Krikštas yra Sakramentas, kuris yra neregimojo Dievo veikimas ir žmogaus pašventinimas; tai viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, įkrikščionijimo sakramentas; prigimtinės (gimtosios) nuodėmės panaikinimas bei blogio išsižadėjimas; įžengimas į Dievo Bažnyčios bendruomenę ir amžinojo gyvenimo dovana. Krikštas nėra magija, kurios dėka jūsų vaikas bus sveikas ir geras. Krikšto apeigos ir simboliai nėra ezoterika, o dieviškieji veiksmai, kuriuos atlieka Bažnyčia.
Krikštas yra laikomas viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindu. Tai gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia, išsižadėjimas nuodėmės ir blogio, taip pat tarsi vartai į Dievo karalystę. Norint atsakyti į klausimą, kodėl reikalingas Krikšto sakramentas, verta atsigręžti į žmonijos pradžią - Ievą ir Adomą. Jų neklusnumas, maištas, polinkis į blogį ir noras gyventi be Dievo yra gimtoji nuodėmė, kurią paveldime visi drauge su žmoniškumu. Krikšto sakramentu atkuriama tai, ką sugriovė pirmųjų žmonių nepaklusimas Dievui. Krikštas yra nuplovimas vandeniu, susietas su Kristaus nurodytais gyvenimo žodžiais ir panaikinantis gimtąją nuodėmę, o jei krikštijamas suaugęs žmogus - ir asmeninę nuodėmę.
Kada ir kaip atliekamas Krikštas?
Dėl kūdikio (vaiko iki 7 metų amžiaus) krikšto mūsų bažnyčioje kreipiamasi mažiausiai prieš mėnesį - būtina susitarti dėl datos ir laiko rezervavimo Krikšto Sakramentui. Tai galima padaryti atvykus į zakristiją, taip pat telefonu arba užpildžius kontaktinę formą. Vėliau prašome užpildyti krikšto registracijos anketą. Anketos formą galima gauti ir užpildyti zakristijoje arba atsisiųsti iš čia (WORD) (PDF), atsispausdinti, užpildyti ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki krikšto pristatyti į bažnyčios zakristiją.
Nuo 7 metų amžiaus ir vyresni vaikai bei paaugliai yra krikštijami tik praėję pasiruošimo krikštui ir Pirmajai Komunijai programą. Vaikai nuo 7 metų amžiaus rengiami kartu su vaikais, besiruošiančiais Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams. Jaunuoliai nuo 15 iki 18 metų rengiami kartu su jaunimu, kurie rengiasi priimti Sutvirtinimo sakramentą. Suaugusieji (nuo 18 m.) norintys priimti sakramentus, taip pat kviečiami lankyti Suaugusiųjų rengimo sakramentams katechezes, kurių metu bus paruošiami priimti Krikšto, Atgailos, Eucharistijos ar Sutvirtinimo sakramentus.
Krikštijamasis gali turėti du ar vieną katalikų tikėjimą praktikuojantį krikšto tėvą ar motiną, ne jaunesnį nei 16 metų, pakankamai subrendusį ir suprantantį savo pareigas, priėmusį Krikšto, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus. Jeigu krikšto tėvai yra vedę, jų santuoka turi būti palaiminta Bažnyčios.
Krikštas švenčiamas tik katedroje. Krikšto sakramento teikėjas yra vyskupas, kunigas arba diakonas. Norint krikštyti ne bažnyčioje ar teisėtoje koplyčioje, reikalingas vietos vyskupo leidimas.
Krikšto apeigos visų pirma reikalautų vidinio pasirengimo, kad jose dalyvautume tikrai sąmoningai, suvokdami, ką tai reiškia tiek krikštijamajam kūdikiui, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams. Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse.
Krikšto vardą vaikui siūlome rinkti iš šventųjų vardų. Iš anksto žmogui parenkamas krikščioniškas kokio nors šventojo vardas. Taip krikščionis visam gyvenimui gauna globėją ir krikščionišką gyvenimo pavyzdį.
Apeigos pradedamos kryžiaus ženklu. Kunigas paklausia apie vardą, kurį šeima išrinko krikštijamajam. Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Tada visi klausosi Dievo Žodžio. Kunigas trumpai pakomentuoja Šv. Rašto skaitinius. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį - atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius. Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Pačios krikšto apeigos - vandens užpylimas kaip ir panardinimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Tai gimimas iš vandens ir Dvasios, Dievo kaip gelbėtojo priėmimas, apsisprendimas gyventi kaip Viešpats moko. Pakrikštytasis patepamas Šventąja Krizma, jam uždedamas baltas rūbas, uždegama žvakė. Drauge meldžiamasi Tėve mūsų malda, suteikiamas palaiminimas tėvams ir visiems apeigų dalyviams.
Svarbu apeigose dalyvauti dėmesingai, sekti apeigų veiksmus ir kunigo žodžius. Nusifotografuoti galima ir vėliau. Reikia pasistengti nuraminti vaiką pamažu, atsargiai ir dėl to nesijausti negerai.
Kam teikiamas Krikšto sakramentas?
Kūdikiai ir maži vaikai (iki 7 metų) krikštijami todėl, kad tęsiame nuo seno galiojusią Bažnyčios tradiciją, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Šeima įsipareigoja padėti krikščioniui augti, parodyti Dievo meilę per asmeninį pavyzdį, drauge melstis ir parodyti krikščioniškų vertybių lobius.
Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori ir svarbu, kad pažada rodyti pavyzdį. Jei tėvai nesutinka, ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikio krikštyti negalima. Nors tėvai nesusituokę (gyvena susidėję), nesusituokę Bažnyčioje ar civiliškai, vaikas gali būti pakrikštytas, bet tai neatleidžia jų nuo atsakomybės susituokti ir praktikuoti tikėjimą.
