Nėštumas - ypatinga moters būsena, kuri turi įtakos visam organizmui. Šiuo laikotarpiu turi būti svarbus ne tik laukimo potyris, bet ir rūpestis savimi, tinkama sveikatos priežiūra. Nėštumas - vienas ypatingiausių laikotarpių kiekvienos moters gyvenime. Šiuo metu derėtų sulėtinti gyvenimo tempą, nepervargti, taisyklingai maitintis ir atidžiau rūpintis savo sveikata, nes tai svarbu ne tik būsimai mamai, bet ir kūdikiui. Itin reikšmingas elementas laukiantis - sveika burnos ertmė. Tyrimų duomenimis, prasta dantų ar aplink juos esančių audinių būklė gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ir netgi komplikuoti kūdikio atėjimą į šį pasaulį.
Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje. To pasekoje padidėja galimybė dantų ėduoniui atsirasti, susirgti dantenų uždegimu bei periodonto ligomis. Manoma, kad apie 18% gimusių neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais. Besilaukiančių moterų dantų emalis sparčiau ėda, o nėštumo metu neretai pasitaikančios dantenų ir periodonto ligos gali tapti priešlaikinio gimdymo ar per mažo naujagimio svorio priežastimi. Todėl intensyvi dantų priežiūra nėštumo laikotarpiu yra viena reikšmingiausių priemonių, leidžiančių apsaugoti tiek savo, tiek kūdikio sveikatą.
Dėl galimų nėščiosios ir būsimo naujagimio komplikacijų, burnos sveikata reikėtų pasirūpinti dar prieš pastojant. Labai svarbu moteriai nėštumo pradžioje apsilankyti pas prižiūrintį odontologą, kuris įvertintų esamą burnos būklę. Jeigu planuojate nėštumą, dar iki pastojimo rekomenduojama pasirūpinti burnos ertmės sveikata. Prieš pastojant patariama apsilankyti pas gydytoją odontologą. Jis atliks profesionalią burnos higieną, išgydys ėduonies pažeistus dantis ar kitas esančias burnos ligas. Patars kaip elgtis ir prižiūrėti dantis besilaukiančiai mamai visą nėštumo laikotarpį, kad būtų užtikrinta jos ir būsimo vaikelio dantų bei viso organizmo sveikata.
Jeigu reikalingas dantų gydymas nėštumo metu, tai geriausia daryti per antrą nėštumo trimestrą, kada vaisius jau susiformavęs, nes trečiojo trimestro metu gali būti nepatogu praleisti ilgesnį laiką odontologo kėdėje. Rekomenduojama informuoti ir kokius vaistus vartoja nėščioji, kokias rekomendacijas pateikė gydytojas- ginekologas dėl esamų nėštumo komplikacijų ar patologijų. Nors pagrindinį dantų gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant ekstrinėm situacijom, kai skauda dantį ar gydymas neišvengiamas dėl gresiančios rizikos mamos bei vaisiaus sveikatai, odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Tik tam tinkamiausias laikas yra antras nėštumo trimestras( 4- 6mėn.). Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi. Tad gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su gydytoju - ginekologu).
Nėštumo periodu nerekomenduojamas sudėtingas odontologinis gydymas, toks kaip dantų implantacija, rovimas ar protezavimas. Esant poreikiui rentgeno nuotraukos ir vietinis nuskausminimas gali būti atliekami nėštumo metu, nesukeliant pavojaus motinos ir vaisiaus sveikatai. Jei reikalingas periodonto chirurginis gydymas, jis nėštumo metu neatliekmas.
Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas. O vaisius labai reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Kad būtų išvengta visų didelės baimės, išgyvenamo streso, komplikacijų, gydymo metu galima naudoti lokalius anestetikus ( vietiniai nuskausminamieji), kurių sudėtyje nėra adrenalino. Nereikėtų nėštumo metu naudoti šių vaistų: antibiotikų- tetraciklino, eritromicino, klaritromicino, analgetikų- aspirino. Daug diskusijų kelia rentgeno nuotraukos. Nėštumo metu patariama jų vengti. Tačiau jei dantų rentgeno nuotrauka neišvengiama, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau naudojant specialias apsaugines prijuostes. Šiuolaikinės pažengusios technologijos siūlo ir naują rentgeno būdą- kompjuterinį tyrimą.
