Nors karališkoji šeima dažnai asocijuojasi su griežtu etiketu ir nepriekaištinga tvarka, princesės Margaret gyvenimas toli gražu nebuvo toks. Ji laikėsi savo kasdienės rutinos, tačiau jos įvaizdis ne visada atitiko karališkųjų rūmų kuriamą fasadą.
Princesė Margaret Rose Windsor gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Škotijoje, Glamiso pilyje. Ji buvo antroji Jorko kunigaikščių, vėliau karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos, dukra. Jos gimimas Škotijoje buvo neįprastas karališkosios šeimos įvykis, nes ji buvo pirmoji karališkosios šeimos narė per maždaug 300 metų, gimusi šioje šalyje.
Princesė Margaret kartu su savo vyresniąja seserimi, būsimąja karaliene Elžbieta II, buvo ugdomos rūmuose. Antrojo pasaulinio karo metais, kai karalius ir karalienė rodė stoicizmo pavyzdį, buvo nuspręsta, kad mergaitės liks su tėvais, o ne bus išsiųstos į Kanadą. Taigi, jos liko pačiame visuomenės dėmesio centre.
Nuo mažens Elžbieta buvo auklėjama kaip būsimoji karalienė, o tai reiškė, kad princesė Margaret dažnai atsidurdavo antrajame plane. Pati princesė yra sakiusi: „Kai su seserimi dar tik augome, ji buvo ta geroji. Tas gerumas nuobodus iki koktumo, tad žiniasklaidai buvo visai smagu sužinoti, kad aš kaip reikiant priėdusi velnių.“
Kasdienybė ir pomėgiai
Princesės Margaret kasdienybė buvo gana išskirtinė. Ji pabusdavo lygiai devintą valandą ir pusryčius gaudavo savo lovoje. Pusryčiai trukdavo dvi valandas, per kurias ji klausydavosi radijo, skaitydavo laikraščius ir rūkydavo. Po pusryčių valandą laiko praleisdavo vonioje, kur aptarnaujantis personalas ja rūpindavosi, šukuodavo plaukus ir ruošdavo susitikimams.
Pasak britų rašytojo Craigo Browno, kuris tyrinėjo jos gyvenimą, princesė buvo tokia išlepusi, kad pati negalėdavo apsirengti net jai paruoštų drabužių. Iškart po apsirengimo ji dažnai mėgaudavosi puse butelio vyno, vaisiais ir įvairiais sūriais.
Princesė buvo žinoma dėl savo meilės linksmybėms ir bohemiško gyvenimo būdo. Ji mėgo naktinį gyvenimą, meną ir muziką. Jos aistra linksmybėms ir neapykanta karališkiesiems formalumams kartais kėlė pasipiktinimą, tačiau kartu ir žavėjo daugelį.
Meilės istorijos ir santuokos
Princesė Margaret turėjo ne ką mažiau gerbėjų nei jos sesuo, karalienė Elžbieta II. Ji puikiai žinojo savo statusą ir mokėjo juo pasinaudoti. Vis dėlto jos asmeninis gyvenimas ne kartą kėlė skandalus.
Peteris Townsendas
Vienas skaudžiausių jos gyvenimo išgyvenimų buvo širdį sudaužęs romanas su Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų kapitonu Peteriu Townsendu. Su juo princesė susipažino 1947 m. Kapitono didvyriškumas ir nuolankumas patiko karaliui Jurgiui VI. Jų romanas tapo viešas po karalienės Elžbietos II karūnavimo 1953 m., kai princesė nuo kapitono uniformos nuvalė pūką. Nors abu norėjo susituokti, P. Townsendas buvo išsiskyręs, o tai prieštaravo karališkosios šeimos vertybėms ir Anglijos Bažnyčios taisyklėms. Dėl didelio spaudimo ir grėsmės netekti karališkųjų teisių bei pajamų, princesė 1955 m. atsisakė santuokos.
