Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė susiduria su demografiniais pokyčiais, tokiais kaip ilgesnė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas, kas lemia visuomenės senėjimą. Šiame kontekste socialinės globos įstaigos įgyja vis didesnę reikšmę, teikdamos ne tik kasdienes paslaugas, bet ir sudarydamos sąlygas socialinei integracijai bei palaikydamos senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Todėl auga socialinių paslaugų ir kvalifikuotų socialinių darbuotojų poreikis.
Socialinis darbuotojas globos namuose atlieka itin svarbų vaidmenį. Jo darbas orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinės gerovės užtikrinimą, paslaugų koordinavimą, individualios pagalbos planavimą ir organizavimą, savarankiškumo skatinimą bei gyvenimo kokybės gerinimą. Senyvo amžiaus žmonėms dažnai reikalinga įvairiapusė pagalba: medicininė priežiūra, emocinis saugumas, socialinių ryšių stiprinimas, užimtumas, buitinių ir higienos poreikių tenkinimas bei kasdienė parama.
Kiekvienas socialinis darbuotojas savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais. Pagrindiniai principai apima besąlygišką pagarbą žmogui, sąžiningumą, mandagumą, toleranciją, empatiją, atsakomybę, kantrybę ir kūrybiškumą. Socialinio darbuotojo etika atspindi jo moralines vertybes.
Dirbdamas su senyvo amžiaus žmonėmis, socialinis darbuotojas turi gebėti įdėmiai išklausyti, valdyti emocijas, būti taktiškas ir empatiškas. Taip pat svarbu savikritiškai vertinti savo sprendimus, taikyti socialinio darbo metodus ir technologijas, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir žinias.
Siekdami išspręsti iškilusias problemas, socialiniai darbuotojai turi suprasti ne tik žmonių elgesio priežastis, bet ir aplinkos veiksnius, darančius įtaką tam elgesiui. Labai svarbu, kad paslaugų gavėjas būtų įgalinamas ir įtraukiamas į savo problemų sprendimą. Įgalinimu siekiama skatinti savarankiškumą, norą keistis, didinti pasitikėjimą savimi, formuoti tam tikro elgesio įgūdžius ir sudaryti tam sąlygas.
Įgalinimu siekiama įtraukti paslaugų gavėjus į sprendimų priėmimą, motyvuoti juos išsikelti asmeninius, net ir nedidelius, bet reikšmingus tikslus ir jų siekti. Siekiant šių tikslų, užtikrinama darbuotojų pagalba ir palaikymas. Taip įgyjami nauji arba išlaikomi turimi įgūdžiai, sudaroma galimybė išreikšti savo poreikius ir nuomonę.
Socialiniai darbuotojai savo darbe susiduria ir su iššūkiais. Tai gali būti emocinis perdegimas, sąlygotas nuolatinio darbo su sudėtingomis situacijomis, klientų motyvacijos stoka, problemos dėl priklausomybių, didelis dokumentacijos kiekis (planai, ataskaitos, vertinimai), nuolat besikeičiantys teisės aktai, taip pat komandinio darbo ir bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis sunkumai. Kita vertus, darbas su informacinėmis technologijomis reikalauja daug laiko, įgūdžių ir kantrybės.
Dirbant su senyvo amžiaus žmonėmis, labai svarbu laikytis socialinio darbo vertybių ir principų. Tai padeda užtikrinti kokybišką ir humanišką pagalbą.
Elektrėnų socialinės globos namų direktorius yra šios įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį. Pareigybės lygis - A1. Direktorius tiesiogiai pavaldus Savivaldybės merui ir atskaitingas Savivaldybės tarybai.
Savivaldybės meras konkurso būdu penkerių metų kadencijai skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Globos namų direktorių. Jis taip pat įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su direktoriaus darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Globos namų direktoriaus funkcijas jo tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos metu ar kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, vykdo Savivaldybės mero potvarkiu paskirtas Globos namų darbuotojas.
Globos namų direktorius savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, įstaigos įstatais ir pareiginiais nuostatais.
Specialūs reikalavimai globos namų direktoriui
Globos namų direktoriaus pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos bendruosius ir specialiuosius reikalavimus:
Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai:
- Būti Lietuvos Respublikos pilietis arba turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Mokėti valstybinę kalbą pagal trečią valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr.
