Michailas Chodorkovskis, kadaise buvęs turtingiausias Rusijos žmogus ir naftos kompanijos "Jukos" vadovas, yra asmenybė, kurios gyvenimo kelias persipynė su Rusijos istorijos svarbiausiais įvykiais. Jo istorija - tai pasakojimas apie verslo sėkmę, netikėtą kritimą, ilgus metus trukusį įkalinimą ir tolesnę kovą už demokratiją. Šiame straipsnyje nagrinėsime jo biografiją, karjeros vingius, įkalinimą ir vėlesnę veiklą.
Ankstyvieji Metai ir Karjeros Pradžia
Michailas Borisovičius Chodorkovskis gimė 1963 m. birželio 26 d. Maskvoje. Studijų metais D. Mendelejevo cheminių technologijų institute, kur mokėsi 1981-1986 m., jis jau demonstravo verslumo gyslelę, dirbdamas dailide. Šis ankstyvas darbas ir studijos nebuvo kliūtis siekti aukštumų.
Studijų metais M. Chodorkovskis dirbo kepykloje Koroliovo gatvėje, kur iškraudavo duoną. Jo buvusi bendraklasė Jekaterina Belova prisimena, kad Miša jau nuo antros klasės buvo kaimynas ir kartu jie eidavo į mokyklą. Chodorkovskių šeima gyveno kukliai nedideliame bute.
Jo mokytojai vienbalsiai tvirtino, kad M. Chodorkovskis buvo labai stropus, kruopštus ir darbštus moksleivis. Jo buvusi chemijos mokytoja Marina Voicechovskaja ir bendraklasė Jekaterina Belova prisimena daug gražių akimirkų. J. Belova pasakojo: „Mišą pažįstu daugybę metų, nuo antrosios klasės. Mes buvome kaimynai. Kartu eidavome į priešais mūsų namą Kosmonautų gatvėje pastatytą mokyklą.“
M. Voicechovskaja prisimena jo pomėgį chemijai: „Jis labai mėgo chemiją ir dažnai atlikdavo bandymus savo namuose. Tėvai, bijodami, kad jis nesudegintų namų, rūsyje įrengė specialias dirbtuves. Miša, atlikdamas bandymus, ne kartą buvo sukėlęs sprogimus.“ J. Belova pridūrė: „Taip, mes buvome labai laimingi, kad po Mišos bandymų mūsų namas neišlėkė į padangę. Prisimenu, jo rankos pirštai visada būdavo apdeginti.“ Kartais jo chemijos žinios praversdavo bendraklasiams, pavyzdžiui, patardamas, kaip išvalyti dėmes.
M. Voicechovskaja pasidalino istorija, kaip M. Chodorkovskis jai padėjo, kai ji laukėsi kūdikio ir prisikvėpavo chloro: „Tuo metu pro šalį žingsniavęs devintos klasės moksleivis M. Chodorkovskis pamatė mane, atidarė langą, privedė mane prie jo ir neprašomas nubėgo atnešti pieno iš parduotuvės. Po to įpylė į stiklinę ir padavė man.“
J. Belova pasakojo apie jo darbštumą studijų metais: „Miša jau besimokydamas aukštosios mokyklos pirmame kurse dirbo kiemsargiu ir plovė namų laiptines. Ir dar sugebėjo gauti trijų aukštųjų mokyklų diplomus. Jis baigė D. Mendelejevo, G. Plechanovo ir teisės institutus.“
Mokytojai prisimena jo kilnumą: „Tokio kilniaširdžio žmogaus, kaip Miša, niekur nerasite“, - teigė jos.
"Jukos" Imperija ir Konfliktas su Valdžia
1997-2004 m. M. Chodorkovskis buvo vienas iš naftos koncerno „Jukos“ savininkų ir jo vadovas. Tuo metu „Jukos“ buvo didžiausia Rusijos naftos kompanija.