Anthony Armstrongas Jonesas (Snoeudono grafas)
1960 m. gegužę princesė Margaret ištekėjo už fotografo Anthony Armstrongo Joneso, kuris vėliau gavo Snoeudono grafo titulą. Juos siejo bendras pomėgis bohemiškam Londono gyvenimui ir meno pasauliui. Iš pradžių santuoka atrodė laiminga, pora susilaukė dviejų vaikų: Deivido ir Sarah. Tačiau vėliau santykiai ėmė kisti, pora pradėjo viešai kivirčytis ir abu turėjo romanų. Galiausiai, po ilgų atskirų gyvenimų, 1978 m. jie oficialiai išsiskyrė. Tai buvo pirmas oficialus karališkosios šeimos skyrybos per maždaug 400 metų.
Roddy Llewellyn
Po skyrybų princesė Margaret dar labiau atsidavė pramogoms ir skandalams. 1973 m. ji susipažino su 25 metų Rodericu Llewellynu, kuris tapo jos mylimiausiu palydovu. Šis romanas sukėlė didžiulį skandalą, ypač kai 1976 m. pora buvo nufotografuota kartu. Tai paskatino jos santuokos su lordu Snoeudonu oficialų išsiskyrimą.
Princesės Margaret meilės romanai Karibuose
Šie santykiai, nors ir kontroversiški, turėjo didelės įtakos princesės gyvenimui. Kai kurie teigia, kad būtent Roddy Llewellynas padėjo jai ištverti sunkius laikus.
Vaisiaus alkoholio sindromas ir sveikatos problemos
Nauja biografija apie princesę Margaret, paremta jos gyvenimo analize, kelia prielaidą, kad ji galėjo sirgti vaisiaus alkoholio sindromu (VAS). Ši būklė išsivysto, kai vaisius nėštumo metu yra veikiamas alkoholio, o tai gali pažeisti smegenis ir kūną bei sutrikdyti normalų vystymąsi. Nors princesės Margaret neturėjo visų būdingų VAS simptomų, biografas M. Secrest spėja, kad ji galėjo turėti „nematomą negalią“, pasireiškusią nuotaikų svyravimais, sulėtėjusiu augimu ir sunkumais mokantis rašyti.
Knygoje taip pat cituojami pasakojimai apie jos motinos, karalienės Elžbietos, alkoholio vartojimą vėlesniame gyvenime. Tačiau teigiama, kad vaisiaus alkoholio sindromas nebuvo gerai suprantamas iki aštuntojo dešimtmečio, ir tikėtina, kad jaunajai karalienei motinai nebūtų buvę patarta vengti alkoholio nėštumo metu.
Princesė Margaret nuo paauglystės daug rūkė ir mėgo dideliais kiekiais gerti viskį, kas neretai šokiruodavo net jos artimiausius draugus. Dėl šių įpročių jos sveikata smarkiai suprastėjo. 1974 m. ją ištiko nervinis išsekimas, o 1985 m. teko atlikti galimą plaučių vėžio operaciją.
Visuomenės požiūris ir palikimas
Princesė Margaret dažnai buvo vertinama nevienareikšmiškai. Nors kai kurie žavėjosi jos charizma, grožiu ir drąsa gyventi pagal savo taisykles, kiti kritikuodavo jos ekstravagantišką gyvenimo būdą, skandalus ir neva nepakankamą karališkųjų pareigų vykdymą. Kai kurie parlamente dirbantys leiboristai ją netgi vadino monarchijos gėda.
Vis dėlto, nepaisant visų kontroversijų, princesė Margaret paliko ryškų pėdsaką. Ji buvo savosios kartos karališkosios šeimos „balta varna“, kuri drąsiai plaukė prieš srovę. Ji buvo talentinga, charizmatiška ir turėjo nepaprastą meno pojūtį. Jos gyvenimas, pilnas meilės, skandalų, prabangių vakarėlių ir asmeninių tragedijų, tebėra įdomus ir įkvepiantis daugelį.
Princesė Margaret mirė 2002 m. vasario 9 d. Londone, būdama 71 metų.
