Menopauzė - tai natūralus moterų senėjimo procesas, žymintis vaisingo amžiaus pabaigą ir naują gyvenimo etapą, kai baigiasi menstruacijos. Tai ne liga, o natūralus fiziologinis moters gyvenimo etapas, kai organizme vyksta svarbūs hormonų pusiausvyros pokyčiai, daugiausia dėl sumažėjusios estrogeno ir progesterono gamybos. Šis procesas paprastai prasideda tarp 45 ir 55 metų amžiaus, tačiau kiekvienos moters organizmas yra individualus, todėl menopauzė gali prasidėti anksčiau arba vėliau. Vidutinis amžius, kai moterys natūraliai išgyvena menopauzę, yra apie 51,4 metų.

Kas yra menopauzė ir jos etapai?

Menopauzė yra fazė, kai baigiasi menstruacinis ciklas ir moterys patiria hormoninius pokyčius. Kitaip tariant, tai laikotarpis, kai dėl hormonų pusiausvyros pokyčių baigiasi vaisingumas. Kad moteriai būtų diagnozuota menopauzė, ji turi būti išgyvenusi 12 mėnesių be mėnesinių. Menopauzė yra laipsniškas procesas, trunkantis apie 7 metus, bet kartais iki 14 metų. Ją sudaro trys pagrindiniai etapai:

1. Perimenopauzė: Tai pereinamasis laikotarpis iki menopauzės, dažniausiai prasidedantis likus 4-10 metų iki menopauzės. Šiuo metu kiaušidžių veikla palaipsniui silpnėja, menstruacijos tampa nereguliarios, o dėl hormonų svyravimų gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir emociniai pokyčiai, dar vadinami pirmieji menopauzės simptomai. Menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus - menstruacijos tampa retesnės arba, priešingai, gali pasirodyti dažniau nei įprastai, taip pat keičiasi kraujavimo gausumas. Perimenopauzė gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
2. Menopauzė: Menopauzė diagnozuojama tada, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių iš eilės. Tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, o hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, lygis organizme yra žymiai sumažėjęs. Šiuo metu ovuliacija ir menstruacijos nebesikartoja, todėl moteris nebegali pastoti.
3. Postmenopauzė: Tai laikotarpis po menopauzės, kai menstruacijos nebegrįžta, o hormonų lygis organizme stabilizuojasi žemesniame lygyje. Šis laikotarpis trunka visą likusį gyvenimą dingus menstruacijoms. Menopauzės simptomai paprastai silpnėja, bet gali atsirasti kitų sveikatos sutrikimų.

Kodėl prasideda menopauzė?

Pagrindinė menopauzės priežastis yra natūralus reprodukcinių hormonų, ypač estrogeno ir progesterono, kiekio mažėjimas moterims artėjant prie reprodukcinio amžiaus pabaigos. Kiaušidžių funkcija sulėtėja, jos mažiau reaguoja į hormoninius signalus iš smegenų ir gamina mažiau estrogenų. Galiausiai, sustojus kiaušinėlių vystymuisi ir estrogenų gamybai kiaušidėse, menstruacijos sustoja. Moterims senstant sensta ir jų kiaušidės, o maždaug 40 metų amžiaus kiaušidės mažiau reaguoja į hormoninius signalus iš smegenų ir gamina mažiau estrogenų. Menstruaciniai ciklai tampa nereguliarūs, o šiuo laikotarpiu prieš menopauzę estrogenų lygis greitai krenta.

