Menstruacinis ciklas yra sudėtingas biologinis procesas, kuris kiekvieną mėnesį vyksta moters organizme. Jo metu vykstantys pokyčiai yra glaudžiai susiję su hormonų veikla, o jų pusiausvyra lemia daugelį moters savijautos aspektų. Reguliarios ir normalios menstruacijos yra svarbus moters sveikatos rodiklis. Nors dauguma moterų patiria tam tikrus su menstruacijomis susijusius simptomus, svarbu žinoti, kada šie pojūčiai yra normalūs, o kada - signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją.
Bazinė kūno temperatūra (BKT) ir jos matavimas
Bazinė kūno temperatūra (BKT) yra vienas iš vaisingumo požymių, kuris gali padėti suprasti moters ciklo ypatumus. Vyrų BKT, jei ji neveikia pašaliniai faktoriai, yra stabili. BKT pokytis yra vienintelis kūno signalas, kuris patvirtina tai, kad ovuliacija tikrai įvyko. Todėl reikia stebėti ir kitus vaisingumo požymius (gimdos kaklelio pokyčius, makšties išskyras), kurie parodo, kada moters organizmas yra pasiruošęs priimti spermatozoidus.
Kada ir kaip matuoti BKT?
Matuoti BKT reikėtų bent po 3 valandų gero miego, tik prabudusios ryte, tuo pačiu metu (tą pačią valandą), gulėdamos lovoje. Atminkite, kad bet koks judesys pakelia kūno temperatūrą, todėl BKT matavimas turėtų būti pirmas darbas, kurį padarysite nubudusi - kitaip matavimų duomenys bus klaidinantys. Matuokite temperatūrą tuo pačiu metu (tą pačią valandą), tuo pačiu termometru, toje pačioje vietoje (pvz. po liežuviu, makštyje ir išangėje) - pasirinkite vieną iš jų ir visuomet matuokite ten pat, nes temperatūra priklausomai nuo matavimo vietos gali šiek tiek skirtis. Matavimai makštyje paprastai būna šiek tiek patikimesni, nes jiems mažesnę įtaką daro išorės veiksniai. Jei pradėjote matuoti po liežuviu, bet duomenys jums atrodo chaotiški, šį ciklą baikite matuodama BKT burnoje po liežuviu ir nuo kito ciklo pradžios pakeiskite matavimo vietą.
Kuo matuoti ir kaip žymėti rodmenis?
Galima matuoti ir paprastu kūno termometru, tačiau BKT matavimams rekomenduojama naudoti specialų BKT matavimo termometrą - jis yra jautresnis, todėl matavimo paklaida yra mažesnė. Termometro rodmenis registruoti reikėtų dviejų skaičių po kablelio tikslumu pvz. 36,65⁰C, geriausia iš karto po pamatavimo (kad nepamirštumėte). Visuomet pažymėkite matavimo laiką, nes matavimo laikas turi įtakos BKT: kuo vėliau matuojate, tuo temperatūra aukštesnė.
Kaip vertinti BKT duomenis?
Ovuliacija laikoma įvykusia, jei 3 dienas iš eilės BKT yra aukštesnė nei 6 dienas prieš tai. Skirtingų žmonių BKT gali skirtis, vienos konkrečios „teisingos“ temperatūros nėra. BKT priklauso ir nuo matavimo vietos: pavyzdžiui, matuojant makštyje BKT yra šiek tiek aukštesnė, nei po liežuviu. BKT pokytis dėl ovuliacijos yra labai nežymus - paprastai vos 0.2-0.5⁰C, o pati BKT dienos eigoje kinta veikiama judėjimo, organizmo būklės, išorės veiksnių.
Veiksniai, galintys paveikti BKT matavimus
BKT matavimus gali paveikti daugybė veiksnių, todėl svarbu juos žinoti ir atsižvelgti, analizuojant savo ciklo duomenis.
- Liga ir vaistų vartojimas: Ligos, kurių metu pakyla temperatūra (peršalimas, karščiavimas, įvairūs uždegimai), BKT temperatūrą gali pakelti pakankamai ženkliai. Tačiau net ir tos ligos, kurios nesukelia didelio karščiavimo, gali BKT pakelti tiek, kad iškreiptų duomenis.
- Miego ritmo, sąlygų pasikeitimai ir miego sutrikimai: Žemiausią temperatūrą kūnas pasiekia po gilaus, mažiausiai 3 valandas trunkančio, miego. Todėl jei kankina nemiga, blogi sapnai, jei dažnai keliatės į tualetą, BKT paprastai pakyla. BKT taip pat veikia ir pasikeitęs ėjimo miegoti ir/ar nubudimo laikas, miegamojo kambario temperatūra.