Tačiau kompanijos veikla susilaukė teisėsaugos organų dėmesio. Po mėnesius trukusios teisėsaugos „veiklos“ prieš „Jukos“, M. Chodorkovskis pareikalavo, kad prokuratūra baigtų jį gąsdinti ir ieškoti priežasčių suėmimui. Milicija atliko kratas „Jukos“ remiamuose vaikų namuose ir kompanijai priklausančiuose biuruose.
M. Chodorkovskis teigė, kad kratos vaikų namuose neturėjo prasmės ir buvo bandymas jį įbauginti. „Kodėl jie naudoja vaikus, kad įbaugintų mane? Jei jie siekia mane ištremti iš valstybės arba pasodinti į teisiamųjų suolą, tuomet turės mane įkalinti, nes aš netapsiu politiniu emigrantu“, - kalbėjo jis.
Sklido gandai, kad kompanija „ExxonMobil“ gali būti pasiruošusi įsigyti ketvirtadalį „Jukos“ akcijų už 17,5 mlrd. JAV dolerių. Tai dar labiau apsunkintų santykius tarp Kremliaus ir M. Chodorkovskio rėmėjų - liberalų.
„Jukos“ iniciatyva 1994 metais buvo įkurtas ir finansuojamas licėjus internatas „Podmoskovnij“, kuriame mokėsi apie šimtą moksleivių, išvežtų iš „karštųjų taškų“ ir šalies pasienio rajonų. 2001 metais Neftejugansko rajone, Poikovo vietovėje, „Jukos“ lėšomis atidarytas baseinas, kainavęs 30 mln. rublių, o Tomsko srityje, Streževo mieste - Vaikų kūrybos namai. Kasmet „Jukos“ kompanija skirdavo Rusijos labdarai 50 mln. JAV dolerių.
Tačiau, anot prokuroro, prieš suimant M. Chodorkovskį, jis spėjo ištuštinti ir „Rosneft“ sąskaitas, išmokėjęs akcininkams didžiulius dividendus. Todėl iš šalies į ofšorines kompanijas buvo pervesti milžiniški pinigai užsienio valiuta - nuo 7 iki 9 mlrd. JAV dolerių.
M. Chodorkovskis su verslo partneriais legalizavo savo verslą, įkūrę „Menatep“ banką. Partneriai investavo į verslą 2,7 mln rublių. Dar 2,3 mln surinko iš gyventojų. Tačiau žmonės, prisipirkę „Menatep“ akcijų, taip ir nesulaukė dividendų.
Anot V. Kolesnikovo, dėl M. Chodorkovskio nesumokėtų mokesčių kas mėnesį daugiau nei 18 mln. rusų negaudavo atlyginimų ir daugiau nei 49 mln. žmonių likdavo be pajamų.
M. Chodorkovskis parėmė 100 tūkst. JAV dolerių nacionalinį knygų festivalį, kurį surengė Laura Bush, padovanojo 1 mln JAV dolerių Kongreso bibliotekai ir paaukojo 500 tūkst. JAV dolerių Vašingtono Karnegio fondui.
Suėmimas, Teismas ir Įkalinimas
2003 m. spalio 25 d. Michailas Chodorkovskis buvo suimtas. 2005 m. gegužės 16 d. jis buvo nuteistas 9 metams kalėjimo už „sukčiavimą ir mokesčių slėpimą“. Apeliacine tvarka bausmė buvo sumažinta iki 8 metų laisvės atėmimo.
Organizacija „Amnesty International“ pripažino, jog Chodorkovskis - „nesmurtinis politinis kalinys“ ir kad persekiojimas susijęs su jo politine veikla.
Dar būdamas kalėjime „Matroskaja tišina“ ir laukdamas nuosprendžio, M. Chodorkovskis ėmė skųstis virškinimo sutrikimais ir skausmais viduriuose. Kalėjimo medikai iš pradžių visą kaltę vertė pasikeitusiam mitybos režimui, tačiau vėliau aptiko polipus tiesiojoje žarnoje, kurie galėjo išsivystyti į žarnyno vėžį.