Be natūralaus hormonų sumažėjimo, menopauzė gali būti sukelta ir kitų veiksnių:

• Histerektomija: Gimdos pašalinimas. Jei pašalinama tik gimda, bet paliekamos kiaušidės, tai paprastai nesukelia ankstyvos menopauzės. Tačiau operacijos, kurių metu pašalinama ir gimda, ir kiaušidės (visiška histerektomija ir dvišalė ooforektomija), sukels menopauzę. Menstruacijos iš karto nutrūksta, o dėl šių hormoninių pokyčių staiga, karščio bangos ir kiti menopauzės simptomai gali būti sunkūs.
• Chemoterapija ir spindulinė terapija: Šie vėžio gydymo būdai gali sukelti menopauzę ir tokius simptomus kaip karščio bangos. Menstruacijų (ir vaisingumo) nutrūkimas po chemoterapijos ne visada būna nuolatinis, todėl vis tiek reikia imtis kontracepcijos priemonių.
• Pirminis kiaušidžių nepakankamumas: Apie 1% moterų menopauzė patiria iki 40 metų (ankstyva menopauzė). Menopauzė gali atsirasti dėl pirminio kiaušidžių nepakankamumo, kai kiaušidės negali gaminti normalaus reprodukcinių hormonų kiekio dėl genetinių veiksnių ar autoimuninių ligų. Tačiau daugeliu atvejų priežastis nerandama. Šioms moterims hormonų terapija rekomenduojama apsaugoti smegenis, širdį ir kaulus iki natūralaus menopauzės amžiaus.
• Genetiniai veiksniai: Genetika taip pat gali turėti įtakos menopauzės pradžiai. Svarbu žinoti, kada menopauzė prasidėjo artimoms giminaitėms - mamai, sesei ar močiutei.

Ankstyvos menopauzės simptomai yra panašūs į įprastos menopauzės simptomus. Jei moteris patiria šiuos simptomus iki 40 metų, tai vadinama ankstyva menopauze. Ankstyva menopauzė diagnozuojama tuomet, kai ji prasideda iki 40 metų amžiaus. Priešlaikinė menopauzė prasideda iki 40 metų.

Menopauzės simptomai

Menopauzės metu vykstantys hormonų pokyčiai gali sukelti daugybę fizinių ir emocinių simptomų. Nors kiekviena moteris patiria menopauzę individualiai, kai kurie simptomai yra labiau paplitę. Svarbu suprasti, kad šie simptomai gali pasireikšti palaipsniui ir skirtis intensyvumu.

Dažniausi fiziniai simptomai:

• Karščio bangos: Tai staigus galvos, kaklo ir krūtinės paraudimas ir karštis, po kurio atsiranda gausus prakaitavimas. Paprastai trunka 1-2 metus, tačiau 25% moterų jie gali išlikti ilgiau nei penkerius metus. Tiksli priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad pagrindinis veiksnys yra estrogenų hormonų kiekio sumažėjimas.
• Naktinis prakaitavimas: Gausus prakaitavimas miego metu, dažnai lydimas karščio bangų.
• Makšties sausumas: Makštį ir šlapimo takus dengiantis epitelio sluoksnis plonėja ir praranda elastingumą. Makšties sausumas taip pat yra vienas iš dažniausių simptomų, kuris gali sukelti diskomfortą ar net skausmą lytinių santykių metu.
• Miego problemos: Nereguliarus miegas, nemiga, dažnas prabudimas.
• Nereguliarios mėnesinės: Ciklo sutrikimai, kraujavimo pokyčiai.
• Svorio padidėjimas ir lėtėjanti medžiagų apykaita: Dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos gali didėti svoris, ypač pilvo srityje.
• Plaukų slinkimas ir slinkimas: Estrogeno kiekio sumažėjimas gali lemti plaukų retėjimą.
• Sausa oda: Oda praranda drėgmę ir elastingumą.
• Krūties audinio praradimas: Krūtys gali tapti mažesnės ir mažiau elastingos.
• Širdies plakimas: Kai kurios moterys menopauzės metu gali pastebėti širdies plakimo epizodus.
• Sąnarių skausmas: Gali pasireikšti skausmai sąnariuose.
• Galvos skausmas: Kai kurioms moterims gali dažnėti galvos skausmai.
• Šlapimo takų problemos: Hormoniniai pokyčiai gali paveikti šlapimo sistemą, sukeliant dažnas infekcijas ar šlapimo nelaikymą.