Protauti sugebantis žmogus, maždaug nuo 7 m. amžiaus, gali būti krikštijamas tik savo noru ir tinkamai pasiruošęs - išmokęs bent svarbiausias maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Vaikai nuo 7 metų amžiaus gali lankyti Pirmosios Komunijos užsiėmimus ir po specialių pamokėlių (katechezių) gali būti pakrikštijami. Patys turėtų kreiptis į parapijos kunigą ir po pokalbio įsijungti į suaugusiųjų katechumenato užsiėmimus (kurie trunka apie metus arba Gavėnios metu) vykstančius parapijoje.
Kas gali būti krikštatėviais?
Dėl krikšto kreipiasi tėvai arba nors vienas iš tėvų, o ne seneliai, giminė, ar būsimieji krikštatėviai. Jei nėra tėvų, kreipiasi globėjai.
Krikštatėviai neturi būti pasirenkami tradiciškai, skubant, dėl jų finansinės padėties, bet atsižvelgiant į jų tikėjimą ir jo praktikavimą. Krikšto liudininku/liudininke gali būti kitų krikščionių Bažnyčių tikintieji (stačiatikiai, protestantai). Krikšto tėvai turi būti vyresni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus. Krikštatėviais negali būti tėvas ar mama. Jei krikštatėviai vedę civiliškai, ar gyvena bendrai (susidėję) ar viena iš pusių taip gyvena, jie turi priimti Santuokos sakramentą.
Krikštatėviai turi padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir žmogišku ugdymu. Nuo šiol bus svarbu lydėti naują krikščionį malda ir savo tikėjimo pavyzdžiu. Krikštatėviai puoselėja atsakomybę ir dvasinę giminystę su pakrikštytu žmogumi. Visą gyvenimą krikštatėviai Krikšto sūnų ar dukrą palaiko džiaugsmuose ir sunkumuose.
Krikšto tėvais gali būti: Vyresni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus. Jei krikštatėviai vedę, turi būti priėmę Santuokos sakramentą. Gali būti vienas krikšatėvis ir viena krikštamotė, arba abu kartu. Nekatalikai krikšto tėvais būti negali.
Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Kadangi Kanonų teisė įsakmiai reikalauja bent vieno krikštatėvio, situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, tačiau ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos priežasties: krikštatėvio pareiga rūpintis, kad jo krikšto vaikas būtų auklėjamas katalikiškai ir tuo padėti tėvams.
Kodėl bandau, bet neveikia? Tikroji energijos trūkumo, viršsvorio ir silpno imuniteto problema
Kas gali krikštyti?
Bažnyčioje arba koplyčioje krikštija vyskupas, kunigas ar diakonas. Kai kūdikiui ar nepakrikštytam žmogui gresia mirties pavojus, krikštyti gali kiekvienas žmogus, netgi pats būdamas nekrikštytas, jei tik nori vykdyti tai, ką atlieka Bažnyčia. Kai gresiant mirties pavojui kūdikį krikštija ne dvasininkas, jis, pildamas ant vaikelio galvos švarų vandenį, turi ištarti Trejybine formulę. Sakoma: „Jonai (Marija) aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.“
Jei po Krikšto kūdikis pasveiktų, reikia kreiptis į kunigą, kad jis Krikšto apeigas papildytų, palaimintų visą šeimą.
Krikštas yra vartai į krikščioniškąjį gyvenimą bei kitų sakramentų pagrindas ir „visų krikščionių bendrystės pamatas“. Bažnyčia nepaliauja skelbusi, jog Kristus už mus visus numirė ir prisikėlė, ir ši dovana mums suteikiama per Krikštą.
Simboliai ir jų reikšmė Krikšto apeigose
Kryžiaus ženklas svarbus tam, kuris pripažįsta Jėzų Kristų, už visus žmones mirusį ir prisikėlusį, priima Tėvą, į žemę atsiuntusį savo Sūnų, ir atsiveria Šventosios Dvasios dovanoms.
Pašventintas vanduo tris kartus Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu pilamas ant krikštijamojo galvos jungia su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu. Krikštas neša mirtį nuodėmei ir dovanoja naują Dievo vaiko gyvenimą.
Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Šis aliejus skirtas tik krikštą priimantiems žmonėms. Patepimo apeiga primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės saugotis nuo piktojo pagundų, kurios braunasi į kiekvieno žmogaus širdį.
Krizmos aliejumi patepama pakrikštyto vaiko kakta. Tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi į Dievą už save ir kitus. Jis karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
Baltu drabužiu apgaubiamas pakrikštytas žmogus, byloja apie Dievo globą, naują, šviesų, džiaugsmingą gyvenimą, Jėzaus Kristaus šventumą, į kurį krikščionis įžengė.
Krikšto žvakė primena Kristų, kuris dovanoja naujo gyvenimo šviesą. Ateinant į bažnyčią persižegnojame pašventintu vandeniu ir pasisveikinam su Dievu esančiu Švč. Sakramente.
| Simbolis | Reikšmė |
| Kryžiaus ženklas | Tikėjimo pripažinimas Jėzumi Kristumi |
| Pašventintas vanduo | Nuplovimas nuo nuodėmės, jungtis su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu |
| Katechumenų aliejus | Kristaus apsauga ir stiprybė nuo pagundų |
| Krizmos aliejus | Išrinkimo ženklas, kunigystės, karališkumo ir pranašystės simbolis |
| Baltas drabužis | Dievo globa, naujas, šviesus gyvenimas |
| Krikšto žvakė | Kristaus dovanojama naujo gyvenimo šviesa |