Pervežus jį į bendrojo režimo koloniją Nr. 10 Čitinsko srityje, Krasnokamensko mieste, M. Chodorkovskis buvo itin akylai stebimas prižiūrėtojų. Nepaisant to, jo mėgėjiškos fotografijos iš įkalinimo vietos buvo publikuotos Rusijos ir užsienio žiniasklaidoje. Šias nuotraukas pardavė kartu su M. Chodorkovskiu kalėję kaliniai.
Kolonijoje M. Chodorkovskis aštuonias valandas per dieną siuvo kumštines pirštines Rusijos armijos kariams. Nors iš pradžių jam trūko įgūdžių, jis stengėsi, kruopščiai dirbo ir niekada neišsisukinėjo. Jis žinojo, kad už pavyzdingą elgesį ir darbo pasiekimus jį gali perkelti į lengvesnio režimo būrį, kas pagerintų jo gyvenimo sąlygas.
M. Chodorkovskis oficialiai paprašė nesiųsti jam daug siuntinių, tik laiškus. Tačiau norintys „pabūti įkalinto naftos magnato kailyje“ galėjo siųsti jam į koloniją knygas, su žyma „į biblioteką“. M. Chodorkovskis buvo vienintelis kalinys, turintis aukštąjį išsilavinimą ir vienintelis bibliotekos skaityklos lankytojas. Jam adresu siunčiami laiškai: 674665, Čitinsko sritis, Krasnokamensko rajonas, Krasnokamensko miestas, įstaiga JAG14/10, 8-as būrys.
Kelių užsienio informacijos agentūrų atstovams pasiūlęs nuotraukas, vyras už jas užsiprašė juokingą sumą - 300 eurų. Tai perdavė vienas užsienio žurnalistas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Malonė ir Išlaisvinimas
2013 m. gruodžio 20 d. Michailas Chodorkovskis buvo paleistas į laisvę. Prezidentas Vladimiras Putinas suteikė jam malonę, motyvuodamas „žmoniškumo principais“ ir jo motinos sunkia liga. Vienas šaltinis Rusijos vyriausybėje teigė, kad sprendimas paleisti geriausiai žinomą ir potencialiai stipriausią Kremliaus kritiką gali susilpninti tarptautinius nusiskundimus dėl V. Putino politikos žmogaus teisių atžvilgiu.
Po paleidimo M. Chodorkovskis išvyko į Berlyną, kur tikėjosi susitikti su savo šeima. 50-metis M. Chodorkovskis, pasitiktas šalininkų Vokietijoje, atrodė išblyškęs ir sulysęs, tačiau laimingas.
Praėjus kelioms valandoms po paleidimo iš pataisos kolonijos Segežoje, M. Chodorkovskis atskrido į Vokietijos sostinę ir paskelbė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad paprašė prezidento malonės, tačiau nepripažino savo kaltės. „Kaltės pripažinimo klausimas nebuvo keliamas“, - sakė jis.
V. Putino atstovas teigė, kad Rusijos prezidentas gavo iš M. Chodorkovskio du raštus: ilgą asmeninį laišką ir oficialų prašymą suteikti malonę. Malonė buvo suteikta be jokių papildomų sąlygų.
Buvęs naftos magnatas turėjo būti paleistas ateinančių metų rugpjūtį, tačiau jo šalininkai baiminosi, kad įkalinimo terminas gali būti pratęstas.
Savo pranešime M. Chodorkovskis dėkojo šalininkams už palaikymą. „Labai laukiu minutės, kai aš galėsiu apkabinti savo artimuosius ir asmeniškai paspausti ranką visiems savo draugams ir kolegoms“, - sakoma pranešime.
Atskrido į Vokietiją ir, tikriausiai pradėdamas savanorišką tremtį, paliko tėvynę tuo pačiu keliu, kaip ir kai kurie sovietinių laikų disidentai.
