Nėštumo metu moters organizmas patiria didelių pokyčių, o kartu su jais ir padidėja tam tikrų vitaminų bei mineralų poreikis. Vienas iš tokių svarbių mikroelementų yra kalis, kuris atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas ne tik motinos, bet ir besivystančio vaisiaus organizme. Jo trūkumas ar perteklius gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu suprasti jo vaidmenį ir užtikrinti tinkamą jo kiekį.
Kalis: pagrindinės funkcijos ir svarba nėštumo metu
Kalis yra vienas svarbiausių ląstelinių katijonų, dalyvaujantis daugelyje fiziologinių procesų. Jis būtinas normaliam raumenų susitraukimui, impulsų perdavimui nervais ir angliavandenių apykaitai. Nėštumo metu kalio poreikis gali padidėti, o jo tinkamas kiekis užtikrina:
- Rūgščių-bazių pusiausvyros palaikymą organizme.
- Normalų kraujo spaudimą.
- Tinkamą nervų ir širdies sistemų darbą.
- Raumenų masės išsaugojimą ir kaulų stiprumą.
- Stabilią inkstų funkciją.
Visos maistinės medžiagos, būtinos vaisiaus vystymuisi, yra gaunamos tik iš motinos. Nėščiosios energijos poreikis padidėja 10-15 proc., o žindymo laikotarpiu papildomai reikia vidutiniškai 476-500 kcal per parą. Kai kurie vitaminai ir mineralai nėštumo metu tampa tokie svarbūs, kad jų poreikis beveik padvigubėja.
Paskutines nėštumo savaites skaičiuojanti Martyna, kuri 7 metus buvo vegetarė, tačiau besilaukdama pajuto nenumaldomą norą valgyti mėsą, šį potraukį aiškina išaugusiu tam tikrų mineralų ir vitaminų poreikiu nėštumo metu. Ji sako, kad mėsos poreikį patenkinusi per kelis mėnesius, dabar jau grįžo prie įprastos mitybos. Būsima mama sako, kad išlikti energingai ir žvaliai nėštumo metu jai padeda įsiklausymas į organizmo poreikius ir įprastas dienos režimas.
BENU vaistininkė Audronė Žiemelytė aiškina, kad geležis - vienas iš tokių mineralų, kuris itin svarbus tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Geležis būtina kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Geležies poreikis itin išauga antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja. Svarbu žinoti, kad jei geležies trūks mamai, jos trūks ir vaisiui. Viena iš pasekmių - deguonies trūkumas, galintis sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų vystymąsi.
Panašiai svarbus yra ir magnis, kuris dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, kurių metu gaminama ir kaupiama energija. Jis palaiko visų mikroelementų ir baltymų pusiausvyrą, užtikrina sveiką kaulų struktūrą, tinkamą imuninės ir nervų sistemos funkcionavimą. Dauguma nėščiųjų susiduria su dar viena problema - kojų mėšlungiu, kai kurios junta ir susitraukimus gimdoje. Visa tai gali būti magnio ir cinko trūkumo požymiai. Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl, pajutus šiuo simptomus, magnio rekomenduojama vartoti papildomai.
Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti dar planuojant nėštumą. Jeigu iki pastojimo jos nevartojote, tuomet reikėtų pradėti vartoti kuo anksčiau pastojus. Folio rūgštis apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Centrinė nervų sistema ir smegenys yra pirmieji organai, kurie pradeda vystytis.
Nėštumo metu būsimai mamai reikėtų gauti ir dvigubai didesnį kiekį vitamino D. Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - nuo osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų.