Dažniausios burnos problemos nėštumo metu
Įvairių tyrimų duomenimis nuo 36 - 100 proc. nėščiųjų pasireiškia nėštumo gingivitas. Tai dantenų uždegimas, atsirandantis dėl dantų apnašų ir hormoninių pokyčių. Pats nėštumas dantenų uždegimo nesukelia. Jo priežastis yra nenuvalytos dantų apnašos. Pastebėta, jog besilaukiančių moterų burnoje randamas didesnis apnašų kiekis lyginant su nesilaukiančiomis moterimis. Tai aiškinama galimu pykinimu valant dantis bei dažnesniu užkandžiavimo poreikiu. Be to, nėštumo metu padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis pakeičia dantenų audinių reakciją į bakterinį apnašą. Todėl lytinių hormonų disbalansas sukelia stipresnę organizmo reakciją (uždegimą) į tą patį apnašų kiekį nei nesilaukiančiai moteriai. Nėštumo gingivitas dažniausiai pasireiškia 4 - 9 nėštumo mėnesį.
Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą. Kita neretai pasitaikanti nėščiųjų burnos ertmės liga - periodontitas. Jis gali išsivystyti, jeigu negydomas gingivitas. Dantenų uždegimas - tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Pasitaiko apie 60% nėščiųjų, todėl dar vadinamas nėštuminiu gingivitu. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis. Dėl to, dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai sukelia uždegimą. Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma. Negydomas gali sukelti periodonto ligas.
Kūdikio besilaukianti moteris pastebi atsiradusį ar padažnėjusį kraujavimą iš dantenų valant dantis. Neretai toks kraujavimas gali būti savaiminis ar pastebimas valgant kietesnį maistą, mechaniškai traumuojant sudirgusias dantenas. Pačios dantenos tampa ryškiai raudonos spalvos, padidėja ir išburksta tarpdančių spenelis (tarpdantinė dantena). Šie požymiai labiau pastebimi priekinių dantų srityje. Kartais yra pastebimas padidėjęs dantų paslankumas. Tai vyksta dėl to, kad viso organizmo raiščiai atlaisvėja ruošdamiesi lengvesniam gimdymui.
Negydant gingivito, uždegimas plinta ir pažeidžia dantį supantį kaulą ir šis ima tirpti. Toks susirgimas yra vadinamas kraštiniu periodontitu. Jo metu formuojasi periodonto kišenės, apsinuogina dantų šaknys, dantys tampa paslankūs. Didėjant gimdančių moterų amžiui didėja nėščiųjų, sergančių kraštiniu periodontitu, skaičius. Jei moteris iki pastojimo sirgo periodonto liga, t.y. Moksliniai tyrimai įrodė ryšį tarp periodonto ligų ir nėštumo komplikacijų. Negydytos periodonto ligos lemia didesnę preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio svorio naujagimio gimimo riziką.
Esant aktyviam uždegimui dantenose, įprastinio dantų valymosi ar kramtymo metu bakterijos patenka į kraujotaką ir pasiekia placentą. Be to, placentoje ir vaisiaus vandenyse padidėja uždegimo mediatorių kiekis, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Uždegimo mediatoriai trukdo kraujui patekti į placentą, o tai sulėtina vaisiaus augimą.
Nėštumo metu padidėja ir dantų ėduonies atsiradimo rizika. Tai siejama su padidėjusiu seilių rūgštingumu, sumažėjusiu seilių kiekiu, padidėjusiu potraukiu saldžiam maistui bei dažnesniu užkandžiavimu. Be to, dažnai nėščiosios burnoje randama skrandžio rūgščių, kurios ne tik prisideda prie dantų ėduonies atsiradimo, bet ir gali sukelti emalio erozijas.
Pirmuosius nėštumo mėnesius daugelį moterų lydi rytinis pykinimas, vėmimas. Šie nėštuminiai toksikozės reiškiniai susiję su daroma žala dantų emaliui bei ėduonies atsiradimu. Vėmimas kenkia dantims, nes į burną patekusios skrandžio sultys sudaro rūgštinę terpę, dėl kurios gali prasidėti dantų emalio erozijos. Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, ant dantų atsiranda daug apnašų, o vėmimams kartojantis dėl rūgščių poveikio vyksta emalio demineralizacija. Tokia situacija labai palanki dantų ėduoniui vystytis.
Iki 5 proc. nėščiųjų pasireiškia nėštumo epulis. Tai gerybiniai dantenų dariniai, atsirandantys II trečdalyje ir dažniausiai po gimdymo išnyksta savaime. Būtina gera besilaukiančios moters burnos higiena, nes susikaupęs apnašas gali dirginti darinį ir šis ima didėti ir kraujuoti.
Visuomenėje egzistuoja mitas, kad kiekvienas vaikas kainuoja po dantį. Jis grindžiamas tuo, kad vaisius pasisavina kalcį tiesiai iš motinos dantų, o kai nebėra kitos galimybės - pašalinami. Jei motinos maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, motina kalcio nepraranda. Padidėjęs dantenų jautrumas ir kraujavimas susijęs su tuo, kad nėštumo metu kraujotaka pagreitėja 30-50 proc. Bakterijos, kurios lokalizuojasi pregingivinėje srityje (prie dantenų), gauna geresnę mitybą, todėl padidėja gingivito rizika.