M. Chodorkovskio motina Marina sakė: „Tiesiog noriu jį apkabinti. Dabar net nežinau, ką jam pasakysiu.“ Jo tėvas sakė planuojantis su žmona išvykti į Berlyną.
Kremliaus kritikas, kurį žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ yra pripažinusi „sąžinės kaliniu“, sakė, kad nori apkabinti savo mylimus žmones. „Labai džiaugsiuosi galimybe atšvęsti artėjantį šventinį laikotarpį kartu su savo šeima“, - nurodė M. Chodorkovskis.
Oro uoste jį pasitiko buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dietrichas Genscheris, kuris atliko svarbų vaidmenį santykiuose tarp Rytų ir Vakarų šalių blokų baigiantis Šaltajam karui ir kuris padėjo organizuoti M. Chodorkovskio atskraidinimą į Berlyną.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė „ne kartą raginusi“ Rusijos prezidentą paleisti kalinamą verslininką.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasveikino sprendimą suteikti malonę M. Chodorkovskiui, tačiau taip pat kritikavo Rusiją, ragindamas ją laikytis įstatymų viršenybės principo ir gerbti žmogaus teises.
Politikos strategas Glebas Pavlovskis laikėsi nuomonės, kad V. Putinas nebūtų sutikęs paleisti M. Chodorkovskį, jeigu tebelaikytų jį keliančiu grėsmę. „Chodorkovskis yra Putino kalinys“, - pabrėžė jis.
Carnegie centro Maskvoje analitikė Lilija Ševcova sakė, kad V. Putino suteikta malonė byloje ne apie „politinį atšilimą“, o „demonstruoja absoliučią vieno žmogaus valdžią Kremliuje, kuris mėgaujasi savo visagalybe ir kuris rado dar vieną būdą ją pademonstruoti“.
2013 m. gruodžio 20 d. M. Chodorkovskis buvo paleistas į laisvę. Nuo 2014 m. gyvena Šveicarijoje. Ženevoje Chodorkovskio vardu registruotos kelios kompanijos. 2014 m. savo turtą įvertino 100 mln.
Vėlesnė Veikla ir Kritika
Po paleidimo M. Chodorkovskis tapo vienu aršiausių V. Putino kritikų. Jis aktyviai dalyvauja Rusijos opozicijos veikloje ir skatina demokratiją Rusijoje.
Buvęs Rusijos naftos pramonės magnatas Michailas Chodorkovskis, ilgiau nei dešimtmetį kalintas po to, kai metė iššūkį prezidentui Vladimirui Putinui, penktadienį buvo paleistas šalies vadovui suteikus malonę, ir iškart išskrido į Berlyną, tikėdamasis ten susitikti su savo šeima.
„Mano tėvas laisvas ir saugus Vokietijoje, - M. Chodorkovskio sūnus Pavelas rašė „Facebook“. - Ačiū visiems už palaikymą mano šeimai visus tuos metus!“
M. Chodorkovskis, kuriam buvo paskubomis išduotas kelionėms į užsienį reikalingas pasas, paliko tėvynę tuo pačiu keliu, kaip ir kai kurie sovietinių laikų disidentai.
„Esu žmogus, kuris šioje situacijoje nuolat klausia: „Žmonės, kaip jūs norite gyventi?“ - sakė jis. - Ne man tai neaktualu.“
M. Chodorkovskio teigimu, V. Putinas negali laimėti karo Ukrainoje taip, kaip norėtų, nes net jei jis paimtų Kyjivą, būtų okupavęs nuniokotą šalį, kurios gyventojai jo nekenčia, be to, jam ir toliau būtų taikomos ekonomiką žlugdančios sankcijos. Opozicionierius įsitikinęs, kad vienaip ar kitaip karas baigsis „putinistinės Rusijos, V. Putino eros pabaiga“.
„Strategiškai V. Putinas pralaimi“, - teigė jis.