Dažni psichiniai ir emociniai simptomai:

• Nuotaikos svyravimai: Staigūs nuotaikos pokyčiai, dirglumas, nerimas.
• Depresija: Nors bendras įsitikinimas, kad psichikos sveikatos problemų didėja menopauzės metu, tyrimai to nepatvirtina. Taip pat nebepriimama mintis, kad menopauzės metu depresija yra dažnesnė. Tačiau dėl karščio bangų pacientams gali pablogėti miego kokybė ir dėl to pablogėti kasdienio gyvenimo kokybė.
• Sumažėjęs lytinis potraukis (libido): Makšties sausumas ir sumažėjęs lytinis potraukis gali nukentėti seksualinę sveikatą.
• Sunkumas susikaupti (smegenų rūkas): Nedideli atminties sutrikimai bei sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais.
• Nuovargis: Bendras energijos trūkumas ir nuovargis.
• Nerimas: Padidėjęs nerimo jausmas.

Svarbu pažymėti, kad ne visos moterys patiria visus šiuos simptomus. Kai kurios moterys menopauzės metu gali beveik nepastebėti jokių pokyčių, o kitos gali patirti stiprius ir varginančius simptomus. Menopauzės simptomai ir simptomai prieš menopauzę (perimenopauzė) yra panašūs.

Menopauzės komplikacijos ir sveikatos rizika

Menopauzės metu ir po jos organizme vykstantys hormonų pokyčiai gali padidinti tam tikrų sveikatos sutrikimų riziką. Estrogenų kiekio sumažėjimas daro įtaką įvairioms organizmo sistemoms, todėl svarbu žinoti apie galimas komplikacijas ir imtis prevencinių priemonių.

• Širdies ir kraujagyslių ligos: Mažėjant estrogenų kiekiui, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Estrogenai turi apsauginį poveikį širdies ir kraujotakos sistemai, todėl iki menopauzės moterų kraujagyslės paprastai išlieka atsparesnės neigiamiems pokyčiams nei vyrų. Po menopauzės reikšmingai padidėja kaulų retėjimo rizika.
• Osteoporozė: Dėl šios būklės kaulai tampa trapūs ir silpni, todėl jie labiau linkę lūžti. Estrogenai padeda apsaugoti kaulus, o jo mažėjant menopauzės metu didėja osteoporozės rizika. Kadangi šis procesas dažnai vyksta be aiškių požymių, jis neretai pastebimas tik įvykus lūžiui.
• Krūties vėžys: Rizika susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi, ypač po menopauzės.
• Šlapimo takų problemos: Hormoniniai pokyčiai menopauzės metu gali turėti įtakos šlapimo sistemai, o tai gali sukelti dažnas šlapimo takų infekcijas, šlapimo nelaikymą arba šlapimo pūslės kontrolės sumažėjimą. Mažėjantis estrogeno kiekis silpnina šlapimo pūslės ir makšties gleivinę - ji tampa plonesnė, mažėja apsauginė mikroflora, o tai sudaro palankias sąlygas infekcijoms vystytis.
• Seksualinė disfunkcija: Dėl makšties sausumo ir sumažėjusio lytinio potraukio gali nukentėti seksualinė sveikata. Daugiau nei pusė moterų, esančių menopauzėje ir postmenopauzėje, skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais - dispareunija. Patirdamos stiprų skausmą, neretai jos iš viso atsisako turėti lytinius santykius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors menopauzė yra natūralus procesas, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus ir pokyčius organizme, kurie gali reikšti rimtesnes problemas ar komplikuotą eigą. Būtina pasitarti su gydytoju, jei:

• Menopauzės simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui ir kelia didelį diskomfortą.
• Atsiranda kraujavimas po menopauzės. Kraujavimas pomenopauziniu laikotarpiu nėra normalus. Jei po menopauzės atsiranda kraujavimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kuo vėliau nuo menopauzės pradžios prasideda kraujavimas, tuo didesnė endometriumo vėžio rizika. Taip pat, vidutiniškai 10 proc. tokio kraujavimo atvejų sukelia gimdos kūno vėžys.
• Pastebimi stiprūs emociniai pokyčiai - nuolatinis liūdesys, nerimas, dažni nuotaikų svyravimai ar depresijos simptomai.
• Menopauzės simptomai pasireiškia moterims iki 40 metų amžiaus (ankstyva menopauzė).
• Kyla abejonių dėl menopauzės pradžios ar simptomų. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, kad patvirtintų ar paneigtų hormoninius pokyčius (pvz., matuojant FSH ir estradiolio koncentraciją kraujyje).
• Jei menstruacijos vėluoja ilgiau nei šešis mėnesius, diagnozei patvirtinti reikia išmatuoti estrogeno ir ovuliaciją skatinančio hormono (FSH) koncentraciją kraujyje.
• Jei menstruacijų nėra 6-12 mėnesių, menopauzė gali būti ir neprasidėjusi.

Kaip palengvinti menopauzės simptomus?

Nors menopauzės simptomų visiškai išvengti nepavyks, yra daugybė būdų, kaip palengvinti jų eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbiausia - kompleksinis požiūris, apimantis tiek medicinines, tiek gyvenimo būdo korekcijas.

Gyvenimo būdo pokyčiai:

• Sveika mityba: Subalansuota mityba, turtinga antioksidantų, vitaminų, mineralų ir skaidulų. Svarbu riboti perdirbtus produktus, sočiuosius riebalus, druską ir cukrų.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis krūvis, ypač aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas), stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda kontroliuoti svorį ir gerina bendrą savijautą.
• Pakankamas poilsis ir miegas: Stengtis užtikrinti kokybišką miegą, atsisakyti žalingų įpročių prieš miegą.
• Streso valdymas: Jogos, meditacijos, kvėpavimo pratimai gali padėti valdyti stresą ir gerinti emocinę būklę.
• Žalingų įpročių atsisakymas: Rūkymas yra vienas iš pagrindinių ankstyvos menopauzės rizikos veiksnių - atsisakymas gali sulėtinti menopauzės pradžią. Alkoholio vartojimo ribojimas taip pat gali padėti.

Medicininės ir alternatyvios priemonės:

• Hormonų terapija (HT): Gali būti skiriama kompensuoti estrogenų trūkumą ir sumažinti karščio bangas, makšties sausumą ir kitus simptomus. Bioidentiška hormonų terapija naudoja hormonus, kurie savo struktūra ir molekuline sudėtimi yra identiški natūraliai organizmo gaminamiems.
• Nehormoninis menopauzės simptomų valdymas: Maisto papildai ir vitaminai, tokie kaip vitaminas D (svarbus kaulų sveikatai), vitaminas B2 (padeda mažinti nuovargį), taip pat augaliniai ekstraktai (pvz., vynuogių kauliukų ekstraktas, turintis antioksidantinių savybių) gali padėti palengvinti simptomus.
• Vietiniai preparatai: Makšties drėkintuvai, lubrikantai ar vietiniai estrogenų turintys preparatai (kremas, žvakutės) gali padėti kovoti su makšties sausumu ir skausmu lytinių santykių metu.
• Hialurono rūgšties ar PRP injekcijos į makštį: Gali padėti atstatyti drėgmę ir makšties gleivinės elastingumą.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas organizmas yra individualus, todėl tai, kas tinka vienai moteriai, nebūtinai tiks kitai. Prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus ar vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

tags: #menstruacijos #menopauzes #metu

• Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą vaikui?
• vaikų akių dugno tyrimas
• Apsilankykite mūsų parduotuvėje ir įsigykite kokybiškų drabužių vaikams.
• Svarba vitaminų nėštumo metu
• Kaip ugdyti vaiką sąmoningai