Kaip prižiūrėti dantis nėštumo metu
Būtina gera besilaukiančios moters burnos higiena, nes susikaupęs apnašas gali dirginti darinį ir šis ima didėti ir kraujuoti. Kruopščiai valyti dantis reikia visą laiką, tačiau burnos higiena nėštumo metu - itin svarbi. Nėščiosioms kruopštus dantų ir burnos ertmės valymas yra ypatingai aktualus. Netinkamai prižiūrint dantis ar jų priežiūrą apleidus, gerokai daugiau šansų pasigauti vieną ar kitą burnos ertmės susirgimą.
Dantis valytis reikia mažiausiai 2 kartus per dieną, mažiausiai 3-4 minutes, stengiantis išvalyti kiekvieną danties paviršių. Minkštas dantų šepetėlis - būtent toks turėtumėte rinktis. Kietas - nėra tinkamas jūsų dantims, nes juo galite lengviau pažeisti tiek dantų emalį, tiek jautrias dantenas, ypač jei valant naudosite stipresnę valymo jėgą. Šereliai. Patariame rinktis dantų šepetėlius, kurių šereliai yra plonesni, bet galvutėje jų yra gausiau. Svarbu, kad dantų šepetėlio galvutė nebūtų per didelė, stebėkite, ar pasiekiate nuvalyti krūminius dantis iš visų pusių. Gali būti, kad paskutinio danties nuvalymui teks naudoti dantų šepetėlį mažesne galvute ar specialų vieno danties šepetėlį.
− Jei dėl pykinimo sunku valytis dantis, tai patariama rinktis šepetėlį mažesne galvute ir valyti dantis lėčiau. Jei pykinimą sukelia dantų pasta, dantis valyti tik šepetėliu su vandeniu ir paskalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu. Dauguma moterų išsigąsta ir nustoja valytis dantis galvodamos, kad dantenų kraujavimą ir sukėlė intensyvus valymas šepetėliu. Tačiau tai dar labiau pakenkia burnos ertmės higienai. Siekiant sumažinti žalingą rūgščių poveikį po vėmimo, rekomenduojama neskubėti valytis dantų šepetėliu ir dantų pasta, nes pažeistas emalis pasidaro mažiau atsparus mechaniniam poveikiui. Pradžioje patartina neutralizuoti rūgštinę terpę burnoje skalaujant paprastu vandeniu arba sodos tirpalu(puodelis vandens su vienu arbatiniu šaukšteliu sodos). Tik praėjus mažiausiai 10 min. po skalavimo galima valytis dantis.
Rekomenduojama naudoti fluoro turinčią dantų pastą (fluoras stiprina dantų emalį, taip užkirsdamas kelią ertmių atsiradimui). Kadangi ėduonies paplitimas tarp Lietuvos gyventojų yra arti 100 procentų, o nėštumo metu burnos ligų rizika dar labiau išauga, rekomenduojame rinktis dantų pastą su fluoridais. Būtent fluoras yra ta sudėtinė dalis, kuri atstato pradėjusį irti danties audinį pradinėje ėduonies stadijoje ir gali sustabdyti šios ligos progresavimą. Žmonės, kurie bijo naudoti dantų pastas su fluoridais dėl jų galimos žalos, turėtų atsiminti, kad fluoridų kiekis dantų pastoje yra saugus sveikatai, tuo tarpu danties pažeidimas mažesnę ar didesnę įtaką burnos ir bendrai žmogaus sveikatai tikrai turės. Aišku, dantų pastos jokiu būdu negalima ryti, nes tokiu atveju fluoridų kiekis galėtų viršyti saugų kiekį ir sukelti nepageidaujamus reiškinius. Jei nesate tikra, ar jūsų dantų pasta turi fluoridų, tai galite sužinoti pažvelgusi į jos sudėtį, kurioje rašoma fluoridų koncentracija konkrečiame produkte, dažniausiai 500, 1000 ar 1450 ppm fluoridų. Įprastas suaugęs žmogus turėtų rinktis pastarąją - 1450 ppm fluoridų turinčią dantų pastą.
Nepamirškite siūlo tarpdančiams valyti. Jei jūsų tarpdančiai platesni, taip dažnai nutinka sergant periodontitu ar jei burnoje yra protezuotų dantų, labai patogu juos valyti tarpdančių šepetėliais. Svarbu žinoti, kad tarpdančių šepetėlio dydį turite prisitaikyti individualiai: šepetėlis neturi būti per laisvas, nes tokiu atveju gerai neišvalys tarpdančio, tačiau ir ne per didelis, kad jo įvesti nereikėtų didele jėga. Verta turėti kelių skirtingų dydžių šepetėlius skirtingo dydžio tarpdančiams, jei yra poreikis - vienu atveju reikia vos poros skirtingo dydžio, kitu - daugelio ar net visų dydžių tarpudančių valymo šepetėlių.
