriauda. Ji pateikia ir praktinių patarimų: kaupkite įrodymus (iškart fiksuokite visas žinutes, komentarus, nuotraukas ar pokalbius, darykite ekrano nuotraukas su išsaugotais laikais, datomis). Tarkitės su vaiku dėl konkrečių veiksmų (pvz., galbūt verta užblokuoti agresyvų, besityčiojantį draugą), neslėpkite ir savo planų - galbūt ruošiatės apie tai pranešti mokyklai ar kreiptis dėl atvejo ištyrimo į policiją, socialinį tinklą (daugelis svetainių turi funkciją, įgalinančią pranešti apie piktnaudžiavimą).
Pirmiausia vaikas turi gauti iš tėvų patvirtinimą, kad mokykloje niekam nevalia tyčiotis, juolab tiems suaugusiems, kurie privalo užtikrinti jo saugumą. Ji akcentuoja, kad tokiose situacijose labai svarbūs įrodymai, tad reikia rinkti faktus, galbūt juos gali patvirtinti kiti klasės vaikai. N. Jūrelienė pataria pirmiausia susisiekti su mokytoju ar mokytoja ir pabandyti išspręsti situaciją. Svarbu išlaikyti pagarbumą ir objektyvumą, išsakyti savo nuogąstavimus. Tokiais atvejais naudingas ir mokyklos bendruomenės palaikymas - reikėtų pasitarti su kitų vaikų tėvais.
Veiksmai, kurių turi imtis mokykla
Mokykla turi teisinę pareigą užtikrinti saugią aplinką, tirti patyčių atvejus ir suteikti pagalbą. Nedelsiant tirti įvykį - surinkti paaiškinimus, nustatyti dalyvius. Informuoti abiejų vaikų tėvus. Informuoja vaiko teisių apsaugos tarnybą. Suteikti pagalbą - psichologo konsultacijas, emocinę paramą. Pranešti atsakingoms institucijoms, jei patyčios sisteminės ar yra nusikaltimo požymių. Sustabdyti įrašo plitimą - bendradarbiauti su platformomis ir tėvais.
Kaip užkirsti kelią patyčioms, joms dar neprasidėjus Svarbu, jog mokytojai gebėtų ne tik atpažinti klasėje vykstančias patyčias ar žinotų, kaip elgtis - ne mažiau svarbu užkirsti kelią joms dar neprasidėjus. „Siekdami užkirsti kelią smurtui ir patyčioms mokykloje, mokytojai turėtų kalbėti su moksleiviais apie jų teises, elgesio taisykles mokykloje, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis. Vertėtų pagalvoti apie būdus, kuriais būtų stiprinama draugystė tarp vaikų, pabrėžti vienybės svarbą kovoje su patyčiomis mokykloje. Svarbu gilinti ir tėvų žinias - tai galima daryti tiek individualiai, tiek grupėse. Užkirsti kelią patyčioms gali padėti ir izoliacijos, socialinės atskirties tarp moksleivių mažinimas, ypatingo dėmesio skyrimas naujų moksleivių ar moksleivių, turinčių specialiųjų poreikių, įtraukimui į mokyklos bendruomenę. Patalpų, kuriose gali vykti patyčios, stebėjimas taip pat gali būti vienas iš būdų“, - sako penkerius metus „Jaunimo linijoje“ psichologinę pagalbą jaunuoliams teikusi psichologė.
How to Stop Bullying! Examples & and Best Solutions (For Students)
Elektroninės patyčios
Pasaulio sveikatos organizacijos 2017-2018 duomenimis, patyčias elektroninėje erdvėje Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Elektroninės patyčios - tai agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą. Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas.
Lietuvoje atsakinga ne tik už telekomunikacijų priežiūrą, bet ir už vaikų apsaugą nuo žalingo turinio internete yra Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pagal Švietimo įstatymo 23-2 str. tėvai / mokykla privalo pranešti apie patyčias internete per draugiskasinternetas.lt. Gavusi pranešimą, RRT vertina turinį, gali kreiptis į socialinių tinklų administraciją dėl įrašo pašalinimo, pranešti policijai ar Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nurodyti blokuoti turinį Lietuvoje.
Neretai susiduriama, kad skriaudėjas bando savo elgesį pateisinti sakydamas, kad tai buvo tik juokai, nenorėjo įžeisti kito ir nemanė, kad tai žeidžia, kad tai buvo tik išreikšta nuomonė. Psichologė K. „Reikia suprasti, kad kai norima pajuokauti, linksma būna visiems. Tačiau jei vaikas patiria patyčias, jam linksma nebūna, būna skaudu ir liūdna. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia.
Teisinė atsakomybė ir pagalba
Priklausomai nuo to, kas kaltininkas - atsakomybė gali būti taikoma įvairi - administracinė, baudžiamoji, civilinė (pareiškiant turtinės / neturtinės žalos ieškinį). Pažvelgus į teismų praktiką, akivaizdu kad atsakomybė taikoma. LAT 2016 m. nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-320-969/2016 - teismas priteisė neturtinę žalą iš mokyklos, nes ji nesiėmė veiksmų užtikrinti saugios aplinkos, kai mokinys patyrė patyčias. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. byla dėl elektroninių patyčių - mokiniai platino pažeminantį vaizdo įrašą apie bendraklasį. Teismas konstatavo, kad mokykla turėjo pareigą nedelsiant informuoti tėvus ir policiją. Nukentėjusiam priteista neturtinė žala. Kauno apygardos teismas 2022 m. - patyčios mokykloje (pravardžiavimai ir fizinis smurtas) sukėlė vaikui psichologinių problemų. Mokyklai priteista atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą, nes ji neužtikrino prevencijos priemonių.
Lietuvoje turime net kelis teisės aktus, kurie apibrėžia kas yra patyčios bei kokios galimos jų formos. T. y. LR Švietimo įstatymas, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, LR Vyriausybės nutarimai. Teisės aktuose pateikiamas ne tik apibrėžimas, kas yra patyčios, bet išskiriamos ir jų atskiros formos, t. y. Taigi, ką šiuo atveju tėvams reiktų daryti:• Išsaugoti įrodymus - ekrano nuotraukas, vaizdo įrašą, žinutes.• Kreiptis į mokyklą raštu - pateikti prašymą/ skundą klasės auklėtojui, direktoriui ar socialiniam pedagogui, dėl to, jog vaikas patyrė patyčias• Pranešti per draugiskasinternetas.lt/Ryšių reguliavimo tarnyba - tai yra teisiškai numatyta pareiga.• Kreiptis į policiją, jei turinys kelia grėsmę ar platinamas neteisėtas turinys.• Informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jei mokykla nereaguoja.• Dėl vaikui padarytos žalos galima kaltininkams pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