- Alkoholis ir rūkymas: Tiek vienas, tiek kitas BKT pakelia.
- Stresas: Šiai kategorijai galima priskirti visas streso būsenas - tiek emocinio, tiek fizinio.
- Termometro laikymo sąlygos ar termometro pakeitimas: BKT matavimui įtakos gali turėti ir termometro laikymo sąlygos - tarkime, jei naktis buvo itin šalta, termometrą reikėtų apie 30 sek. pašildyti tarp delnų ir tik tuomet pradėti matuoti temperatūrą.
- Matavimas kitu laiku: Jeigu matuojate BKT anksčiau ar vėliau nei įprastai. Yra skirtingų praktikų kaip žymėti kitu laiku atliktą matavimą: vieni rekomenduoja įrašyti faktinius matavimo duomenis, kiti - „patikslinti“ juos pridedant kiekvienai vėlesnei matavimo valandai 0.1⁰C ir atimti 0.1⁰C kiekvienai ankstesnei matavimo valandai.
- Pamiršimas ar negalėjimas pamatuoti BKT: Jei pamiršote ar negalėjote pamatuoti BKT.
- Kelionės ir laiko zonos pasikeitimas: Jei keliavote ir pasikeitė laiko zona, matuokite jums įprastą valandą vietiniu laiku ir papildykite matavimo įrašą komentaru.
Jeigu BKT „šokinėja“ arba visai nesikeičia, dažniausios tokių „nenormalių“ grafikų priežastys būna techninės: arba nesilaikote BKT matavimų taisyklių, arba sugedo termometras. Taigi visų pirma perskaitykite taisykles ir stenkitės kuo nuosekliau jų laikytis. Jeigu tai nėra priežastis, pakeiskite termometro baterijas (jei tai elektroninis termometras) arba įsigykite naują.
Kraujavimas tarp mėnesinių
Maždaug ciklo viduryje, kai menstruacijos jau pasibaigusios arba dar neprasidėjusios, galima pastebėti kraujingų išskyrų, taip pat galimas ir intensyvesnis kraujavimas. Daugumai moterų tai - priežastis sunerimti, tačiau panikuoti dar ankstoka. Pasak medikų, net ir tikslus kaip laikrodis mėnesinių ciklas bent keletą kartų gyvenime išsiderina ir gali sutrikti.
Dažnos kraujavimo tarp mėnesinių priežastys
- Hormonų disbalansas: Ciklą reguliuoja du pagrindiniai hormonai - estrogenas ir progesteronas. Jų balansui išsiderinus gali prasidėti tepimas. Hormonų pusiausvyra sutrinka dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimų ar premenopauzės ir menopauzės.
- Ovuliacijos metu: Dalis moterų dėl hormoninių pokyčių pastebi tepimą (dažniausiai kelis lašelius kraujo) ant kelnaičių ovuliacijos metu, t.y. maždaug ciklo viduryje.
- Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims netrukus po pastojimo pasirodo kraujingų išskyrų - tai implantacinis kraujavimas, žymintis momentą, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į gimdos gleivinę.
- Po nėštumo nutraukimo: Daugelis moterų patiria kraujavimą po chirurginio ir medikamentinio nėštumo nutraukimo. Tepimas gali tęstis net iki kelių savaičių.
- Miomos: Miomos - tai gimdoje susiformuojantys gerybiniai dariniai. Kraujavimas iš makšties tarp mėnesinių gali rodyti ir reprodukcinės sistemos organų infekciją. Uždegimas dažnai nulemia kraujavimą.
- Dubens uždegiminė liga: Labiau tikėtina, kad tai nutiks, jei makštis yra sausa.
Kraujavimo priežastis atskleisti dažnai padeda diagnostiniai tyrimai. Vienas dažniausių - ultragarsinis tyrimas. Jei kraujavote ne mėnesinių metu, reikėtų suskubti konsultuotis su gydytoju. Tiesa, kraujuojant tarp ciklų gali pasireikšti ir kitų simptomų, kai taip pat gali prireikti skubiai kreiptis į gydytojus. Kraujavimo priežastys skiriasi, tad šio nemalonaus reiškinio ne visuomet pavyksta išvengti.
Kodėl tarp mėnesinių atsiranda tepliojimas?
Menstruacijų ciklo trukmė ir kraujavimo gausa
Vidutiniškai mėnesinių ciklas trunka 21-35 dienas, mėnesinių metu moteris kraujuoja nuo kelių dienų iki savaitės. Ciklą reguliuoja du pagrindiniai hormonai - estrogenas ir progesteronas.
