Kūdikio supažindinimas su kietu maistu yra svarbus jo vystymosi etapas, o maitinimo kėdutė gali būti naudinga priemonė, kad valgymas būtų saugus ir malonus tiek kūdikiui, tiek globėjui. Paprastai kūdikiai gali pradėti naudoti maitinimo kėdutę maždaug 4-6 mėnesių amžiaus, kai įrodo gebėjimą atsisėsti su palaikymu ir parodo susidomėjimą dalyvauti šeimos maitinime. Aukštos maitinimo kėdutės skirtos naudoti nuo tada, kai kūdikis išmoksta sėdėti. Paprastai tai ir sutampa su primaitinimo pradžia - 6-7 mėnesį.
Jeigu kūdikis dar nesėdi, tačiau nusprendėte pradėti primaitinimą, nesodinkite jo į maitinimo kėdutę stačiomis, neramstykite pagalvėmis ar pripučiamais įdėklais. Ankstyvam, dar nesėdinčio kūdikio primaitinimui tinkamos tik specialios, palenkiamą nugarėlę ir pusiau gulimą poziciją turinčios kėdutės. Tiesa, kai kurios maitinimo kėdutės būna skirtos dar mažesniems kūdikėliams, jų padėtis būna pusiau gulom, neretai jos turi papildomų funkcijų, pavyzdžiui, joje galima pasūpuoti dar nesėdintį kūdikėlį.
Maitinimo kėdutė turi užtikrinti taisyklingą sėdėjimo padėtį, t.y. tiesi, tvirta atrama nugarai. Valgantis kūdikis turėtų išlaikyti kuo tiesesnę nugarą, nebūti susikūprinęs - tai stuburui palankiausia sėdėjimo padėtis, kuri sumažina užspringimo pavojų. Svarbu, kad kėdutės nugarėlė būtų tiesi ir su sėdimąja dalimi sudarytų statų kampą. Daugumos kėdučių sėdimoji dalis yra tiesi, tačiau pasitaiko labai minkštų arba išgaubtą sėdimąją dalį turinčių kėdučių. Tiesi, tvirta sėdimoji dalis yra svarbi. Atrama kojytėms (pakojukas) reikalinga ne tik siekiant užtikrinti taisyklingą sėdėjimo padėtį, bet ir dėl užspringimo rizikos - žiaugčioti pradėjusiam arba užspringusiam kūdikiui lengviau pačiam iškosėti ir išspjauti maistą, jeigu jis turi kur įsiremti kojomis.
Saugumas yra svarbiausia kėdutės savybė. Pasirinkdami kėdutę, įsitikinkite, kad ji turi stabilias kojas arba tvirtinimo sistemą, kad vaikas saugiai sėdėtų. Ar kėdė pakankamai stabili, galite suprasti ją apžiūrėję ir išbandę rankomis - jei palietus ji svyruoja ir kliba, tai ženklas, kad ji neverta jūsų dėmesio. Kūdikių galva, lyginant su kūnu, yra didelė ir sunki, todėl kėdutėje net ir vos atsistojusiam kūdikiui labai lengva prarasti pusiausvyrą, persisverti ir kristi žemyn galva. Daugumoje kėdučių modelių yra prisegimo dirželiai. Pratinkite vaiką sėdėti maitinimo kėdutėje su prisegtais diržais. Jeigu mažyliui tai taps įpročiu nuo pirmų dienų, jis neprotestuos ir sulaukęs pusantrės ar dvejų metų. Juk maitinimo kėdutė yra skirta valgymui, o ne žaidimams joje, todėl neleiskite mažyliui joje pavojingai suptis, stotis ir panašiai.
Mamos, besirenkančios medines kėdutes pabrėžia jų natūralumą, ilgaamžiškumą, patogią priežiūrą - lengva nuplauti ar valyti. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad jeigu medis nebus dažytas, lakuotas arba itin gausiai alyvuotas, į jį labai greitai įsigers dėmės. Visos kėdutės medžiagos turėtų būti kuo lengviau prižiūrimos ir valomos. Pavyzdžiui, rekomenduojame vengti medžiaginius paminkštinimus turinčių kėdučių, nes juos turėsite nuolat skalbti, o „rimtesnių“ dėmių pašalinti gali ir nepavykti. Kuo kėdutės dizainas vientisesnis, „glotesnis“, tuo paprasčiau ją prižiūrėti ir valyti. Įvairūs grioveliai, papuošimai, smulkios detalės, papildomi atsikišimai, kišenėlės ir pan. apsunkina priežiūrą.
Maitinimo kėdutės bus lengviau prižiūrimos, jei turės nuimamus dėklus. Atkreipkite dėmesį, kad stalelis būtų pakankamai platus (ant jo turėtų laisvai tilpti bent jau vaikiška lėkštė, šaukštelis ir puodelis), lengvai nusiimtų ir būtų lengvai valomas.
Kai kurios kėdutės pritaikytos naudoti nuo pat sėdėjimo pradžios iki pradinės mokyklos, t.y. net iki 7-10 metų amžiaus. Vaikui augant galima keisti tokios kėdutės sėdynės, nugarėlės, staliuko aukštį, o ilgainiui - visiškai nuimti staliuką ir pakojuką. Jeigu maitinimo kėdė yra „transformerio“ tipo, vaikui paaugus iš vientisos ją galima transformuoti į atskirą kėdutę ir staliuką. Kai kurias kėdutes vėliau galima transformuoti į atskirą vaikišką kėdutę ir mažą staliuką. Ir vienos, ir kitos rūšies maitinimo kėdutės turi savo pliusų ir minusų.
Ratukai labai palengvina kėdutės naudojimą namuose, ypač jeigu ji sunki. Susilankstymas taip pat gali būti svarbus kriterijus, jei reikia sutaupyti vietos.