Kalis: trūkumo simptomai ir pasekmės
Kalio trūkumas, dar žinomas kaip hipokalemija, atsiranda, kai kalio kiekis organizme tampa žemesnis nei normalus. Šiai būklei būdinga širdies aritmija, tachikardija ir net širdies sustojimas. Kalio trūkumas gali sukelti įvairius simptomus, kurie dažnai būna subtilūs ir nespecifiniai. Dažniausi kalio trūkumo simptomai yra:
- Nuovargis, silpnumas;
- Apetito stoka;
- Apatija ar net depresija;
- Negebėjimas susikoncentruoti;
- Raumenų spazmai, skausmas, mėšlungis bei spazmai, ypač kojų raumenyse;
- Padažnėjęs širdies plakimas;
- Padažnėjęs šlapinimasis.
Ilgalaikis kalio trūkumas gali sukelti labai rimtų sveikatos problemų, o ekstremaliais atvejais net mirtį. Jis gali lemti kaulų ligas, nes ilgalaikis kalio trūkumas gali lemti tai, kad kauluose sumažės ir kalcio kiekis, o taip padidins osteoporozės riziką. Kalio trūkumas gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį, o tai gali sukelti inkstų akmenis.
Kalio trūkumas išbalansuoja raumenų funkcijas, dėl ko gali atsirasti raumenų silpnumas ar net paralyžius. Dėl kalio trūkumo gali pasireikšti nervų funkcijos sutrikimai, tokie kaip dezorientacija ar letargija.
Per mažas kalio kiekis organizme gali lemti įvairūs veiksniai, dažniausiai susiję su netinkama mityba arba sveikatos sutrikimais. Kiti svarbūs veiksniai yra diuretikų (šlapimą varančių vaistų) vartojimas, kuris skatina kalio išsiskyrimą per inkstus. Be to, per mažas kalio kiekis gali būti susijęs su mitybos trūkumais, kai maiste nėra pakankamai kalio turinčių produktų, tokių kaip daržovės, vaisiai ir pieno produktai, ilgalaikiu badavimu.
Kalis: perteklius ir jo pavojai
Kalio perteklius, dar vadinamas hiperkalemija, yra pavojinga būklė, kai kraujyje susikaupia per daug kalio. Per didelis kalio kiekis kraujyje gali sukelti įvairius simptomus, kurie dažnai yra susiję su raumenų ir nervų sistemos veikla. Sunkesniais atvejais per daug kalio kraujyje gali sukelti rimtus širdies ritmo sutrikimus, tokius kaip nereguliarus pulsas ar net širdies sustojimas. Be to, asmenys gali patirti virškinimo sistemos sutrikimus, tokius kaip pykinimas ar vėmimas.
Per didelį kalio kiekį kraujyje gali sukelti įvairios priežastys, dažniausiai susijusios su sveikatos problemomis ar tam tikrais vaistais. Viena iš pagrindinių priežasčių yra inkstų funkcijos sutrikimai, nes inkstai yra atsakingi už perteklinio kalio pašalinimą iš organizmo. Taip pat per didelį kalio kiekį gali sukelti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kalį sulaikantys diuretikai ar tam tikri hipertenzijai gydyti skirti vaistai. Kiti veiksniai apima hormoninius sutrikimus, tokius kaip antinksčių nepakankamumas, kuris sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą.
Kai kalio kiekis tampa per didelis, gali sutrikti širdies elektriniai signalai, todėl gali atsirasti pavojingų aritmijų, dėl kurių reikia nedelsiant imtis priemonių. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, AKF inhibitoriai arba kalį tausojantys diuretikai, gali padidinti hiperkalemijos riziką. Jei sergate lėtine inkstų liga, turėtumėte būti ypač atsargūs, nes inkstams gali būti sunku pašalinti kalio perteklių. Atkreipkite dėmesį į daug kalio turinčius maisto papildus, kurie gali sukelti staigų kalio kiekio šuolį, ypač jei jūsų mityboje ir taip yra daug kalio.