Normalus kraujavimas
Paprasčiau tariant, mėnesinės apibrėžiamos trimis kriterijais - ciklo intervalu, trukme ir kraujavimo gausa. Norma laikoma, jei mėnesinių ciklas, skaičiuojant nuo pirmos dienos, trunka 28 d. +/- 7 d., taigi nuo 21 iki 35 d., kraujuojama 2 - 7 dienas, vieno ciklo metu moteris gali netekti nuo 5 ml iki 80 ml kraujo. Kraujavimo intensyvumas gali skirtis - vienoms mėnesinės prasideda staigiai ir gausiai, o nuo trečios dienos vis silpnėja, kitoms - kaip tik pirmos dienos būna lengvesnės, o intensyvesnis kraujavimas prasideda 3-4 dieną.
Per mažas kraujavimas
Kontraceptines priemones naudojančių moterų menstruacijos gali būti labai lengvos - dėl hormoninių pokyčių gimdos gleivinė tiek neišveša, nes nevyksta ovuliacija, todėl kraujavimas sumažėja. Tačiau kai kuriais atvejais reiktų kreiptis į ginekologą: jeigu kraujuojama mažiau nei dvi dienas; kai kraujavimas labiau primena tepliojimą; kai buvusios reguliarios mėnesinės pakinta ir tampa labai lengvos; kai lengvos mėnesinės pasirodo dažniau nei įprastai 21-35 dienų cikle.
Per didelis kraujavimas (menoragija)
Kai gausios mėnesinės tęsiasi ilgiau nei 7 dienas, o kraujo išteka virš 80 ml, tai vadinama menoragija. Kaip paprasčiau suprasti, ką reiškia daugiau nei 80 ml kraujo? Kai tamponą ar paketą reikia keisti kas valandą, nes jie pilnai permirksta. Kartais moteris gali kraujuoti gerokai daugiau ir prarasti net 500 ml kraujo per mėnesines, tai dažnai nutinka perimenopauzės periodu. Kraujavimą patogu stebėti naudojant menstruacinę taurelę, nes ant jos sienelių dažnai būna sužymėti mililitrai. Didžiausia L dydžio taurelė gali surinkti iki 35 ml kraujo.
Kai mėnesinių kraujavimas yra pernelyg gausus arba skausmingas, tradicinė medicina gali diagnozuoti gimdos miomas, policistinį kiaušidžių sindromą, endometriozę arba disfunkcinį kraujavimą̨ iš gimdos, o gali ir išvis nerasti tokios priežasties, kurią parodytų diagnostiniai tyrimai. Moterys perimenopauzės laikotarpiu gali kraujuoti ilgai ir labai gausiai. Delsti nereikia: jeigu kraujavimas po savaitės nesibaigia, kraujuojama vis dar gausiai, patariama kreiptis į gydytoją.
Kokie dar gali lydėti dažni (tipiniai) pojūčiai menstruacijų metu?
Skausmingos mėnesinės (dismenorėja) yra būdingos net 50-90 proc. vaisingo amžiaus moterų, o jaunoms merginoms pasitaiko net dažniau - 60-93 proc. jų jaučia skausmą. Daugumai pasireiškia pirminė dismenorėja - spazminio pobūdžio pasikartojantys apatinės pilvo dalies skausmai mėnesinių metu. Pilvo apatinės dalies skausmą gali lydėti ir kiti simptomai - pykinimas, silpnumas, pilvo pūtimas, viduriavimas, galvos skausmas, bendra bloga savijauta.
Skausmui malšinti geriausiai tiks ibuprofenas arba paracetamolis. Labai naudinga Raudonajame kalendoriuje pasižymėti mėnesinių pradžios ir pabaigos datas, kraujavimo gausumą, trukmę; kada, kiek laiko ir kaip gausiai kraujavote tarp mėnesinių ir kt.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nemedicininių priemonių malšinti menstruacijų skausmus yra nemažai, pavyzdžiui, šiltas kompresas, kurį gali atstoti vandens butelis su šiltu vandeniu, vandens pūslė, rankšluostis. Ši priemonė atpalaiduoja pilvo spazmus, ją reikėtų užsidėti ant pilvo ir ramiai pagulėti. Sportuojant, darant jogos pratimus, reguliariai lankant masažus skausmus taip pat galima sumažinti.