Galimybė reguliuoti įvairias kėdutės dalis yra svarbi funkcija, užtikrinanti ilgesnį kėdutės naudojimo laikotarpį ir pritaikymą prie augančio vaiko poreikių. Papildomos funkcijos, pavyzdžiui, visiškai gulima padėtis, supimas, buomeliai žaislų pakabinimui ir pan., yra perteklinės funkcijos, kurios ne tik nėra itin reikalingos, bet net gali būti žalingos.
Prieš pirkdami maitinimo kėdę parduotuvėse būtinai pasiteiraukite, iki kokio svorio vaikams jos tinkamos.
Maitinimo kėdutės kainuoja apytiksliai nuo 20-30 eurų. Aukštos maitinimo kėdutės - itin patogios. Jomis sėkmingai naudojasi apie 95 proc. kūdikius auginančių tėvų.
Kada kūdikis pradės savarankiškai valgyti šaukšteliu? Vieni mažyliai patys košę kabliuoja nesulaukę vienerių, kiti, jau atšventę ir antrąjį savo gimtadienį, vis dar to nemoka. Nuo ko priklauso, kada susiformuos valgymo įgūdžiai? Daugiausiai - nuo tėvų pastangų ir kantrybės, kurios tikrai prireiks. Šaukštelį vaikui į rankas duokite gana anksti - nuo šešių mėnesių amžiaus, tačiau mažajam tai bus dar vienas žaisliukas, kurį galima pavartyti, padaužyti, o svarbiausia - pagraužti. Supratimas apie šaukštelio paskirtį ateina truputėlį vėliau, apie dešimtą mėnesį. Taisyklingas šaukšto laikymas palengvina kelią nuo lėkštės iki burnos. Pradžioje patogiausias būdas jį suimti - uždėjus ranką ant šaukšto iš viršaus, kumštyje, laikant už jo vidurio. Apie antrus gyvenimo metus vaikui galima rodyti, kaip jį laikyti tarp trijų pirštų. Nebijokite netvarkos - pirmieji kūdikio gyvenimo metai yra sensomotorinio tyrinėjimo metai, todėl svarbu jį supažindinti su medžiagų savybėmis. Iki dešimties mėnesių amžiaus, kol mama pati maitina vaiką, galima leisti košes ar atskirus produktus tyrinėti rankomis. Matydami, kaip vaikas stengiasi (nesvarbu, kad maistas krenta ant žemės ar stalo), nepamirškite jo pagirti kiekvieną kartą, kai kąsnis atsiranda burnoje. Parodykite savo emocijomis, kad labai juo didžiuojatės ir džiaugiatės. Jokiu būdu nekritikuokite vaiko ir nenuvertinkite jo galimybių.
Su šakute sėkmingai valgo jau dvimečiai. Vaikas, kuriam jau daugiau nei dveji metai, gali savarankiškai pavalgyti tiek su šaukštu, tiek smeigti šakute, gerti iš paprasto puodelio, tačiau dar gali būti nerangus bei apsilieti. Su šakute mažylį supažindinti rekomenduojama nuo pusantrų metų amžiaus. Tai svarbu ir būtina. Kaip ir valgant šaukštu, taip ir smeigiant šakute, lavėja vaikų akių ir rankų koordinacija, erdvės suvokimas.
Tėvai dažnai daro klaidą ilgai patys maitindami vaikus. Dažniausi jų atsakymai, kodėl taip daro: „mažai suvalgo“, „kitaip pats nepavalgys, liks alkanas“. Tačiau, jei tai neurotipinės raidos vaikai, tai ateis laikas ir jie patys pradės valgyti su stalo įrankiais (ypač išėję į darželius, kai matys bendraamžių pavyzdį). Moksliškai įrodyta, kad vaikai, ilgai suaugusiųjų maitinti, dažniau turi antsvorio problemų. Jiems savu laiku nesusiformavo sotumo ir alkio jausmas, valgymo ritmas, kąsnio dydžio suvokimas ir t.t.
Jei jūsų atžalai jau dveji ar daugiau, tačiau jis vis dar valgo rankomis - tai nėra geras ženklas. Pasitaiko, kad mažylis labai sėkmingai valgo rankomis, tačiau labai pyksta, jei jam duodamas šaukštelis, nes su juo nepavyksta pataikyti į burną, viskas iškrenta. Tokia situacija labai dažna ir reikalaujanti tėvų kantrybės. Atsiminkite, kad nei vienas iš mūsų negimėme turėdami gyvenimo įgūdžių, kad ir kokie paprasti jie būtų. Kasdien vis kažko mokomės. Savarankiškai pavalgyti - vienas iš gyvenimo iššūkių mažam žmogeliukui, kurį jis turi įveikti. Padėkite jam būdami kantrūs, sudarydami tam tinkamą aplinką (patogūs baldai, drabužiai, įrankiai), paskatindami, padėdami tiek, kiek jam tuo metu reikia, tačiau, pamažu, pagalbą mažinkite, pasidžiaugdami bet kokiomis vaiko pastangomis, nesureikšmindami nesėkmių ir vėl skatindami vaiką bandyti iš naujo.
Apibendrinant galima pasakyti, kad kūdikiai paprastai gali pradėti naudoti maitinimo kėdutę maždaug 4-6 mėnesių amžiaus, kai įrodo gebėjimą atsisėsti su palaikymu ir parodyti susidomėjimą dalyvauti šeimos maitinime. Nepamirškite visada atidžiai prižiūrėti kūdikio valgio metu ir laikytis rekomenduojamų saugos nurodymų, kad sumažintumėte užspringimo ar susižeidimo riziką.