Idealiu sprendimu burnos higienos priežiūrai gali būti irigatoriaus naudojimas. Irigatoriaus purškiama vandens srovė apeina visas kliūtis, pasiekdama sunkiausiai pasiekiamas burnos ertmės vietas. Efektyviai dantų priežiūrai nėštumo metu naudokite burnos irigatorių. Irigatorius leis greitai ir lengvai pasirūpinti burnos ertmės priežiūra be jokių pastangų! Burnos irigatorius - tai specialiai dantenų ir tarpdančių priežiūrai sukurtas įrankis, kuriuo tinka naudotis ir esant jautrioms, skaudamoms dantenoms.
Tinkama mityba - sveiki dantys
Tinkama mityba - sveiki dantys. Dantų priežiūros priemonės padeda užtikrinti, kad dantys būtų sveiki ir gražūs, tačiau svarbu nepamiršti, kad graži šypseną lemia ne tik mūsų naudojamos priemonės, bet ir tai, ką dedame į burną. Būsimos mamos privalo laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos principų. Rekomenduojama į dienos valgiaraštį įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, iš kurių organizmas gauna A, C ir D vitaminų, reikalingų sveikai burnos ertmei palaikyti. Be to, tokios mineralinės medžiagos kaip kalis ar kalcis yra naudingos ne tik nėščiosioms dantims, bet ir dar negimusio kūdikio dantenoms bei dantukams, kurie ima kaltis septintąją nėštumo savaitę. Tad, dienos mitybos racionas turėtų būti praturtintas pieno produktais: varške, natūraliu pienu, varškės sūriu ir pan.
Žalingi ir saldūs įpročiai kenkia ne tik dantims, bet ir kūdikiui, todėl saldumynų, kurių kartais labai norisi, saldžiųjų gėrimų, kavos ar raudono vyno derėtų atsisakyti, kadangi jie sukelia dantų ėduonį bei dantų gedimą. Būsimos mamos kartais pernelyg mėgsta saldumynus, o burnoje esančios bakterijos cukrų mėgsta, skaido jį, ir išskiria danties paviršiuje rūgštis. Prasideda emalio tirpimas, atsiranda palankios sąlygos dantų ėduoniui vystytis. Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda. Puikiausias desertas- sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį. Šie elementai yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl to sūris išsaugo bei atstato dantų emalį, skatina seilių išsiskyrimą, padeda neutralizuoti burnos pH, naikina bakterijas, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas.
Mitiniai ir realūs patarimai
Nėštumo metu pasikeitęs imuninis atsakas ir atidėtas dantų gydymas ypač padidina riziką vystytis stiprioms odontologinėms infekcijoms. Visa tai kenkia tiek motinai, tiek vaikui. Svarbu laikytis pastovaus dantų priežiūros režimo.
Laukiantis organizme hormonai svyruoja, todėl kyla didesnė rizika susirgti dantenų ligomis. Dantenų pokyčiai labiausiai matomi tarp antro ir aštunto nėštumo mėnesių. Besikeičiantys hormonų kiekiai padaro dantenas lengviau pažeidžiamas apnašų. Jeigu besilaukianti turi dantenų ligų (pvz., gingivito) požymių, nėštumas gali juos sustiprinti. Nėštumo metu yra didesnis pavojus ėduoniui ir dantenų ligoms atsirasti. Saldaus maisto padidėjęs noras, rytinis pykinimas gali būti dantų ėduonies priežastis. Skrandžio sultys, likusios ant dantų paviršiaus, gali pažeisti dantų emalį. Tačiau dantų ėduonies ir dantenų ligų galima išvengti.
3 svarbiausi dantų priežiūros patarimai nėštumo metu
Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai. Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje. To pasekoje padidėja galimybė dantų ėduoniui atsirasti, susirgti dantenų uždegimu bei periodonto ligomis.
Kiekvienos moters burnos ertmės būklė yra individuali, ji priklauso nuo sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Vienoms gali pasireikšti nemalonūs reiškiniai, kitoms ne. Reguliarūs vizitai pas dantų higienistą yra būtini, ypač kai susiduriama su neįprastais pakitimais, kurių nebūdavo anksčiau. Gera burnos ertmės higiena nėštumo metu užtikrina ir geresnę kūdikio sveikatą.
tags: #kaip #valytis #dantis #besilaukiant