Kalis: kaip atstatyti ir palaikyti tinkamą kiekį
Norint atstatyti kalio kiekį organizme, svarbu pasirūpinti tinkama mityba ir, esant poreikiui, naudoti papildus. Pirmiausia, rekomenduojama į kasdienį racioną įtraukti daugiau kalio turinčių produktų, tokių kaip:
- Bananai
- Apelsinai
- Bulvės
- Špinatai
- Pomidorai
- Avokadai
- Visų rūšių kruopos
- Riešutai
- Pupelės
- Lapinės ir ankštinės daržovės
- Džiovinti vaisiai
Jei kalio trūkumas yra rimtesnis, gydytojas gali rekomenduoti kalio papildus, tačiau šiuos reikia vartoti tik pagal specialistų nurodymus, kadangi per didelis kalio kiekis gali būti toks pat pavojingas kaip ir jo trūkumas. Labai svarbu nustatyti tinkamą kalio dozę, nes per didelė dozė gali sukelti hiperkalemiją, galinčią sukelti rimtų širdies problemų. Prieš pradėdami vartoti kalio papildus, pasikonsultuokite su gydytoju, nes jis gali įvertinti konkrečius jūsų poreikius ir rekomenduoti tinkamą dozę. Vartojant kalio papildus, gali būti patartina tai daryti su maistu, kad sumažėtų virškinamojo trakto diskomfortas. Reguliarūs kraujo tyrimai gali padėti stebėti kalio kiekį, ypač jei vartojate jį veikiančius vaistus.
Be to, labai svarbu stebėti organizmo skysčių balansą - gerti pakankamai vandens ir vengti dehidratacijos, kuri gali paveikti kalio lygį.
Norint sumažinti kalio kiekį kraujyje, svarbu imtis tinkamų priemonių, kurios padėtų atkurti elektrolitų balansą ir užtikrinti sveiką organizmo veiklą. Pirmiausia, būtina peržiūrėti savo mitybą - sumažinti arba iš viso vengti maisto produktų, kuriuose gausu kalio, tokių kaip bananai, bulvės, pomidorai, špinatai ir džiovinti vaisiai. Jei kalio perteklius yra susijęs su vaistais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimo jų pakeitimo ar dozės koregavimo. Esant sunkesnėms situacijoms, gydytojas gali paskirti kalio pašalinimo metodus, tokius kaip dializė, ypač jei kalio perteklius organizme susijęs su inkstų nepakankamumu.
Pirmasis nėštumo trimestras: viskas, ką reikia žinoti iš vaisingumo gydytojo
Jeigu nėštumas sklandus, išlikti energingai ir žvaliai gali padėti ir įprasto dienos rėžimo laikymasis. Martyna suprato tai, neatsisakydama nei sporto, nei įprasto gyvenimo ritmo. „Visada buvau gan aktyvus žmogus, gerai jaučiu ir pasitikiu savo kūnu, todėl vis dar stengiuosi sportuoti 4-5 kartus per savaitę. Aišku treniruočių pobūdis pasikeitė - lankau nėščiųjų jogą, kineziterapijos užsiėmimus, baseiną. Atsisakiau bėgimo, važiavimo dviračiu - tokių veiklų, kurios sukelia didesnes vibracijas. Žinoma, stengiuosi patirti kuo mažiau streso, nepervargti.“
„Dabar emocijos stabilesnės, tačiau nuovargis jaučiasi dėl pasikeitusių kūno formų - prisidėjo papildomi 13 kg, suprastėjusio miego - daug sunkiau surasti patogią miego poziciją, dažnai naktį prabundu. Tačiau mano organizmui reikalinga rutina, todėl geriausiai jaučiuosi gyvendama įprastu dienos rėžimu, kaip ir anksčiau. Stengiuosi keltis apie 8 val., daryti mankštą. Šiuo metu mėgaujuosi galimybe turėti ilgus, lėtus pusryčius. Vakarais jaučiu didesnį nuovargį, todėl miegoti einu anksčiau. Taip pat jaučiu trumpalaikės atminties suprastėjimą - eidama į parduotuvę nusipirkti trijų produktų vakarienei, vis tiek kažkurį iš jų pamirštu.“
