Priešmokyklinis ugdymas: svarbiausi patarimai ir paslaptys tėvams! - Panevėžio lopšelis-darželis „Rūta“

Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Šešiametis - dar ne mokinys, todėl priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomoji aplinka, metodai orientuoti į ikimokyklinio ugdymo specifiką.

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Amžiaus reikalavimai ir priėmimas

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Taip pat, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Tėvų (globėjų) sprendimu priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius ir pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priimą pagal pačių nustatytą tvarką.

Ugdymo turinys ir principai

Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Ugdomosios sritys apima:

Komunikavimo.
Kultūrinė.
Kūrybiškumo.
Pažinimo.
Pilietiškumo.
Skaitmeninė.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:

Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
Žaismės principas.
Sociokultūrinio kryptingumo principas.
Integralumo principas.
Įtraukties principas.
Kontekstualumo principas.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Pasiekimai ir vertinimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Vaiko pasiekimai vertinami vaikui pradėjus lankyti įstaigą, o vėliau - du kartus per metus (rudenį ir pavasarį). Vertinimo duomenys panaudojami planuojant vaikų grupės veiklą, individualizuojant ugdymą, teikiant vaikams reikiamą specialistų pagalbą, informuojant šeimas, stiprinant pedagogų kompetencijas, atnaujinant programą. Medžiaga apie ikimokyklinuko pasiekimus fiksuojama ir kaupiama vaiko pasiekimų aplanke.

Pavyzdžiai iš ugdymo sričių:

Mūsų sveikata ir gerovė

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:

Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
Taisyklingai plaunasi rankas.
Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Judėjimas ir fizinis aktyvumas

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:

Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn.
Lipa kopėtėlėmis.
Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
Šoka į tolį, į aukštį.
Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Ugdymo aplinkos ir kontekstai

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.

Siūlomi ugdymo(si) kontekstai:

Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
Kultūrinių dialogų kontekstas: Padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Kainos ir finansavimas

Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas. Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.

Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.