Visada reikia sunerimti, kai atsitinka taip, kaip dar niekada nėra buvę, pavyzdžiui, pasireiškia stipresnis skausmas, gausesnis kraujavimas, išskyros viduryje ciklo, labai sutrumpėjusios mėnesinės arba atvirkščiai - labai pailgėjusios. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, ir nors dažniausiai tai būna tik streso įtaka, kartais šie sutrikimai praneša apie rimtesnes ligas.
Patariu kreiptis į gydytoją, jei kraujavimas tęsiasi ilgiau nei įprastai arba daugiau nei 7 dienas. Taip pat - jei kraujuoji tarp menstruacijų (daugiau nei kelis lašus, nes nedidelis pakraujavimas yra normalus, jis gali įvykti ovuliacijos metu), jei kraujavimas yra labai stiprus ar jauti labai stiprų skausmą menstruacijų metu. Jeigu skausmas stiprus, trukdo kasdieniam gyvenimui, nepavyksta jo sumažinti vaistais nuo skausmo, žinoma, reikia kreiptis į gydytoją ištyrimui ir gydymui. Taip pat reikia kreiptis į mediką, jeigu naudodama tamponus staiga pasijunti labai blogai: krečia šaltis, pykina, smarkiai sudirgsta oda - tai gali būti toksinio šoko simptomai. Tokiu atveju reiktų kuo greičiau išsitraukti tamponą ir vykti į ligoninę.
Kai pilvo skausmas sukelia migreną, prasideda vėmimas, viduriavimas, stiprus pilvo pūtimas, pakyla temperatūra, skausmas tęsiasi ilgiau nei trunka mėnesinės ar prasideda savaitę anksčiau - reikia kreiptis į gydytoją.
Miego svarba ir jo sutrikimai menstruacijų metu
Pastaraisiais metais daugėja mokslinių tyrimų ir kokybiškos informacijos apie mėnesinių ciklo įtaką moters sveikatai ir gyvenimui. Pastebima, kad menstruacijų metu suprastėja miegas. Mokslininkai atrado, kad moterys užmigo greičiau ir miegojo geriau prieš ir per ovuliaciją nei prieš ir per mėnesines. Įdomu tai, kad prieš mėnesines ir jų metu sumažėja REM (miego fazė, kurioje esant sapnuojame) miego ir padaugėja negilaus miego. Per mėnesines miegą gali trikdyti ir nemalonūs pojūčiai: skausmai, nuotaikų svyravimai, spazmai ir pilvo pūtimas.
Jei jaučiate, kad tam tikromis ciklo stadijomis jums reikia daugiau poilsio, leiskite sau daugiau pamiegoti. Prieš mėnesines ir jų metu šiek tiek pakyla kūno temperatūra, todėl reikia kūną atvėsinti. Tam gali padėti plonesnė antklodė, kambario vėdinimas, lango pravėrimas.
Pasikartojanti depresija, nemiga, didelis silpnumas, kai moteris dėl šių simptomų negali atlikti nuolatinės veiklos - tai gali būti psichikos ligoms priskiriamas priešmenstruacinis disforinis sutrikimas.
Hormonų įtaka nuotaikai ir savijautai
Manoma, kad PMS sukelia estrogeno ir progesterono lygių svyravimas, kuris veikia neurotransmiterių (tam tikrų cheminių junginių smegenyse) pokyčius. PMS dažniausiai prasideda likus 5 dienoms iki menstruacijų ir baigiasi per 4 dienas joms prasidėjus. Emociniai PMS simptomai yra verkimo priepuoliai, įtampos ar nerimo jausmas, irzlumas, pykčio priepuoliai, nuotaikų kaita, dėmesio koncentracijos sumažėjimas, didesnis poreikis pabūti vienumoje, sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla, alkio jausmas ir potraukis maistui. Prieš menstruacijas kamuojanti nemiga, migrena taip pat gali kilti dėl hormonų įtakos.
Venkite maisto, kuris sukelia uždegimus, karvės pieno produktų, nenaudokite alkoholio, venkite streso, sportuokite. Valgykite maistą, kuriame gausu magnio, vitamino B6, cinko, geležies. Jeigu prieš mėnesines labai norisi šokolado, tai gali byloti apie magnio trūkumą. Rinkitės tik juodąjį šokoladą su kuo mažiau cukraus. Jeigu prieš mėnesines norisi daugiau valgyti, tai ir valgykite, tačiau pasisotinkite sveiku maistu - riešutais, kiaušiniais ir venkite cukraus pertekliaus, kadangi cukrus organizme gali sukelti uždegiminius procesus.