Daugelį metų V. Putino valdžia rėmėsi Rusijos kariuomene ir saugumo tarnybomis (vadinamosiomis jėgos struktūromis) bei suvokimu, kad dauguma rusų jį palaiko. „J. Prigožino maištas realiu laiku parodė, kad kariuomenė nepalaiko V. Putino, - sakė M. Chodorkovskis. - Ar prisimenate, kaip J. Prigožino pajėgos judėjo Maskvos link - kaip peilis per sviestą?“
„Žmonės jo taip pat nepalaikė, - tęsė jis. - Matėme, kaip Rostovo prie Dono gyventojai lydėjo „Wagner“ kovotojus, kad niekas nestotų ginti V. Putino.“
„Man, kaip ir kiekvienam, nesinori gyventi kalėjime, bet ir nesinori mirti. "Žmonės viliasi, kad šalis bus laisva, kur žmogaus teisės nepriklausys nuo caro, valdžia priklausys nuo piliečių, o teismas nuo teisės ir nuo Dievo, jeigu norite - nuo sąžinės.“
„Valstybė, pasitikinti tik jėgos struktūromis, - serganti valstybė“, - teigė jis.
„Aš noriu, kad teismas mano šalyje taptų nepriklausomas, kad mes nepaliktume savo vaikams paveldėti totalitarizmo pėdsakų.“
M. Chodorkovskis paragino pirmininkaujantį teisėją Viktorą Danilkiną parodyti drąsos.
„Reformų sabotažas - tai ne patriotizmas, o veidmainystė. Man gėda žiūrėti, kaip kažkada gerbę save žmonės iškeičia savo garbę į privilegijas ir išmaldas.“
Balandį jis kartu su maždaug 50 svarbiausių Rusijos opozicijos veikėjų pasirašė bendrą deklaraciją, smerkiančią invaziją į Ukrainą.
60-ies sulaukęs M. Chodorkovskis teigia, kad „prie pasaulinio karo priartėjome dėl to, kad normalizavosi tarptautinis smurtas“. „Jei nustosime vertinti žmogaus gyvybę, žinoma, branduolinės ar apskritai pasaulinės apokalipsės laikrodis priartės prie vidurnakčio“, - teigė jis.
„Tvyro tyla, - sakė jis. - Kodėl? Todėl, kad V. Putinas moka pinigus. Moka pinigus už tai, kad kiti tylėtų.“
„Kaip greitai tai taps nepriimtina? - klausė jis. - Istorinė patirtis rodo, kad praėjus maždaug dvejiems metams nuo karo pradžios žmonės pradeda jaustis pavargę. Manau, kad iki tos akimirkos, kai Rusijos žmonės ims jausti karo nuovargį, liko vos keli mėnesiai.“
Opozicionierius įsitikinęs, kad vienaip ar kitaip karas baigsis „putinistinės Rusijos, V. Putino eros pabaiga“.
„Strategiškai V. Putinas pralaimi“, - teigė jis.
M. Chodorkovskio teigimu, daugelį metų V. Putino valdžia rėmėsi Rusijos kariuomene ir saugumo tarnybomis (vadinamosiomis jėgos struktūromis) bei suvokimu, kad dauguma rusų jį palaiko.
„Net jei V. Putinas pasitrauks rytoj ar poryt, kurį laiką bus svyravimas, - aiškino M. Chodorkovskis. "Man, kaip ir kiekvienam, nesinori gyventi kalėjime, bet ir nesinori mirti.“
M. Chodorkovskis nepateikė konkrečių prognozių, kaip galėtų baigtis V. Putino valdymas, tačiau mano, kad prireiks mažiausiai penkerių metų, kol demokratinės jėgos perims valdžią šalyje.
Nuo 2013 m. jis gyvena Londone ir finansuoja įvairius projektus, kuriais siekiama skatinti demokratiją Rusijoje.
tags: #michailas #chodorkovskis #vaikai