Klaidinga yra manyti, kad visi skausmai, negalavimai, nuotaikų kaita yra susiję su PMS. Nors moteris ir jaučia nedidelius skausmus ar negalavimus prieš menstruacijas, tačiau tai neturėtų būti siejama su PMS. PMS galima įtarti, jeigu moteris dėl ją kamuojančių simptomų negali atlikti nuolatinės veiklos. Priešmenstruacinį sindromą gali nustatyti gydytojas.
Menstruacijoms būdingas skausmas prasideda viena-dvi dienas prieš menstruacijas ir paprastai laipsniškai baigiasi per 12-72 valandas po menstruacijų pradžios. Priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai - tiek fiziniai, tiek psichologiniai - įprastai išnyksta prasidėjus mėnesinėms. Tačiau ar būtina net kelias savaites per mėnesį kentėti nuotaikų kaitas ir su mėnesinėmis susijusius skausmus? Nereikia to priimti kaip savaime suprantamo dalyko, todėl svarbu savimi pasirūpinti. Rekomenduojama rašyti dienoraštį, kuriame žymėtumėtės, ką valgote, kaip jaučiatės - galbūt tai padės geriau suprasti, kas jums sukelia šiuos negalavimus. Jeigu vieną mėnesį nejausite jokių simptomų, prisiminkite, ką darėte kitaip.
Higienos svarba per menstruacijas
Per mėnesines šiek tiek padidėja įvairių infekcijų tikimybė, tad tinkama higiena itin svarbi. Rekomenduojama praustis po dušu ar tekančiu vandeniu bent keletą kartų per parą, naudoti bemuiles ir švelnias priemones arba tik vandenį. Geriau rinktis dušą nei vonią, vis dėlto neilgas, iki 10-15 minučių pagulėjimas šiltoje vonioje gali padėti slopinti mėnesinių skausmą. Mėnesinių metu geriau vengti maudymosi viešose erdvėse ir atviruose vandens telkiniuose, nes per „tas dienas“ šiek tiek padidėja moters lyties organų imlumas įvairioms infekcijoms.
Higienos priemonių pasirinkimas
Reikėtų rinktis kuo natūralesnių audinių higieninius paketus ir ekologiškos medvilnės tamponus, kurie leidžia odai kvėpuoti ir apsaugo ją nuo uždegiminių reakcijų. Dėl tinkamiausių higienos priemonių konkrečiu atveju geriausia pasitarti su savo gydytoju ginekologu, mat vienų moterų oda jautresnė nei kitų, o kai kurioms vaisingo amžiaus moterims dėl tam tikrų anatominių subtilybių netinkami tamponai ir t.t. Šiandien vis populiaresnės tampa menstruacinės taurelės - kiekviena moteris turėtų pati nuspręsti, ar šis būdas jai priimtinas. Menstruacinė taurelė yra bene ekologiškiausias kelias pasirūpinti savo higiena per „tas dienas“, todėl ja naudojasi vis daugiau ir daugiau moterų. Buvo apskaičiuota, kad vidutinė moteris per savo gyvenimą gali sunaudoti net apie 12 tūkstančių higienos priemonių vienetų - o tai juk didelė žala gamtai, ar ne?
Beje, higieninius paketus reikėtų keisti pakankamai dažnai - ne rečiau, kaip 4 valandas, kitaip juose gali pradėti daugintis pavojingi mikroorganizmai. Pirmosiomis mėnesinių dienomis, kai kraujavimas paprastai gausesnis, higienos priemones gali tekti keisti ir kas kelias valandas.
Kodėl tarp mėnesinių atsiranda tepliojimas?
Mėnesinių vėlavimas
Mėnesinių vėlavimas - viena dažniausių vaikų neplanuojančių moterų baimė, nes tuomet pirmiausiai galvojama būtent apie nėštumą. Vis dėlto nėštumas tikrai nėra vienintelė priežastis, dėl kurių vėluoja arba kuriam laikui dingsta mėnesinės. Šių priežasčių gali būti pačių įvairiausių - nuo aktyvaus sporto ar intensyvaus fizinio krūvio poveikio, patiriamos nervinės įtampos, streso, iki mitybos pasikeitimų, staigaus svorio netekimo, tam tikrų ligų ir t.t. Mėnesinės gali vėluoti dėl kelionių, streso darbe, sunkios netekties, egzaminų sesijos, įvairių dietų ir t.t.
Dėl vėluojančių ir nepasirodančių mėnesinių reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą. Ne taip jau retai mėnesinių pasirodymą dar labiau „pavėlina“ pati baimė ir emocinis stresas dėl jų vėlavimo, tad pirmiausia būtina nusiraminti ir įsiklausyti į savo organizmą.
tags: #karsciavimas #menstruaciju #metu
